Pasak ministro, Vyriausybei trečiadienį priėmus sprendimą dėl privalomų kaukių grąžinimo, pakeitimai galėtų įsigalioti nuo ketvirtadienio. Apsauginių veido kaukių dėvėjimas šalyje buvo privalomas tam tikru metu per karantiną, šį pavasarį įvestą dėl koronaviruso grėsmės. Šiuo metu kaukės yra rekomenduojamos. Praėjusią parą Lietuvoje buvo patvirtinta 11 naujų koronaviruso atvejų, bendras infekcija per pandemiją užsikrėtusių žmonių skaičius išaugo iki 2019.

Nerimą kelia situacija kitose šalyse

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis laidoje „Delfi diena“ įvertino naujausius duomenis dėl koronaviruso bei svarstymą dėl kaukių grąžinimo. Anot pašnekovo, daugiausia nerimo kyla pažvelgus į užsienio šalis.

„Mes stebime situaciją ne tik Lietuvoje, o ta situacija, kuri yra Lietuvoje, dar nepasiekė tokių kritinių ribų, dėl kurių reikėtų vėl kažkokių griežtų priemonių ir rekomendacijas pakeisti reikalavimais, bet jeigu pažiūrėtume, kas vyksta už Lietuvos ribų, ir jeigu prisiminsime, kas buvo, kai karantinas buvo panaikintas, atsirado galimybė žmonėms skraidyti į kitas šalis. Taigi kyla labai rimtas susirūpinimas, kaip viskas vyksta kitose šalyse“, – sako viceministras.

Algirdas Šešelgis

Iš užsienio parvykę žmonės, anot A. Šešelgio, gali kelti labai didelę riziką.

Liuksemburgas, Rumunija, Bulgarija, Portugalija, Švedija, Ispanija – žmonės, parvažiavę iš šių šalių, jie tampa labai didelės rizikos. Mes dabar turime sąrašą, kuris nuolat yra atnaujinamas kiekvieną penktadienį“, – primena A. Šešelgis.

„Tas pabangavimas, kuris kilo po to, kai daugelis šalių atpalaidavo karantiną, tikrai kelia nerimą, nes tos bangos tai didėja, tai mažėja. Mes esame priversti galvoti, ar nereikėtų turbūt grįžti prie tam tikrų apribojimų, kurie buvo privalomi pačio karantino metu. Dabar mes puikiai žinome, kaip ėjome prie tų sąlygų, prie kokių ligos skaičių, nustatymo, o dabar matome, kad įvežtinių atvejų skaičius pasiekia net iki 50 proc. Tai tikrai labai neraminantys skaičiai.

O informacija apie įvairius židinius Lietuvoje taip pat verčia sunerimti, galvoti apie perspektyvą, kad nereikėtų uždarinėti verslų ir įvesti draudimų. Taigi kaukių dėvėjimas tose vietose, kur yra didžiausi susibūrimai, tikrai būtų ta priemonė, kurią jau galbūt šiek tiek pamiršome ir atsipalaidavome“, – sako A. Šešelgis.

Lietuviams rekomendacijų nepakanka

Anot pašnekovo, epidemiologinė situacija yra stebima kiekvieną dieną, daromos išvados, kad būtų galima laiku imtis priemonių.

„Manau, kad rekomendacijos lieka rekomendacijomis. Galbūt lietuvių mentalitetas yra toks, kad kai jau reikalaujama, arba gresia tam tikra atsakomybė, tik tada žmogus dėvi kaukę. Žinoma, labai džiaugiamės ir dabar matydami žmones susibūrimuose dėvinčius kaukes, bet kitose šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje ar Švedijoje, užtenka tik rekomendacijos ir visi žmonės priima kaip privalomą veiksmą.

O Lietuvos situacija reikalauja, jeigu matome, kad rekomendacijos nėra tokios efektyvios, kaip norėtųsi, matyt, tuomet reiktų rekomendacijas keisti į privalomus dalykus. Epidemiologinė situacija yra stebima kiekvieną dieną, daromos išvados, kad būtų galima laiku imtis priemonių“, – sako A. Šešelgis.

Daugės šalių, iš kurių grįžus teks izoliuotis

Šiuo metu naujų koronaviruso susirgimų duomenys labai greitai keičiasi. Kai kurie žmonės, kurie atostogauti išvyksta į užsienio šalis, baiminasi, kad jiems išvykus situacija toje šalyje pasikeis ir teks privalomai izoliuotis. Paklausus, ar gali būti, kad ateityje būtų geriau skelbti privalomą izoliaciją iš visų šalių, A. Šešelgis tikino, kad situacija yra stebima, o jeigu viskas keistųsi į blogą pusę, tam tikri rimti sprendimai bus priimti.

„Manau, kad jeigu situacija kis ir blogės, tikrai tas klausimas bus pateiktas ne tik svarstymui, bet ir sprendimui. Kiek anksčiau Ispanija dar buvo ta šalis, kur buvo galima laisvai judėti, nebuvo rekomenduojama saviizoliuotis, o savaitės bėgyje ji net viršijo tuos rodiklius, kurie jau yra raudonojo sąrašo juostoje.

Todėl mes visą laiką kalbame ir žmonėms sakome, kad šie metai nėra palankūs keliavimui. Būtų gerai, kad jeigu tik galite, susilaikykite ir keliaukite Lietuvoje. Tikrai gali taip atsitikti, kas ir nutiko su Ispanija, jog po to turėsite priverstinai izoliuotis. Dabar yra priimti sprendimai, kad grįžus po atostogų ir jeigu ta šalis tapo privaloma saviizoliacijos, valstybė nebedengs jūsų 14 dienų saviizoliacijos išlaidų“, – dar kartą perspėjo A. Šešelgis.

Pavojingiausia, kur nežinoma, kaip buvo užsikrėsta

Tiesa, pavojų kelia ne tik įvežtiniai atvejai – Lietuvoje daugėja vietinių židinių. Pirmadienį SAM taip pat išplatino informaciją apie Lietuvos miestus, kuriuose rizika dėl koronaviruso yra didžiausia.

„Mes galime paminėti ir Kėdainius, Šakius, Kauno miestą, Molėtų rajoną, Šalčininkus, Vilnių, Klaipėdą ir Panevėžį. Trakų rodiklis yra aukščiausias (18,4), o Klaipėdoje 8,3. Žinodami šiuos rajonus, turite ypatingai pasisaugoti viešų renginių ir susibūrimų vietų. Reikia taip pat atskirti, kokie yra židiniai bei kokia situacija yra viename ar kitame rajone. Kai mūsų epidemiologai analizuoja kiekvieną atvejį, protrūkį, jie vis tiek žino, kaip tai traktuoti.

Jeigu įvyko šeimos balius, o ten yra užsikrėtusių žmonių, kontaktiniai asmenys yra nustatyti, tai Trakų atvejų buvo būtent taip – Trakų gyventojų skaičius nėra didelis, o užsikrėtusių žmonių yra nemažai, tai santykinai iš karto pakelia procentą, bet tai nereiškia, kad Trakai patenka į tą rajoną ar miestą, kur yra nenustatyti atvejai. Pačios pavojingiausios situacijos yra ten, kur epidemiologai negali nustatyti, nuo ko buvo užsikrėsta“, – sako pašnekovas.

Anot jo, žmonės kartais net sąmoningai slepia arba nesako, kad jiems kuriuo nors metu kilo rizika apsikrėsti koronavirusu.