Teismo atstovė Lina Nemeikaitė pranešė, kad teisėjai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto vilniečio Sauliaus N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas.
Policija dar kovo 2 d. nutarimu Saulių N. buvo patraukusi administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis.
„Tokiu būdu Saulius N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 20 punktą ir padarė administracinį nusižengimą“, – policijos nutarimu pažeidėjui buvo skirta 75 eurų bauda.
Bet nesutikdamas su priimtu nutarimu, Saulius N. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šis jo skundo netenkino, todėl pažeidėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.
Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas Saulius N. prašė panaikinti policijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Tačiau apeliacinį skundą išnagrinėję teisėjai jį nutarė atmesti.
„Byloje nekilo ginčas dėl to, kad Saulius N. sausio 17 d., sėdėdamas automobilyje, naudojosi mobiliojo ryšio priemone, – pažymėjo teismas pranešime. – Apeliaciniu skundu Saulius N. nesutiko su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, pažymėdamas, kad mobiliuoju telefonu naudojosi tuo metu, kai automobilio variklis buvo išjungtas, stovėdamas transporto priemonių spūstyje. Apelianto manymu, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kad transporto priemonė stovėjo išjungtu varikliu, naudojimasis mobiliuoju telefonu buvo galimas. Su tokiomis apelianto išvadomis teismas nesutiko.“
Pasak Vilniaus apygardos teismo, Saulius N. tinkamai neįvertino savo padaryto nusižengimo pavojingumo ir stengėsi jį pateisinti.
„Saulius N. nurodė, kad kalbėjo telefonu, manydamas, jog prieš jį automobilyje sėdintys policijos pareigūnai galimai jį įspės apie daromą teisės pažeidimą, tačiau tokių perspėjimų nesulaukė, – pabrėžė teisėjai. – Teismas sprenžia, jog vien tai, kad tam tikrais atvejais policijos pareigūnai geranoriškai perspėja asmenis apie jų neteisėtus veiksmus, savaime nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas, atlikdami teisei priešingus veiksmus, ir tikėdamiesi, kad bus perspėti, tačiau jiems nekils jokių teisinių pasekmių.“
Pasak teismo, tam, kad administracinis nusižengimas būtų laikomas baigtu, pakanka bet kokių veiksmų, nesusijusių su transporto priemonės vairavimu ir nukreipiančių vairuotojo dėmesį, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio priemonės laikymo rankose.
„Bet koks pokalbis telefonu, net ir stovint transporto priemonių spūstyje, kelia pavojų eismo saugumui ir gali sukelti žalingas pasekmes, kadangi vairuotojas tampa neatidus, nesusikoncentravęs, – rašoma teismo nutartyje. – O vien tai, kad nekilo tam tikros pasekmės, asmens atsakomybės nešvelnina.“
Taip pat teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu Sauliaus N. vairuojamos transporto priemonės variklis spūstyje iš tiesų buvo išjungtas, tokia situacija vis tiek neatitinka teisės aktuose numatytų sąlygų, būtinų norint naudotis telefonu esant automobilyje – tiek Administracinių nusižengimų kodekse, tiek KET numatyta, kad naudotis mobiliuoju telefonu galima, kai stovinčios transporto priemonės variklis yra išjungtas.
„Transporto priemonė turi būti ne tik išjungtu varikliu, bet ir stovinti, tuo tarpu laikinas automobilio stabtelėjimas spūsties metu, teismo vertinimu, negali būti prilyginamas stovėjimui, kadangi tokia transporto priemonė nepertraukiamai dalyvauja eisme“, – pažymėjo teismas.
Jų teigimu, KET numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, transporto priemonės vairuotojas, norėdamas sustabdyti automobilį ir kalbėti telefonu, turi tą atlikti tokioje vietoje ir tokiu būdu, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, t. y. transporto priemonė neturi dalyvauti eisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama, pažymėjo teismo atstovė L. Nemeikaitė.