Praėjusią savaitę klausimas buvo aptartas organizatorių, verslininkų bei sveikatos įstaigų atstovų susitikime. Jame pristatytą idėją metų pradžioje pastūmėjo vietos politikai. Ir nors daugeliui noras rūpintis gamta patinka, tačiau baiminamasi, kad daugkartinės taros sistema gali tapti nauju koronaviruso užkrato židiniu. Sveikatos įstaigos organizatoriams rekomenduoja šios minties atsisakyti.
Idėjos nepalaiko
Kas yra daugkartinės taros sistema ir kaip ji veikia, klaipėdiečiai galėjo susipažinti anksčiau uostamiestyje vykusiose šventėse. Renginio dalyviai už eurą gaudavo daugkartinį plastiko bokalą, į kurį galėjo būti pilamas alus ar kiti gėrimai. Renginio pabaigoje ar po jo dalyviai panaudotą tarą galėjo grąžinti, taip susigrąžindami ir sumokėtą eurą, arba bokalą pasilikti sau kaip suvenyrą.
Tokia sistema Lietuvoje palengva skinasi kelią. O ir uostamiesčio politikai šių metų pradžioje ragino tokią sistemą naudoti artėjančioje Jūros šventėje.
Visgi tiek Lietuvą, tiek visą pasaulį sustingdžius koronaviruso pandemijai, pradėta svarstyti, ar Jūros šventei tokios naujovės visgi nereikėtų atsisakyti.
Tačiau vietos verslininkai šią savaitę pasijuto tarsi įsprausti į kampą – organizatoriai juos informavo, kad Jūros šventėje bus griežtai draudžiama naudoti vienkartinius plastiko indus gėrimams pilstyti. Pažeidę šią nuostatą verslininkai neva prarastų galimybę dalyvauti ateities Jūros šventėse.
Pasak vieno iš būsimo renginio dalyvių, nepanorusio prisistatyti, nė vienas prekybininkas nesutinka naudoti daugkartinių bokalų sistemos.
„Tai yra kryžminės taršos ir higienos klausimas. Specialistai pašiurpę, kad ta pati palapinė turi priimti nešvarią tarą. Toks sprendimas nelogiškas esant koronaviruso grėsmei. Be abejo, visi bus priversti laikytis tokios tvarkos, jei bus priimtas galutinis sprendimas“, – „Vakarų ekspresui“ sakė vienas būsimo renginio dalyvių.
Jo teigimu, verslininkai galbūt nekeltų pretenzijų, jeigu žmogus bokalą išsineštų namo kaip suvenyrą.
„Esamoje situacijoje žmogus su daugkartiniu bokalu negali eiti per palapines ir prašyti, kad jam įpiltų vis kito gėrimo. Reiškia, panaudotą bokalą turime priimti ir duoti naują. Visi prekybininkai kėlė klausimą – kas bus atsakingas, jeigu žmogus, pasinaudojęs tokia sistema, susirgs? Jeigu kažkas iš organizatorių pasirašys ir prisiims atsakomybę, tada viskas gerai. Atsakymo kol kas nėra. Šiais metais vienareikšmiškai reikėtų naudoti vienkartinius bokalus, kurie keliautų į šiukšlių dėžę“, – neabejojo vyriškis.
Panašios nuomonės laikosi ir verslininkas Armenas Manukyanas. Jeigu esama tvarka nepasikeis, jis svarstys dalyvavimo renginyje atsisakyti.
„Visa tai vertiname neigiamai. Tai yra kryžminė tarša, baisi bomba. Mes manome, kad tai yra pavojinga. Jeigu tokią tvarką patvirtins, tikriausiai dalyvauti atsisakysime, nors pinigai jau sumokėti... Jaudinamės ir dėl savęs, ir dėl savo darbuotojų, ir dėl klientų. Kaip galima toje pačioje palapinėje priimti nešvarią tarą? Tokiu atveju reikia atskiros palapinės su darbuotoju, kuris dėvėtų apsaugos priemones“, – sakė A. Manukyanas.
