Užsienio politikos ekspertai teigia, kad Prezidentūros ir URM bendradarbiavimo sėkmė labai priklausys nuo to, ar šalies vadovas Gitanas Nausėda seks kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pradėta tradicija ir stengsis į ministerijos vadovo postą deleguoti žmogų, kuriuo asmeniškai pasitiki. Politologai įsitikinę, kad pasikeitus ministrui esminės užsienio politikos gairės nepasikeis. Visgi, jų teigimu, URM vadovu paskyrus, pavyzdžiui, socialdemokratų atstovą, palaikantį nuosaikesnę politiką Rusijos atžvilgiu, Prezidentūros ir ministerijos pozicijos gali šiek tiek išsiskirti.

Tikėtina, kad turėsime naują užsienio reikalų ministrą

Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas įsitikinęs, kad ši L. Linkevičiaus kadencija užsienio reikalų ministro poste yra paskutinė ir po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų jį pakeis naujas ministras.

„Drįsčiau teigti, kad mes naują užsienio reikalų ministrą turėsime neišvengiamai, nes pagal apklausas būtų sunku tikėtis, kad „socialdarbiečiai“ surinktų ryškų balsų skaičių, nors L. Linkevičius Seimo rinkimų sąraše su „socialdarbiečiais“ yra pirmas numeris“, – Eltai sakė LKA docentas.

Politologas taip pat atkreipia dėmesį, kad Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje savo kandidatūrą iškėlė L. Linkevičius, laimėtoją nuspėti yra sudėtinga.

„Šią poziciją Pasaulio lietuvių apygardoje pirmą kartą turėsime, ir ganėtinai sunku nuspėti, kiek bus dalyvaujančių. O vardai būtent šioje pozicijoje besivaržančių yra gan žymūs, tai sunku būtų prognozuoti. Bet aš vis dėlto spėju, kad ministrui jau aštuonerius metus einant šias pareigas šiek tiek atsiranda ir nuovargio, jam ir pačiam turbūt norėtųsi šiek tiek pokyčių ir kažkokios dinamikos. Manyčiau, kad gerbiamojo Lino Linkevičiaus mes veikiausiai nebematysime kaip ministro“, – teigė G. Česnakas.

Užsienio politikos ekspertui antrina ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Tomas Janeliūnas, akcentuodamas, kad „socialdarbiečių“ partijai, kurios sąrašo lyderis yra L. Linkevičius, po rinkimų gali būti apskritai neatstovaujama parlamente.

„Manau, kad labai tikėtina, nes visų pirma, aišku, gali keistis ir pati koalicija, ir „socialdarbiečiai“, kaip tokia partija, po rinkimų gali arba labai sumažėti, arba apskritai būti neatstovaujama parlamente. Tai jau vien dėl to L. Linkevičiaus galimybės likti poste yra ganėtinai mažos“, – sakė T. Janeliūnas.

Prezidento įtaka skiriant naują ministrą

Politologas G. Česnakas taip pat akcentuoja, kad labai svarbu, ar skiriant užsienio reikalų ministrą prezidentui Gitanui Nausėdai pavyks su laimėjusia partija išlaikyti D. Grybauskaitės suformuotą nerašytą susitarimą, kad šalies vadovas į šį postą deleguotų asmenis, kuriais pasitiki.

„Klausimas, ar laimėjusi partija paseks Dalios Grybauskaitės suformuotu susitarimu, kad į krašto apsaugos ministro ir užsienio reikalų ministro postus prezidentas deleguoja žmones, kuriais pasitiki. Klausimas, ar G. Nausėdai pavyks išlaikyti tokį susitarimą, nes jis yra nerašytinis, tiesiog džentelmeniškas. Nuo to šiek tiek priklausys ir užsienio politikos formavimo iniciatyvos teisė“, – pabrėžė politologas.

Savo ruožtu T. Janeliūnas teigė manąs, kad G. Nausėda turės labai svarų žodį renkantis užsienio reikalų ministrą. Tai, pasak politologo, turėtų sumažinti konfliktų bei trinties tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos rizikas.

