Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad S. Velečka su kitais nuteistaisiais Marijampolės pataisos namuose, kur tuo metu buvo įkalintas, protestuodamas prieš teisėtą teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus priimtą įsakymą, atliko neteisėtus veiksmus. Toks „Agurkinių“ lyderio ir kitų kalinių poelgis buvo įvertintas kaip šiurkštus pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimas.

„Dėl tokių neteisėtų grupinių nuteistųjų veiksmų iškilo reali grėsmė, kad bus sutrikdytas įprastas (rutininis) pataisos įstaigos funkcionavimas (vidaus tvarka) ir buvo sukeltas didesnio masto neramumų, galėjusius sukelti sunkius neigiamus padarinius, pavojus“, – nurodė teisėjų kolegija.

Į teismą S. Velečka kreipėsi dėl dar 2018 m. lapkričio mėnesio įvykių, kai teisingumo ministras sugriežtino įkalinimo įstaigų vidaus tvarkos taisykles – nuteistiesiems buvo uždrausta įkalinimo įstaigose laikyti didelės talpos tarą. Be to, taisyklėse buvo numatyta, kad sultys, kava, arbata, kakava gali būti laikomi ne didesnėse kaip pusės litro gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines), o įvairūs padažai – ne didesnėse kaip 200 gramų pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines). Taip pat buvo įvesti ribojimai pataisos namų parduotuvėje įsigyti vaisių ir daržovių: vienu metu nuteistiesiems leista įsigyti ne daugiau kaip 2 kg šviežių, šaldytų ar konservuotų vaisių ar daržovių.


Teisingumo ministro taisyklėse taip pat buvo numatyta, kad nuteistieji dienos metu turės atiduoti saugoti jiems priklausantį čiužinį ir pagalvę – esą taip kaliniai buvo skatinami laisvu laiku dienos metu ne miegoti pietų miego, o užsiimti savišvieta, dalyvauti konsultacijose, žaisti loginius žaidimus.

Reaguodami į ministro įvestas naujoves, nuteistieji paskelbė bado akciją – joje dalyvavo daugiau kaip 700 nuteistųjų visose Lietuvos įkalinimo įstaigose. Prie šios akcijos prisijungė ir S. Velečka.

Į teismą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo padavęs „Agurkinių“ lyderis nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki lapkričio 23 d. jis buvo paskelbęs bado akciją, į ją reaguodamas pataisos namų direktorius buvo apribojęs jo ir kitų nuteistųjų teises: sustabdė laiškų išsiuntimą, gautų laiškų, pašto perduodamų siuntų ir paketų įteikimą;pasimatymų suteikimą; maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą; paskatinimo priemonių skyrimą; leidimą skambinti telefonu ir kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą.

„Paskelbus apie badavimą man taip pat nebebuvo teikiamas maitinimas, taip buvo pažeistos mano teisės, nes teisės aktai nenustato, kad yra draudžiama badauti“, – skunde teismui teigė S. Velečka.

Nuteistasis taip pat pažymėjo, kad teisių apribojimas jam sukėlė neigiamus padarinius ir net padarė neigiamą žalą jo sveikatai.

„Marijampolės pataisos namų administracija neteisėtais būdais, akivaizdžiai viršydami įgaliojimus, reikalavo nutraukti badavimą – tokiais veiksmais buvo visiškai suvaržyta asmens pasirinkimo ir nuomonės reiškimo laisvė“, – „Agurkinių“ lyderis taip pat pabrėžė, kad įkalinimo įstaiga be pagrindo pažeidė pagrindines ir absoliučias žmogaus teises, naudodama prievartą ir galią, atėmė teisę rinktis, reikšti savo teisėtą nuomonę, matytis su savo artimaisiais, bendrauti telefonu ir laiškais, vertė badauti, neleidžiant apsipirkti ir nebeteikiant maitinimo, kęsti antisanitarines sąlygas.

S. Velečka tokius veiksmus įvertino kaip kankinimą, nežmonišką elgesį, orumo ir garbės pažeminimą.

Su šiomis nuteistojo pretenzijomis nesutiko Lietuvos valstybei atstovavę pataisos namai, teismo prašę skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pasak įkalinimo įstaigos administracijos, S. Velečkai, kaip ir kitiems nuteistiesiems pradėjus bado akciją dėl teisingumo ministro priimto įsakymo, kuriuo buvo patvirtintos pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Marijampolės pataisos namų direktorius laikinai apribojo teises.

Saulius Velečka

„Kai S. Velečka lapkričio 23 d. nutraukė bado akciją, šie apribojimai nebebuvo taikomi, – pabrėžė įkalinimo įstaigos atstovai. – Be to, nuteistasis dar lapkričio 16 d. turėjo teisę į pasimatymą su sutuoktine, kadangi jai buvo išduotas vienkartinis leidimas įeiti į pataisos įstaigą.“

Anot pataisos namų administracijos, įkalinimo įstaiga tinkamai vykdė galiojančius teisės aktus, o S. Velečka savo skunde nenurodė, kokius išgyvenimus jis asmeniškai patyrė, kokiomis aplinkybėmis jam pasireiškė neturtinė žala ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys taip tariamų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos.

