TS-LKD frakcija antradienį surengė atvirą posėdį dėl gydymo paslaugų prieinamumo. Į jį kviestas sveikatos apsaugos ministrą pavaduojantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius posėdyje nepasirodė. Ministerijos poziciją atstovauti deleguotas Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas.

Posėdyje dalyvavo medikų ir pacientų atstovai pristatė, su kokiomis problemomis jie susiduria šiuo pokarantininiu laikotarpiu.

Sostinės „Centro poliklinikos“ direktorius, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas doc. dr. Kęstutis Štaras pripažino, kad pacientų pasitenkinimas yra nemažas. Pasak gydytojų vadovų atstovo, tam yra objektyvių priežasčių.

Viena iš problemų, kurią jis įvardijo – tai, kad išliko reikalavimas dėl gydytojų darbo organizavimo ciklais. To pasekmės, pasak K. Štaro, juntamos periferinėse ligoninėse, kur kai kurių paslaugų neliko, nes didžiųjų įstaigų vadovai uždraudė savo gydytojams vykti ten dirbti.

„Paprastai specialistai dirbdavo ketvirtį, pusę etato“, – kalbėjo K. Štaras.

Gydytojų vadovų atstovas priminė, kad birželio 16 d. atšaukus karantiną jau kitą dieną buvo įvesti reikalavimai, kurių reikia laikytis ekstremalios situacijos metu. Medikai jaučia įtampą.

„Jei įvyktų letalinis (mirtinas) atvejis, tai būtų baudžiamoji byla“, – sakė K. Štaras.

Jis paaiškino, kad paslaugų prieinamumas yra lėtesnis dėl papildomų reikalavimų.

„Jei paguldomas pacientas planinei operacijai, ir yra trivietė palata , jis 48 val., kol bus nustatyta, ar neužkrėstas, turi gulėti vienas. (…) Yra ir kitų – odontologijoje, otolaringologije, kitur, (…) jei prieš karantiną per valandą priimdavo tris keturis pacientus, dabar jų priimama dvigubai mažiau“, – sakė K. Štaras.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas yra įsitikinęs, kad reikia peržiūrėti reikalavimus gydymo įstaigoms.

Pacientai skundžiasi, kad nepatenka pas gydytojus

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė pasakojo, kad juos pasiekė daug skambučių ir elektroninių laiškų, žmonės skundžiasi, kad negali patekti į gydymo įstaigas.

„Dauguma skambučių iš rajonų. Jei jie bando susiskambinti su didžiosiomis ligoninėmis, nėra vietų, yra daug neįvykdytų paslaugų nuo karantino“, – sakė V. Augustinienė.

Pacientų atstovė pasakojo apie savo asmeninį pavyzdį – sausį ji buvo užregistruota echoskopijai balandžio 9 dienai. Paslaugos V. Augustinienė nėra gavusi iki šiol.

„Daug žmonių skundžiasi, kad specialistų nėra. O kaip jie bus, jei yra įsakymai, kad jie negali atvažiuoti iš didžiųjų įstaigų?“, – kalbėjo V. Augustinienė.

Pacientų atstovė kalbėjo, kad „yra klaiki situacija dėl kompensuojamųjų vaistų gavimo“.

„Priimami vis nauji sprendimai, apribojimai. Vaistų kompensavimo komisija turi jų laikytis, ir, jeigu nors kažkiek vaistas viršija jų numatytą maksimalią priemoką, jei kompanijos josnenuleidžia, tai jie iš karto lekia iš kainyno“, – pasakojo V. Augustinienė.

Sako, kad problemos susidaro dėl stringančio darbo poliklinikose

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės vadovas Rolandas Rastauskas paaiškino, kad situacija jo atstovaujamose įstaigose realybėje skiriasi nuo to, „kaip ji nupiešiama“.

„Gink Dieve, ne visose ligoninėse situacija yra vienoda. (…) Rajono ligoninėse šiandien dienai eilių praktiškai nėra. Atvirkščiai – mes laukiame pacientų. Mes organizuojame (akcijas), kad, poliklinikos, jūs dirbkite, priimkite pacientus ir siųskite mums, kadangi žmonės nepakliūna pas šeimos daktarą.

