„Vis dar yra daug žmonių, kurie nežino, kad šunį reikia dresuoti, įsivaizduoja, kad šuo draugiškas, nors jis rodo visus ženklus, kad ne. Šuo turėtų žinoti, kad jis turi būti šalia savo šeimininko ir nebėgti pas kitą žmogų. Daugelis žmonių klysta galvodami, kad pribėgęs šuo yra draugiškas. Dažniausiai jie jau rodo, kad nėra draugiški, nes draugiškas šuo neturi nei šokinėti, nei eiti prie kito žmogaus eiti“, – aiškina ji.
Pasak jos, svarbu, kad žmogus rinktųsi šunį pagal savo aktyvumą – jei šeimininkas aktyvus, gali rinktis aktyvų šunį.
Šunų sporto klubo „Vilnis“ vadovė Rita Jakštaitė pritaria, kad planuojant įsigyti šunį reikia įvertinti, kiek laiko šeimininkas galės skirti jo dresavimui.
„Planuojant šuniuką, reikėtų įvertinti savo finansines galimybes kreiptis į dresuotojus, specialistus, kurie padėtų pačius svarbiausiu augimo laikotarpiu suformuoti jam tinkamus įgūdžius. Reikia šunį ne tik išmokyti, kaip elgtis mieste, bet ir patiems išmokti, kaip nuspėti jo elgesį, jį sustabdyti“, – aiškina R. Jakštaitė.
„Dažnai šeimininkai nemato realios savo augintinių grėsmės arba vertina ją nerimtai, nes atrodo, kad man jis nieko nedaro, tai ir aplinkiniams nieko nedarys“, – pastebi ji.
Per mažai būna lauke
Projekto neBrisius.lt vadovė Lietuvoje pasigenda ir švietimo apie šunis, ir didesnių baudų įvykus panašiems atvejams.
„Visų pirma yra per mažai švietimo apie šunis – kas yra šuo, jo kūno kalba. Ir, aišku, baudos turėtų būti žymiai griežtesnės“, – įsitikinusi E. Rutkauskaitė.
Pasak jos, atvejų, kai šunų užpilti asmenys kreipiasi į teisėsaugą, nėra daug, nes žmonės ir nenori tam skirti laiko, ir neturi pakankamai žinių.
R. Jakštaitė atkreipia dėmesį, kad tokie atvejai gali atsitikti ir dėl to, jog daug šunų, auginamų mieste, per mažai būna lauke.
„Statistinis šeimininkas išveda šunį tris kartus aplink namą 15 minučių. Vadinasi, šuo lauke pabūna iki valandos ar pusvalandžio. Tai šuo, kuris yra sukurtas atkakliam judėjimui, medžioklei, per visą dieną turėtų nueiti kelis šimtus kilometrų. Šunys yra plėšrūnai. Didžioji problema yra tai, kad šeimininkai nepagalvoja, kiek mažai dėmesio skiria šuns fiziniam ir protiniam iškrovimui ir šuo sukaupia labai daug energijos savyje ir išėjęs į lauką į viską reaguoja laba dirgliai“, – aiškina šunų sporto klubo vadovė.
Vis dėlto jei du šunys susipeša, visų pirma ji pabrėžia pasirūpinti aplinkinių saugumu.
„Pirmiausia [reikia] pasirūpinti žmonių saugumu. Kai jau pavyko išskirti, kviesčiau kartu nuvažiuoti į veterinarijos kliniką ir pasižiūrėti, kokia žala padaryta šuniui. Dažnu atveju žaizdos prastai matomos, bet sužalojimai būna vidiniai ir šunys nukenčia daug stipriau“, – aiškina R. Jakštaitė.
„Mokykite savo šunį neiti draugauti su kiekvienu sutiktu šunimi“, – priduria ji.