Lietuva yra visiškai pasiruošusi, jeigu virusas pasirodytų mūsų šalyje. Viruso paplitimo Lietuvoje rizika nėra didelė, bet specialistai yra pasiruošę realų veiksmų planą.

Taip dar sausio mėnesį kalbėjo du Lietuvos vyriausybės nariai – Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ir Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Šalyje jau įsisiūbavus pirmosios pandemijos bangoms ir paskelbus karantiną, raminimai, kad Lietuva yra pasiruošusi, nepaisant ryškėjusių trūkumų sveikatos apsaugos sistemoje, netilo.

„Valstybė imasi visų įmanomų priemonių – jeigu šnekėtume apie Lietuvos pasirengimą, tai mes tikriausiai esame viena geriausiai pasirengusių valstybių Europoje“, – kovos 17-ąją Seime tikino LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.

Po kelių dienų fiksuota pirmoji COVID-19 auka šalyje. Praėjus dar keliems mėnesiams Lietuvoje liepos 21-osios duomenimis iš viso užfiksuoti 1949 koronaviruso atvejai ir 80 mirčių. Dar daugiau nerimo ir abejonių dėl pasiruošimo pandemijai sukėlė skandalingi tyrimai dėl koronaviruso tyrimams skirtų reagentų pirkimų ir užstrigusi E-sveikatos sistema, neleidusi registruotis tyrimams dėl koronaviruso.

Ir nors ekspertai tiek šalyje, tiek užsienyje sutaria, kad Lietuvai pavyko neblogai susidoroti su pirmosiomis pandemijos bangomis, pastarąjį mėnesį atšaukus nuo kovo iki birželio vidurio taikytas griežtas karantino priemones, vėl ėmė augti susirgimų skaičius. Lietuva – ne išimtis, mat staigūs užsikrėtimo šuoliai pavieniuose židiniuose fiksuojami ir kitose ES valstybėse, atvėrusiose sienas.

Tad kalbos apie galimą grįžimą prie suvaržymų skamba ne tik iš politikų lūpų, bet ir iš ekspertų, kurie pabrėžia: visuomenė pernelyg atsipalaidavo, sąlygos viruso plitimui niekur nedingo, o rudenį išties gali laukti ne šiaip antroji banga, bet ir infekcinių ligų kokteilis, kokio sunkiai pirmąjį pandemijos smūgį atlaikiusi Lietuvos sveikatos apsaugos sistema dar nėra mačiusi.

Elgiasi taip, lyg virusas būtų dingęs

Apie susidarantį įspūdį, kad koronaviruso pandemija šalyje baigėsi po to, kai birželio 15-ąją buvo atšauktas karantinas, laidoje „Delfi 11“ savo nuogastavimus išsakė du ekspertai: SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja epidemiologė Nerija Kuprevičienė ir LSMU profesorius habilituotas daktaras infektologas Alvydas Laiškonis.


Abu tikino vis dar viešumoje dėvintys apsaugines kaukes – priemones, kurios buvo įprastos ir privalomos karantino metu, tačiau vis rečiau matomos viešumoje liepos mėnesį.

„Pavyzdžiui, kaukę dėvėjau vakar eidamas į parduotuvę. Kaukę dėviu, nes turiu 45 metų infektologo patirtį. Teko dalyvauti epideminių protrūkių likvidavime ir žinau, kad tai yra viena savęs bei kitų apsaugojimo priemonių. Žmonės įsivaizdavo, kad kai baigėsi karantinas, dingo ir virusas. Man ypač didelį nerimą kelia besimptominės formos, kai nežinodamas gali užkrėsti“, – teigė pašnekovas, atskleidęs, kad jau sulaukęs vieno artimo žmogaus skambučio, kurio metu paaiškėjo, jog žmogus išties persirgo besimptomine koronaviruso forma.

Kiek tokių yra ir apskritai ar jau galima svarstyti apie įgytą imunitetą, juo labiau kolektyvinį, specialistų teigimu, dar anksti. Tačiau pagrįstų įrodymų, kad visuomenė yra atspari naujam koronavirusui, kuris pasaulyje pražudė per 610 tūkst. žmonių, nėra.

„Lietuva su pirma banga susitvarkė pakankamai sėkmingai, nors kai kurios priemonės ir buvo griežtos, sukėlė nepatogumų, bet jei kalbame apie antrą bangą, tai turime žinoti, kad virusas plinta tada, kai yra imlių žmonių, galinčių susirgti ir kai gali realizuotis perdavimo kelias.

Turimais duomenis mes neturime kolektyvinio imuniteto, o saugotis galime tik užkirsdami plitimo kelią. Jei sugebėsime išlaikyti tokią būseną, kad virusas negalėtų plisti, kol nėra vakcinos ar kolektyvinio imuniteto, mes galime tikėtis, kad turėsime tokią situaciją, kaip dabar.