Jis viliasi, kad sveikatos įstaigos organizatoriams Jūros šventėje naudotis tokia taros užstato sistema neleis.
„Mes esame už naujoves. Bet bent šiais metais norėtume, kad tokios naujienos būtų atsisakyta. Galbūt kitais metais?“ – svarstė verslininkas.
Sprendimo dar nepriėmė
Renginio programą pristatę organizatoriai „Klaipėdos šventės“ ragino atvyksiančius svečius laikytis saugumo. Patikinta, kad prie tualetų bus parūpinta higienos priemonių.Tačiau apie daugkartinės taros sistemą užsiminta nebuvo.
„Vakarų ekspresui“ pasidomėjus, ar organizatoriai iš tiesų ketina laikytis numatytos tvarkos, nesulaukta nei patvirtinančio, nei paneigiančio atsakymo.
„Šiuo metu situaciją dėl daugkartinių bokalų sistemos vertiname, svarstome su specialistais.
Vertiname visas aplinkybes ir kol kas galutinio sprendimo nepriėmėme.
Daugiau konkretumo bus, kai išvadas pateiks sveikatos įstaigos. Jeigu specialistai pasakys, kad yra bent menkiausia grėsmė, tokios naujovės šiais metais atsisakysime“, – „Vakarų ekspresui“ sakė „Klaipėdos švenčių“ direktorius Romandas Žiubrys.
Visgi jei daugkartinės taros sistema artėjančioje „Jūros šventėje“ bus patvirtinta, vienas bokalo užstatas, organizatorių teigimu, kainuos vieną eurą.
Sprendimui nepritaria
Organizatorių idėją išklausęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) jau dabar ragina organizatorius tokios minties atsisakyti.
NVSC Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno manymu, šie metai – ne laikas eksperimentams.
„Per tokį masinį renginį eksperimentų daryti negalima. Eksperimentus galima daryti galbūt mažesniame ir visiškai kontroliuojamame renginyje. Dabar neaiški logistika – per kiek laiko, kaip ir kas bokalus išplaus. Tai yra mokama paslauga.
Kad nebūtų taip, jog kažkas pasislėpęs po prekystaliu bokalą pavalys skuduru, pasinaudos Danės upės vandeniu ir praplaus... Nesame oficialiai matę, kaip viskas bus organizuojama.
Posėdyje iš trumpo pristatymo ir informacijos turime daugiau klausimų nei atsakymų. Manau, kad reikia susilaikyti ir palaukti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė R. Grigaliūnas.
O štai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas Jūros šventės organizatoriams VšĮ „Klaipėdos šventės“ jau išsiuntė neigiamą atsakymą. Abejojama, ar esamoje situacijoje būtų įmanoma užtikrinti reikiamą higieną.
„Klaipėdos šventės“ parašė mums raštą, paklausimą, kaip reikėtų naudoti daugkartinę tarą. Įvertinę esamą situaciją, pateikėme atsakymą, kad tokiam sprendimui nepritariame. Matome nemažai rizikos. Yra koronaviruso grėsmė.
Ar bus užtikrinta papildoma vieta panaudotiems bokalams laikyti? Abejojame, kad šventės metu bus užtikrintas adekvatus tvarkymas, valymas ir dezinfekavimas, padėsiantis sumažinti taršą“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža.
Jis priminė, kad šiuo metu nėra uždraustas vienkartinių indų naudojimas. Šventės organizatoriai tokios minties ketino atsisakyti pasitelkdami būtent daugkartinio bokalo sistemą.
„Mūsų buvo paklausta tik dėl daugkartinių bokalų. Idėja gal ir nebloga, bet ne tokiam dideliam renginiui. Įsivaizduokite: naktis, po vidurnakčio, bokalai baigiasi... Klientų srautas didelis, o kas tada? Yra įvairių galimų variantų, kurie gali sukelti rizikų“, – teigė A. Bauža.
Pasak jo, pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įstatymą atsakomybė tenka renginio organizatoriui. Tad „Klaipėdos šventėms“ teks apsispręsti, Jūros šventėje naudoti daugkartinę tarą ar ne.