„Marijampolės pataisos namai nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl neteisėtų veiksmų neatliko, o nenustačius bent vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą“, – buvo teigiama atsiliepime į skundą.

Kad S. Velečkos reikalavimai buvo nepagrįsti, konstatavo ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjai, ir jų sprendimą galioti palikusi LVAT trijų teisėjų kolegija.

Pasak teismo, grupės nuteistųjų, į kurią pateko ir S. Velečka, paskelbta bado akcija, kaip pasyvus protestas prieš teisingumo ministro įsakymą, buvo nepagrįsta, o reikalavimai – neteisėti.


Vis dėlto, teisėjai pripažino, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus pasirašytas įsakymas dėl nuteistiesiems taikomų apribojimų iš dalies pripažino, jog šis įsakymas pažeidė Bausmių vykdymo kodekse (BVK) numatytus reikalavimus.

„Įsakyme Marijampolės pataisos namai nenurodė neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, todėl teismas iš dalies pripažįsta, jog šis įsakymas buvo priimtas pažeidžiant BVK 119 straipsnio reikalavimus, kadangi nebuvo nurodytas faktinis įsakymo pagrindas“, – nurodė teismas.

Anot teisėjų, badavimas nėra draudžiamas, tačiau nuteistieji bado akcijos metu kėlė neteisėtus reikalavimus, todėl Marijampolės pataisos namų direktorius pagrįstai priėmė įsakymą dėl nuteistųjų teisių apribojimo.

„Priimant šį įsakymą buvo veikiama teisėtai ir pagrįstai“, – teismo teigimu, šiuos veiksmus lėmė nuteistųjų neteisėti veiksmai nevykdant įkalinimo įstaigos administracijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti bado akciją.

Teisėjai taip pat pabrėžė, kad S. Velečka nepateikė duomenų, kad bado akcijos metu rašė laiškus ir jie buvo sugrąžinti, taip pat neįrodė, kad dėl negalėjimo bendrauti su artimaisiais, draugais ar kitais asmenimis nutrūko jo ryšys su jais, kadangi jis negalėjo palaikyti ryšio.

Saulius Velečka

Kad ketina skelbti bado akciją, S. Velečka dar lapkričio 12 d. raštu pranešė pataisos namų direktoriui – jis nurodė, kad viliasi, jog įkalinimo įstaiga „tarpininkaus ir padės kaip įmanoma greičiau išspręsti Teisingumo ministerijos sukurtą problemą“.

„Teisėjų kolegija pabrėžia, kad badavimas (paskelbimas apie badavimą) pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, – sprendime nurodė teismas. – Visgi nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad pareiškėjas paskelbė apie badavimą ir badavo kartu su kitais nuteistaisiais ir tokiu būdu buvo protestuojama prieš teisėtą teisingumo ministro įsakymą dėl taisyklių pakeitimo. Šiais veiksmais nuteistieji išreiškė atsisakymą laikytis teisingumo ministro įsakyme įtvirtintų nuostatų, taip pažeisdami BVK nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.“

Teismo nuomone, S. Velečkai ne tik teisėtai, bet ir pagrįstai laikinai buvo apribotos jo teisės, jam pritaikyti teisių apribojimai buvo ne tik pateisinami, bet ir proporcingi.

Atsakydamas į nuteistojo priekaištus, kad paskelbus apie badavimą jam nebuvo tiekiamas maitinimas, teismas pažymėjo, jog kitame teisingumo ministro įsakyme yra nustatyta, kad paskelbusiam badavimą nuteistajam maistas negaminamas, o jeigu dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti nustojusio badauti nuteistojo maitinimo pagal valgiaraštį, jam išduodamas sausas davinys.

„Maitinimas pagal valgiaraštį nustojusiam badauti nuteistajam turi būti užtikrinamas ne vėliau kaip praėjus vienai parai po to, kai nuteistasis apie badavimo nutraukimą raštu informuoja pataisos įstaigos administraciją“, – teisėjų kolegijos vertinimu, abstraktūs S. Velečkos argumentai, kad jam paskelbus badavimą nebuvo tiekiamas maitinimas, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog Marijampolės PN tinkamai nesivadovavo Vidaus tvarkos taisyklėmis.

„S. Velečkos skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų Marijampolės pataisos namuose yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą“, – teismo teigimu, nesant visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio), valstybei nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.

Tai – ne pirmoji byla administraciniame teisme, kur S. Velečka gynė savo teises. Anksčiau teismai dviejose bylose nuteistajam yra priteisę tūkstantį ir 600 Eur už privatumo neužtikrinimą. Šis privatumas buvo pažeistas, kai įkalinimo įstaigose kamera nebuvo atskirta nuo tualeto.

Tuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismas S. Velečkai ir dar keturiems „Agurkinių“ gaujos nariams yra iš valstybės priteisęs po 6,6 tūkst. Eur kompensacijas dėl pernelyg ilgo suėmimo iki nuosprendžio paskelbimo.

S. Velečka dėl įvairių nusikaltimų yra nuteistas 17 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo metu jis kali Vilniaus pataisos namuose.