Taip yra dėl to, kad iki šiol rajonuose šeimos gydytojai dirba taip, kaip dirbdavo karantino piko metu. Pagrindas yra nuotolinė konsultacija. Jeigu neprisiskambinai gydytojui, negali net įeiti į polikliniką į registratūrą“, – kalbėjo R. Rastauskas.

Pakruojo ligoninės vadovas pasakojo, kad pas jį ligoninėje šiuo metu dirba 25 specialistai. Iš jų tik pas tris yra savaitės ilgumo eilė.

„Akių daktaras dirba tik dvi dienas per savaitę, tai pas jį visą laiką būna eilė. Taip pat yra du traumatologai, kadangi vienas atostogauja, tai pas tą vieną irgi yra eilė. Dėl kitų – ateina gydytojai pas mane ir sako: „darykite ką nors, aš atvažiavau pas jus, o pas mane atėjo du-trys pacientai, kai būdavo dvidešimt-trisdešimt“, – pasakojo R. Rastauskas.

Rajono ligoninių asociacijos vadovas kalbėjo, kad minėtos problemos dėl gydytojų darbo organizavimo ciklais buvo daugiau aktualios birželį, kai įstaigų vadovai neišleisdavo medikų vykti dirbti į kitas įstaigas.

„Žinau, kad ir dabar kai kur neišleidžia šitų gydytojų į rajonus. (…) Bet liepą tos problemos kaip ir nėra. Mes priklausome Panevėžiui, tie specialistai galėtų atvykti, bet jiems neapsimoka, kadangi, kaip minėjau, pirminiai sveikatos priežiūros centrai dirba karantino sąlygomis.

Ligoniai, kurie negali prisiskambinti šeimos daktarui, kai kuriais atvejais geriau pasirenka važiuoti į privačią šeimos kliniką, susimoka pinigus, padaro jam tyrimą, ir jis tada atvyksta. Dėl to privačios klinikos ir dirba net ne 100, o 120 procentų pajėgumu“, – aiškino R. Rastauskas.

Rajono ligonių atstovas taip pat patikslino, kad šiuo metu ministro įsakymai nereikalauja 48 val. tarpo iki planinės operacijos, kad būtų prievolė pasidaryti COVID-19 tyrimą.

„Pas mus tai eikite ir operuokitės. Ar pacientui reikia COVID-19 tyrimo, sprendžia siunčiantis ir priimantis gydytojas“, – sakė R. Rastauskas.

Rajono ligoninių atstovui atrodo nelogiška, kad šiuo metu dar veikia karščiavimo klinikos, nors per mėnesį jos tesulaukia aštuonių-devynių pacientų.

„Savivaldybėje ta karščiavimo klinika dirba per savaitę dvi valandas, kad būtų galima išlaikyti ministro reikalavimus. Galėtų leisti pačioms savivaldybėms spręsti, ar tokia karščiavimo klinika reikalinga“, – sakė R. Rastauskas.

Baiminasi, kad sulauks sunkių vėžinių atvejų bumo

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė Sonata Jarmalaitė stebėjosi, kad koronaviruso situacija taip labai paveikė pačią sistemą.

„(Užsiksuota) nepilnai 2 000 (koronaviruso) atvejų, kai tuo tarpu kasmet diagnozuojama 18 000 najų vėžio atvejų. Tai buvo rutininė sistema, su kuria puikiai tvarkėmės. Dabar – 2 000 virusinių infekcijų ir staiga sistema sugriūna.

Aš klausausi: pacientai skundžiasi, vadovai teisinasi, kaltų nėra. Iš tikrųjų šitame jovale sunku susigaudyti, bet tiesiog mes neturime sistemos, kuri turėtų tvirtus pagrindus, ir, kurios virusas neišgąsdintų“, – kalbėjo S. Jarmalaitė.

NVI vadovė dėstė, kad nepriklausomai nuo to, kokiai ligų kategorijai būtų priskirtas vėžys, onkologai, kaip gydė vėžį anksčiau, taip ir būtų gydę toliau.

„Kaip veikė mūsų poliklinika tuo metu, taip ir veikia. Net negalvojome sustabdyti paslaugų, bet yra elementarios higienos pertraukos, kurios turi būti. (…) Reikia 15 min. dezinfekcijos pertraukos. Tai reiškia, kad per valandą priimami du pacientai. Tai reiškia, kad mūsų apimtys krenta du-tris kartus. Kaip turėtume pasiekti 80 proc. (paslaugų prieinamumą)? Dirbti iki nakties? Kaip priversti mokėti už viršvalandžius? Tai yra neįmanoma“, – konstatavo S. Jarmalaitė.