„D. Grybauskaitė pati, matyt, siūlė arba labai konkrečiai nurodė, kas galėtų būti šiuo ministru. Tai, aš manau, kad G. Nausėda lygiai taip pat turės labai svarų žodį renkantis užsienio reikalų ministrą, ir tai jau savaime turėtų sumažinti kažkokių konfliktų riziką. Šiuo atveju tai turi būti žmogus, kuriuo prezidentas labai aiškiai pasitikėtų ir kuris nekeltų kažkokios konkurencinės įtampos tarp URM ir Prezidentūros“, – teigė T. Janeliūnas.

„Aš manau, kad tokia tradicija tarsi iš anksto sumažina grėsmes, kad vėliau pozicijos išsiskirtų arba kad gali kažkokios ministro ambicijos sukelti problemų derinant bendras pozicijas jau valstybės lygiu“, – pridūrė jis, pripažindamas, kad labai daug kas skiriant užsienio reikalų ministrą priklausys ir nuo to, kas formuos valdančiąją koaliciją.

Užsienio politikos kaita

G. Česnakas, kalbėdamas apie L. Linkevičiaus išskirtinumą, akcentuoja jo gebėjimą diplomatiškai prisitaikyti prie prezidento brėžiamų esminių užsienio politikos gairių. Politologas mano, kad naujas užsienio reikalų ministras gali turėti savo ambicijų, o tai, pasak jo, gali sukelti tam tikrų įtampų tarp URM ir Prezidentūros.

„L. Linkevičius buvo labiau diplomatiškai prisitaikantis, palikdavo prezidentui nubrėžti esmines gaires ir tada jau pagal šias gaires jis ištransliuodavo Lietuvos poziciją ir partneriams tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Tai aš nežinau, ar kitam asmeniui pavyktų taip prisitaikyti, galbūt būtų kažkokia asmeninė ambicija, ką mes matėme pirmos D. Grybauskaitės kadencijos metu, kai užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas norėjo parodyti savo asmeninę ambiciją, iniciatyvą, buvo tam tikras konfliktas ir ministrui teko pasitraukti“, – sakė jis.

Visgi LKA politologas teigia manąs, kad, nepaisant galimų pozicijų išsiskyrimo tarp URM ir prezidento, tai būtų daugiau vidinės įtampos, o užsieniui būtų transliuojama bendresnė pozicija. G. Česnakas taip pat teigia esąs įsitikinęs, kad bet kokiu atveju Lietuvos pozicija svarbiais užsienio politikos klausimais tikrai nesikeis. Politologas mano, kad gali keistis nebent šios pozicijos griežtumas, priklausomai nuo to, kokios partijos delegatas užims užsienio reikalų ministro postą.

„Jeigu socialdemokratų kandidatas būtų skiriamas į užsienio reikalų ministrus, žinome jų nuosaikesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, tai galbūt tada atsirastų kažkokių tam tikrų pozicijos netikslumų, nesuderinamumų. Bent jau iš kitų valstybių patirties galime matyti, kad tai nėra geras dalykas“, – sakė politologas.

G. Česnakui antrina ir T. Janeliūnas, teigdamas, kad esminės užsienio politikos gairės net ir pasikeitus ministrui neturėtų pakisti.

„Iš tikrųjų užsienio politika Lietuvoje yra sunkiai keičiama sritis ir vienas žmogus labai mažai gali pakeisti kažkokias nusistovėjusias kryptis. Juo labiau, kad tai nebūtų tas žmogus, kuris galėtų užgožti Prezidentūrą. Vienaip ar kitaip tai gali būti tik taktiniai pokyčiai, tai yra dėmesio skyrimas vienai ar kitai sričiai, didesnis ar mažesnis“, – sakė politologas.

„Bet čia asmenybė, be abejo, turi tam tikros įtakos, kaip suformuoja ryšius su kolegomis iš užsienio, kam asmeniškai skiria daugiau dėmesio ir entuziazmo, kas asmeniškai labiausiai rūpi ir kokie yra svarbiausi prioritetai asmeninėje darbotvarkėje. Bet vienaip ar kitaip tai labiau taktiniai persiskirstymai, bet ne radikalių, prioritetinių užsienio politikos krypčių keitimas“, – pridūrė jis.

Tiek T. Janeliūnas, tiek G. Česnakas sutaria, kad URM jau pribrendo laikas pokyčiams, naujam impulsui, kurį galėtų suteikti naujas vadovas.