O kol dauguma žmonių imlūs, visada lieka tikimybė, kad pasireikš epideminis sergamumas“, – kalbėjo N. Kuprevičienė, pažymėjusi, kad niekur nedingo rekomendacijos laikytis saugaus dviejų metrų atstumo, dažnai plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos. Tiesa, ji ir prof. A. Laiškonis pripažino akivaizdų faktą: socialinio atstumo laikosi vis mažiau žmonių, buriuojasi viešose erdvėse taip, tarsi grėsmė būtų išnykusi.

„Stebint epidemiologinę situaciją Europoje – tiek Ispanijoje, tiek Prancūzijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir kitur, tai yra ne antra banga, o pirmos bangos suvilnijimas. Tas pats ir Lietuvoje – pirma banga dar nepasibaigsi, o pastarųjų savaičių duomenys man kelia nerimą.

Koronavirusas Kroatijoje
Foto: Zuma Press / Scanpix

Dar reikia palaukti dvi tris savaites duomenų, bet mane neramina, kad žmonės atsipalaidavo“, – teigė A. Laiškonis, paminėjęs valstybines ir kitas šventes, per kurias buriavosi minios žmonių, nesilaikydami saugaus atstumo ir nesiimdami jokių saugojimosi priemonių.

Proto įkrės tik mirties baimė

Bet net ir dabar duomenys rodo, kad per pastarąjį mėnesį koronaviruso plitimo tendencijos nėra džiuginančios. Pavyzdžiui LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas pateikė konkrečius neraminančius skaičius.

„Nuo Mindauginių savaitgalio šis rodiklis pastoviai (nors ir nelabai sparčiai) augo. O nuo liepos 15 d. galime stebėti jau gerokai spartesnį šuolį į viršų.

Nuo tos dienos mes Lietuvoje iš viso nustatėm 72 naujus atvejus (raudoni stulpeliai), kai tuo tarpu nuo karantino pabaigos iki „Hegelmann Transporte“ protrūkio iš viso buvo nustatyti tik 75 nauji atvejai. T.y. mes per penkias dienas nustatėm tiek pat naujų atvejų, kaip per visą mėnesį (06.15 – 07.14) nuo karantino pabaigos“, – rašė jis.

Anot A. Laiškonio artimiausių savaičių statistika gali parodyti dar daugiau – ar daugiau atvejų yra įvežtiniai, ar vis dėlto vietiniai. Tai sužinoti galima bus tik atsekus užsikrėtimų grandinę.

„Kol kas mums sekasi atsekti infekcijos grandines. Kol galime atsekti grandinę, kaip vienas atvejis siejasi su kitu, tol galime situaciją valdyti. Didžioji dauguma atveju dabar yra atsekami – įstaigoje, šeimose ir pavieniai atvejai, dėl kurių atliekami tyrimai, ieškoma sąsajų. Bet jei situacija pasidarys tokia, kad grandinės atsekti negalėsime, tai grėstų, kad sergamumas pradėtų didėti labai greitai“, – teigė N. Kuprevičienė. O tai jau grėstų situacijos nevaldymu.

Ekspertė pripažino, kad prie tokios grėsmingos padėties gali prisidėti ir įvairių sąmokslo teorijų kūrėjai, kurie įsitikinę, kad jokio viruso nėra arba kad jis nėra pavojingas, o kaukės, izoliacija, karantinas ir kitos priemonės tėra visuotinio sąmokslo dalis, kurį sukėlė Billas Gatesas ar 5G ryšys. Piktybiškai vengiantys saugoti save ir kitus tokie asmenys gali tik padėti kilti antrai bangai. Tačiau nebūtinai tik sąmokslų teoretikai.

„Prisimenu 2003 metų SARS pandemiją, kai teko dalyvauti jos likvidavime, 2009 MERS epidemiją – viskas tada baigėsi laimingai, epidemijos likviduotos. Bet kalbant apie COVID-19 antrąją bangą, ji bus sudėtingesnė, nes žmonės mažiau tiki medikais.

Alvydas Laiškonis / DELFI ir „Panevėžio balso“ nuotr.
Foto: Panevėžio balsas

Sunku įtikinti žmones, grįžti į karantino apribojimus, tad galime sulaukti didesnio visuomenės pasipriešinimo“, – įspėjo A. Laiškonis. Jo teigimu, žmonių sąmoningumą Lietuvoje galėtų sustiprinti tik vienas dalykas – jei antros bangos metu bus daug mirčių.

„Tokiais atvejais žmones paveikia baimė – jei žmogus bijo užsikrėsti, jei kaimynas, giminaitis mirė, jis saugojasi. Tas pats pavyzdys, kaip erkinis encifalitas – Lietuvoje šią ligą visi žino, galima pasiskiepyti, bet tol nesiskiepija, kol kas iš namiškių nesuserga. O jei nors vienas suserga, sulekia skiepytis visa giminė. Kas privertė? Ne pinigai, o baimė“, – teigė A. Laiškonis.

„Turėtume galvoti apie žmonių sąmoningumą – tikriausiai, labai gerai suveiks, jei atsitiks taip, kad žmonės pamatys realią riziką, kokio sunkumo infekcija, tada įtikinama laikytis atstumų. Norėtųsi tikėti, kad turėjome išmokti tas pamokas, kad ir karantiną išgyventi sunku, kiekvienas turėtume pradėti nuo savęs, nes taisyklės tikrai nėra sunkios, jų paprasta laikytis, o jei nežaisime pagal taisykles, galime turėti kitokias“, – pridūrė N. Kuprevičienė.

