Skurdo rizikos lygis 2019 m. šalyje siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 2,3 procentinio punkto.

2019 m. apie 576 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14 proc., kituose miestuose – 22,1 proc.), kaime – 27,9 proc.

Naujausi skurdo rodikliai.
Foto: Statistikos departamento nuotr.

Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2018 m., sumažėjo 1,7 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose – padidėjo 0,2 procentinio punkto, kituose miestuose – sumažėjo 4,9 procentinio punkto), o kaime – sumažėjo 3,4 procentinio punkto.

Skurdo rizikos riba 2019 m. buvo 379 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 797 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2018 m., padidėjo 10 proc.

Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis – 2019-ųjų skurdo rizikos rodikliams skaičiuojant buvo naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2018 metais.

2019 metais žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 7,7 proc. Lietuvos gyventojų

Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2019 m. siekė 7,7 proc., palyginti su 2018 m., jis sumažėjo 3,4 procentinio punkto.

2019 m. apie 215 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Tai reiškia, kad jiems teko pragyventi už 251 eurą per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 527 eurus – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 6,2 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 4,8 proc., kituose miestuose – 8,4 proc.), kaime – 10,8 proc.

„Visose amžiaus grupėse absoliutus skurdas mažėja“, – sakė skurdo rodiklius pristačiusi Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.

Naujausi skurdo rodikliai.
Foto: Statistikos departamento nuotr.

Jos teigimu, iš absoliutaus skurdo išsivadavo apie 100 tūkst. gyvenojų.

„Tai yra didelis pokytis. (...) Beveik 100 tūkst. sumažėjo žmonių, esančių žemiau absoliučios skurdo ribos“, – spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento generalinė direktorė J. Petrauskienė.

Socialinių išmokų įtaka

Socialinės išmokos, ant pateiktų duomenų, daro didelę įtaką absoliutaus skurdo ribai.

Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką absoliutaus skurdo mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis 2019 m. padidėtų iki 15,1 proc.

Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais absoliutaus skurdo lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2019 m. padidėtų nuo 19,5 iki 37,1 procentų.

Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2019 m. padidėtų iki 30,1 proc. (dabar jis yra 20,6 proc.).

Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, išaugo nuo 6,8 iki 9,5 procentinio punkto.

Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2019 m. padidėtų nuo 18,4 iki 32,8 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 22,7 iki 40,6 proc.

Daugiausiai šansų patekti į skurdo riziką turi vieniši tėvai

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2019 m. siekė 18,4 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 0,4 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 4,5 procentinio punkto ir 2019 m. sudarė 22,5 proc.

Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 45,4 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (46,3 proc.).