Europos Vadovų Tarybos sesija Belgijos sostinėje tęsiasi nuo penktadienio ryto. Po pusdienį trukusių konsultacijų siauresniuose formatuose, vadovai prie vakarienės stalo vėl susėdo šeštadienį apie 22 val. Lietuvos laiku, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Ginčo centre yra Nyderlandų vadovaujamos „taupiųjų“ šalių grupės reikalavimas numatyti griežtas sąlygas, kaip bendrai rinkose pasiskolintos lėšos bus skirstomos Pietų Europos šalims.

Ant derybų stalo taip pat yra trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžetas.

Prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Lietuvos delegacija naujajame biudžete siekia išsaugoti kuo didesnį finansavimą iš vadinamųjų sanglaudos fondų, kuriais remiami skurdesni Europos regionai, ir paspartinti tiesioginių išmokų lietuvių žemdirbiams augimą.

Prioritetai išlieka tie patys jau ne vienus metus, tačiau koronaviruso krizė iš esmės pakeitė situaciją.

Metų pradžioje lietuviai į derybas vyko skambindami pavojaus varpais dėl šoko šalies ūkiui, nes ekonomikai priartėjus prie ES vidurkio europinė parama Lietuvai galėjo smukti maždaug ketvirtadaliu.

Nusprendus įkurti atskirą 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondą, į šio savaitgalio derybas G. Nausėda vyko jau būdamas beveik tikras, kad bendra parama Lietuvai padidės, o ne sumažės.

Kai kuriais neoficialiais diplomatų skaičiavimais, visų subsidijų paketas naujoje finansinėje perspektyvoje Lietuvai gali didėti maždaug dviem milijardais eurų.

Šaltinių teigimu, šeštadienio vakarienės darbotvarkėje yra diskusijos, kokia naujojo fondo lėšų turi būti teikiama kaip negrąžintina parama, o kokią dalį sudarys paskolos.

Vadovai taip pat bando rasti kompromisą, kaip bus priimami sprendimai dėl pinigų skirstymo – olandai reikalauja galimybės vetuoti nacionalines programas, tačiau Pietų Europos šalys su tuo nesutinka.

Ginčų taip pat kelia Vakarų europiečių siekis, kad lėšų skyrimas galėtų būti sustabdytas, jei šalys pažeistų teisinės valstybės principus – tam labiausiai priešinasi Vengrija ir Lenkija.

„Tos pačios temos – subsidijų ir paskolų santykis, valdymo ir teisinės valstybės klausimai“, – BNS vėlų šeštadienio vakarą sakė apie derybas informuotas pareigūnas.

Pagal įprastą taktiką, paskutiniame derybų etape valstybėms narėms dažnai yra pasiūlomos papildomos nuolaidos, kad vadovai galėtų grįžti namo kaip nugalėtojai ir turėtų argumentų įtikinti savo parlamentus.

Lietuvos delegacija pirmųjų „dovanų“ sulaukė šeštadienio vidurdienį, kai atnaujintame biudžete buvo pasiūlyta papildoma 125 milijonų eurų parama žemės ūkiui, kaip dalinė kompensacija dėl mažesnių tiesioginių išmokų ūkininkams.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) taip pat pasiūlė nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Šiuos skaičius pamatęs Lietuvos prezidentas G. Nausėda tuomet pareiškė, kad pasiūlymas yra palankesnis nei ankstesnis, tačiau dar nepakankamas – jis žadėjo stengtis jį „dar labiau pagerinti“ ir užsitikrinti didesnę sanglaudos paramą bei spartesnį tiesioginių išmokų ūkininkams didinimą.