Jūros šventės vėliava jau buvo pakelta penktadienio pavakarę. Šeštadienį į miestą iš Klaipėdos, aplinkinių rajonų ir visos Lietuvos suvažiavo amatininkai, tautinio paveldo puoselėtojai ir auksarankiai meistrai. Jų šiemet beveik perpus mažiau nei ankstesniais metais, tai pakoregavo koronaviruso pandemija, privertusi imtis apsaugos priemonių. Laikinosios prekybos vietos išretintos taip, kad nesudarytų žmonių spūsčių bei išbarstytos didesnėje teritorijoje.
Ir pati šių metų Jūros šventė šiemet kitokia, teigiama VšĮ „Klaipėdos šventės“ pranešime. Visa šventės kultūrinė programa sudaryta taip, kad pasirodymai neužtruktų ilgiau nei 15 minučių, po jų bus daromos pertraukos, o veiksmas atgis arba persikels į kitas vietas jau išsiskirsčius žmonių srautams. Tam, kad nesusidarytų publikos spūstys, organizatoriai neskelbia tikslių renginių laikų, ragindami žmones laiką leisti saugiai vaikštinėjant, bendraujant kavinėse, o kultūrinės programos dalyviai patys atkeliaus pas žiūrovus.
Didžiausi ir daugiausiai publikos dėmesio sulaukdavę akcentai – Jūros šventės eisena, fejerverkai, šokančių ir dainuojančių fontanų programa bei didieji koncertai apskritai neįvyks – šios tradicijos lauks saugesnių laikų.
Vienas gražiausių ir didingiausių Jūros šventės renginių – šeštadienį rengiama Žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonija, tradiciškai vykstanti vidurdienį Baltijos jūroje. Šiemet, anot šventės organizatorių, ir ji turės naują ir stiprų akcentą. Į ceremoniją jungiasi ne tik Karinės jūrų pajėgos, „Baltic Sail“ burlaivių flotilė, tarnybinis uosto įmonių laivynas ir pramoginiai laivai, bet ir NATO orlaiviai, Lietuvoje atliekantys ES oro erdvės apsaugos misiją. Praėjus kelioms minutėms po vidurdienio, NATO naikintuvai praskris virš ceremonijos vietos, taip pagerbdami iš jūrų negrįžusius žmones. Į pagerbimo vietą kariniu laivu „Kuršis“ plauks ir prezidentas Gitanas Nausėda su palyda.