Tyrimą atlikusio Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala laidoje pabrėžė, kad Lietuvoje visada buvo jaučiamas tam tikras nepasitikėjimas valdžios institucijomis.

„Lietuvoje visada turėjome iššūkį su pasitikėjimu institucijomis, parlamentu, pavyzdžiui, pasitiki mažiau nei ketvirtadalis šalies piliečių, politinės partijomis – mažiau nei 10 procentų. Ir ta tendencija tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį, tai silpnina demokratijos pamatus“, – sakė jis.

Politologas skubėjo patikslinti, kad „tvirtos rankos“ politiko paieškos nereiškia, kad dairomasi į diktatūrą.

„Turbūt nereikėtų sieti klausimo apie stiprią ranką su automatiškų pritarimu diktatūrai. Visuomenė nori stipraus, matomo lyderio, ypatingai žinant, kad apklausa buvo daryta pandemijos įkarštyje, kai buvo norima greitų sprendimų. Bet tai nereiškia, kad žmonės sutiktų legitimuoti tokį lyderį, kuris visiškai uzurpuotų valdžią“, – apie atliktą tyrimą laidoje kalbėjo politologas L. Kojala.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė laidoje svarstė, kad už pernai išrinktą ir darbą pradėjusį prezidentą Gitaną Nausėdą balsą atidavė įvairių partijų rinkėjai.

„Kol kas prezidento rinkimuose, jei žiūrėtume ir tyrimus, paskutinį kolegų straipsnį apie tai, kaip rinkėjai balsavo už kandidatus, tai matome, kad yra tam tikri dalykai, kurie skiria tą rinkėją. Su G. Nausėda buvo įdomu tas, kad tam tikrais aspektais tie žmonės, kurie į klausimus atsakinėjo principu „nei taip, nei ne“, buvo linkę labiau palaikyti šį kandidatą. Taip pat jis buvo nepartinis kandidatas, o tai jam taip pat padėjo rinkimų metu“, – sakė ji.

Politologė R. Urbonaitė svarstė, kad G. Nausėdos rinkėjų ratas neieškojo „tvirtos rankos“ politiko.

„Natūralu, kad ir skirtingų partijų rinkėjų balsus G. Nausėda „ėmė“. Pasakyti, kad čia žmonės norėjo labai kietos rankos, tai aš negalėčiau. Jei žiūrėtume ir į rinkimų kampaniją, tai nebuvo taip, kad dabartinis šalies vadovas demonstravosi, sakė, kad kai jis ateis į valdžią, tvarkys viską. Nes tada iš karto būtų gavęs labai daug kritikos. Nes bet kuris politinius procesus stebintis galėtų pasakyti, kad tiek galios prezidentas neturi“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė politikos ekspertė R. Urbonaitė.