Nors prašymus dar galima teikti, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) jau suskaičiavo, kad šiandien užsiregistravusių yra per 24 tūkst., (iš jų – daugiau nei 5 tūkst. šių metų abiturientų).
Motyvacijos vertinimui (kuris yra reikalingas norintiems tapti būsimaisiais pedagogais) užsiregistravo per 1,6 tūkst., iš kurių 900 jau įvertinti teigiamai.
Palyginimui – pernai į bakalauro pedagogines studijas iš viso įstojo 429 asmenys.
Mažėja laikančių brandos egzaminus
2019 metais laikyti brandos egzaminus prašymus pateikė daugiau nei 30 tūkst. abiturientų ir ankstesnių laidų absolventai. Pasak Nacionalinio egzaminų centro (NEC), tai 1568 kandidatais mažiau negu 2018 metais.
Praėjusiais metais įstojusieji į universitetus sudarė 10 696 studijų sutartis (2018 m. – 10 803), iš kurių 7 096 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2018 m. – 7 125). Su kolegijomis pasirašytos 8 606 sutartys (2018 m. – 10 002), iš kurių 4 674 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2018 m. – 4 987).
Kalbant apie brandos egzaminų pasirinkimus stojant į aukštąsias mokyklas, konkursinio balo sandara yra labai universali, tie patys mokomieji dalykai tinka daugeliui studijų krypčių, pavyzdžiui, stojant į mediciną ir į ekonomiką tinka tie patys dalykai, skiriasi tik pagrindinio dalyko svertinė įtaka.
Stojančiųjų motyvacija rinktis artimų studijų krypčių studijų programas gana stabili. 2019-aisiais 61,3 proc. prašymų pageidavimai – vienos studijų srities.
Stojantiesiems palankesnės sąlygos
ŠMSM primena, kad atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas.
Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų.
Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.
Didės valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius
Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.
Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.
Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.
Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.
Naujai patvirtinti 2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja ne tik 2020 m., bet ir 2019 m., ir 2018 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.