Ekspertai siūlo nekeliauti, ministras neklauso

Kol kas, anot epidemiologės, situacija Lietuvoje nėra bloga – sergamumo rodikliai yra žemesni, nei kritiniai ( 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų).

Ji suskubo pridurti, kad sergamumo rodikliai ir bendra susidūrimo su koronaviruso padėtis panašūs ir kitose Baltijos šalyse, todėl esą kol kas saugu vykti ir į Latviją, kur atostogauti nusprendė 5 savaičių poilsį pasirinkęs Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Tačiau atostogos jam teoriškai gali ir užtrukti, mat situacija, kaip parodė praktika, gali žaibiškai pasikeisti.

Koronavirusas Latvijoje

„Pavyzdžiui, Kroatijoje, kur prieš dvi savaites sergamumo rodiklis buvo mažesnis, o praėjusią savaitę atsidūrė paveiktų teritorijų sąraše ir iš ten atvykusiems žmonėms privaloma izoliacija. Tokios šiuo metu yra kelionių žaidimo taisyklės. Situacija kinta greitai ir nežinome, kaip ji bus pasikeitusi, jei keliaujame“, – tikino pašnekovė, pridūrusi, kad vis tiek rekomenduojama susilaikyti į kelionių po užsienio šalis.

„Aš irgi patarčiau paprastai: pasilikime šiais metais per atostogas Lietuvoje: nežinome kokia bus epidemiologinė situacija, prisiminkime, kaip reikėjo gaudyti lietuvius, kiek pastangų dėta sugrąžinti juos į tėvynę iš epidemijos apimtos šalies, kai sutriko susisiekimas oru“, – priminė A. Laiškonis.

Rudenį laukia dvigubas smūgis?

Vis dėlto abu pašnekovai pažymėjo, jog per pirmąją pandemijos bangą sveikatos medicinos sistema įgijo neįkainuojamos patirties, įsigijo daugiau testų, įrangos, geriau žino, ką daryti, nei kovo-balandžio mėnesiais, kai netgi medikams trūko apsaugos priemonių, o jų tiekimu rūpintis suskubo pirmiausiai verslo organizacijos ir savanoriai.

„Tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet dabar pakankamai daug atliekama tų testų – atrodo, kad apie pusantro tūkst. per parą, be to, reikia įvertinti piką, kai buvo nepasibaigęs ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcinių sezonas ir tų simptominių žmonių buvo daugiau, jų budrumas ir baimė buvo didesni ir didesnė iniciatyva tirtis“, – kalbėdama apie testus sakė N. Kuprevičienė.

Foto: SAM nuotr.

Būtent testavimas koronaviruso pandemijos pradžioje buvo vienas ryškiausių klausimų, kai trūko informacijos apie tikruosius užsikrėtimo skaičius šalyje – iš pradžių per parą buvo atliekama vos keliasdešimt testų, vėliau – šimtai, o galiausiai Lietuva gyrėsi esanti rekordininkė Europoje su 8 tūkst. testų per parą.

Tačiau dabar tokių PGR testų nors ir esą turima pakankamai, jų masinio testavimo metu užtektų keliems mėnesiams. Atsargos, pašnekovės teigimu, nuolat papildomos, o greitieji testai, kurių už 6 mln. eurų Lietuva užpirko apie 500 tūkst. bus skirti ne diagnostikai, bet atliekant tyrimą dėl kolektyvinio imuniteto. Vis dėlto kol kas, pasak A. Laiškonio ir N. Kuprevičienės, reikia pasimokyti iš dar nesibaigusios pandemijos.

Koronavirusu sergančių pacientų gydymas
Foto: Gvidas Reistaitis

„Užkrečiamos ligos buvo, yra ir bus, reikia joms būti pasiruošus. Išmokome, kaip reikia elgtis užklupus netikėtai pandemijai, kokios priemonės, kaip sunku su jomis dirbti, įgauta didelė patirtis, atėjus antrai bangai būsime geriau pasiruošę“, – teigė A. Laiškonis, priminęs, kad būtina atnaujinti epidemiologų paruošimą, mat tokios epidemijos, tikėtina, kartosis. O kol kas yra visos prielaidos ir tai pačiai koronaviruso antrai bangai.

„Prielaidos ir visos sąlygos tam yra, imlių žmonių yra, sukelėjas yra ir dar daug kitų nežinomųjų – neįsivaizduojame, kaip koronavirusas gali plisti kitų infekcijų sezono metu“, – įspėjo N. Kuprevičienė.

„Dabar galime pasakyti, kad vasarą nėra gripo ir kiekvieną atvejį galime traktuoti kaip koronaviruso, o rudenį bus didelė problema atskirti du srautus – ir gripu sergančius hospitalizuoti, ir koronavirusu sergančius, bus daug testavimo, kils didelė problema gydytojams, laukia sunkus periodas“, – antrino A. Laiškonis.