Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 15–25 dienomis atliktos apklauos duomenimis, net aštuoni iš dešimties (83 proc.) apklaustų Kauno gyventojų V. Matijošaitį įvertino palankiai, o šeštadalis (16 proc.) įvertino nepalankiai. Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų Klaipėdoje merą V. Grubliauską įvertino palankiai, 15 proc. jį vertino nepalankiai ir trys iš dešimties (29 proc.) neturėjo apie jį nuomonės. Sostinės merą R. Šimašių palankiai įvertino kas antras (49 proc.) vilnietis, o keturi iš dešimties (41 proc.) jį šiuo metu vertina nepalankiai.
R. Urbonaitė: V. Matijošaičiui atrodyti gerai ankstesnių merų kontekste daug pastangų nereikia
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad V. Matijošaičio vertinimas tarp Kauno miesto bei tarp visos šalies gyventojų ženkliai skiriasi. Politologė taip pat primena, kad V. Matijošaitis iš visų trijų miesto merų karantino metu viešoje erdvėje figūravo itin mažai.
„Man kyla klausimas dėl ypač gero V. Matijošaičio vertinimo Kauno mieste. Norint įsitikinti, ar tikrai toks populiarumas mero, kuris karantino metu reiškėsi itin ribotai, reiktų atlikti dar vieną apklausą. Kitaip tariant, ši apklausa stebina būtent tuo, kad turime V. Matijošaičio supergerą reitingą Kaune, kuriuo negali pasigirti šiandien joks politikas. Reikėtų žiūrėti, ar tokia tendencija išliks“, – Eltai sakė ji.
Anot jos, rezultatai tarp Kauno miesto apklaustųjų bei visos Lietuvos gyventojų stipriai disonuoja.
„Mes matome labai didelį skirtumą iš tiesų tarp to, kaip V. Matijošaitį vertina Kauno miesto gyventojai ir kaip vertina visos Lietuvos gyventojai. Panašu, kad V. Matijošaičio įvaizdis visoje Lietuvoje gerokai skiriasi nuo to, koks tas įvaizdis Kauno mieste. Aišku, kauniečiai gali matyti tam tikrus veiksmus mieste ir yra linkę juos palankiai vertinti. Kaip susidarė visų šalies gyventojų reitingas dėl Kauno mero, sunku pasakyti, nes viešoje erdvėje karantino metu V. Matijošaičiui buvo išsakoma kritika, kad jo nėra viešoje erdvėje ir pasisakymų nėra, išskyrus tai, jog mes žinome, kad V. Matijošaitis visą laiką išnaudojo žvejybai. Taigi labai disonuoja visos Lietuvos nuomonė apie merą bei vieno miesto vertinimas“, – teigė R. Urbonaitė.
Kita vertus politologė atkreipia dėmesį, kad Kauno merui ankstesnių merų kontekste atrodyti gerai daug pastangų nereikia.
„Matijošaičiui ankstesnių merų kontekste atrodyti gerai daug pastangų nereikia. Miestui labai stipriai nesisekė su ankstesniais merais. V. Matijošaitis gali būti gerai vertinamas neįdėjęs superdaug pastangų. Tiesiog kauniečiai, jeigu jį lygina su ankstesniais merais, mato tam tikras pastangas, rezultatą ir jau jie gali tuo džiaugtis, nes Kaunui tikrai nesisekė su ankstesniais merais. Bet kuriam žmogui atėjus po Kupčinsko ir kitų ankstesnių, sublizgėti tikrai nėra taip sudėtinga. Čia kaip būti geriausiu mokiniu klasėje. Jeigu visi dvejetukininkai, tu turi keturis ir atrodai gerai, gali sakyti, kad esi geriausias mokinys klasėje“, – sakė R. Urbonaitė.
R. Urbonaitė taip pat teigia, kad po karantino visi trys miestai savo merus vertina palankiau.
„Visi merai savo miestuose turi daugiau palankių nuomonių nei nepalankių. Tai rodo, kad karantino metu merai sugebėjo savo reitingą ir persverti, ir šiuo metu turi daugiau pasitikėjimo ir palankios nuomonės nei nepalankios“, – sakė ji.
Pasak jos, R. Šimašiaus palankus vertinimas po karantino pakilo dėl to, nes meras karantino metu buvo itin aktyvus.
„Panašu, kad po koronaviruso krizės R. Šimašių vilniečiai pradėjo vertinti geriau, nes jis tikrai buvo labai aktyvus. R. Šimašiaus matėme daug. Sostinės merą matėme konfrontuojantį su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir panašu, kad vilniečiams koronaviruso suvaldymas mieste pasirodė tinkamas ir pakankamai gerai viskas buvo atlikta (...) Tuo metu V. Grubliausko apskritai yra daug nepažįstančių ir palanki bei nepalanki nuomonė tarp miesto ir visos Lietuvos gyventojų skiriasi vos 4 proc., tai tikrai yra labai nedaug. Tai šis dalykas taip yra labai įdomus“, – sakė R. Urbonaitė.