Įstaigos vadovė atviravo, kad tokioje situacijoje jie dirba taip, kaip gaunasi.

„Turime įvairių dezinfekcinių sprendimų, stengiamės suteikti paslaugų, kiek tai yra įmanoma, daugiau, bet ambulatorinėje grandyje jos atsideda. O ten yra pacientai, kurie baigė aktyvų gydymą, ir yra stebėsenoje, gali bet kada atkristi, pablogėti. Jie turi telefonu paskambinti šeimos daktarui ir nupasakoti onkologinės ligos simptomus. Tas yra sunku. Kartais ir gydytojui specialistui yra sunku suprasti – ar tai yra vaistų šalutinis poveikis, ar jam tiesiog skrandžio problemos“, – pasakojo S. Jarmalaitė.

Stacionare, pasak NVI direktorės, jų lovos stovi pustuštės, ir įstaiga laukia pacientų.

„Chemoterapijos, radioterapijos paslaugos teikiamos ankstesniems pacientams. Bijau, kad nauji atvejai nėra diagnozuojami taip intensyviai kaip anksčiau. Žmogus pats nuspėti, kad jam galbūt tas apgamas yra piktybinis, ir galbūt jis turi lėkti į gydymo įstaigą, negali, ir šeimos gydytojas telefonu to nepadarys.

Ko gero, mes jau sulauksime bumo sunkių atvejų. Dabar mes sulaukiame sunkių atvejų stacionare, bet jie jau yra gydyti. Bijau, kad pirminiai ligos požymiai lieka nepastebėti, pacientai tyliai sėdi namuose, o mes stacionare dar galėtume dirbti didesnėmis apimtimis, bet pacientai neatvyksta gydytis, nes poliklinikos rajone dar uždarytos“, – sakė S. Jarmalaitė.

Negrįš prie ankstesnės apmokėjimo tvarkos

VLK atstovas kalbėjo, kad pagrindinė šio laikotarpio problema yra paslaugų teikimo atstymas.

„Pirmi dokumentai dėl to atsirado balandžio 29 d. Tai buvo du operacijų vadovo sprendimai, kuriais buvo nustatyta, kad paslaugų turėtų būti pirmame etape atstatyta 50 proc., ir, jeigu per dvi savaites neblogės epidemiologinė situacija, atstatinėti toliau, tačiau kiekiai jau buvo palikti vadovams.

Kiti du dokumentai pasirodė birželio 8 d. Ten pirmą kartą nuskambėjo ir tai, kad pirmas paslaugų atstatymo etapas baigėsi, iki tol įstaigos turėjo bent jau pradėti veiklą, ir, kad sekančiame etape turėjo pasiekti 80 proc. paslaugų. Atsižvelgiant į tai buvo keista paslaugų apmokėjimo tvarka.

Paskutiniai du dokumentai, pagal kuriuos gyvename dabar, yra birželio 16 d. operacijų vadovo sprendimai, kurie nustato, kad ambulatorinių paslaugų liepą turi būti suteikta 80 proc. nuo sutartinės sumos, o stacionarinių – 70 procentų. Tai yra sąlygos tam, kad būtų galima gauti 1/12 finansavimo.

Įsakyme, kuris buvo pasirašytas ketvirtadienį, dar atsiranda sezoniškumas – 8 proc. sumažinta 1/12, nuo kurios yra skaičiuojama“, – teisinio reglamentavimo pokyčius komentavo V. Zaksas.

VLK teigia supratęs, kad rajoninių ligonių atstovas pasisako už tai, kad išliktų 1/12 finansavimas bet kokiu atveju.

„Mes tikrai neatstatysime paslaugų teikimo, kol taikysime tokį lengvatinį mokėjimą. Ta dalimi, kurią mes mokėsime už nesuteiktas paslaugas, jos ir nebus suteiktos. Reikia pasirinkti, ar norime finansuoti sistemą, mokėti 1/12, sistema iškils ir galės nedirbti arba dirbti mažai, arba krypstame į paslaugų teikimo atstatymą. Tai reikalauja griežtesnio apmokėjimo“, – sakė V. Zaksas.