Per pirmąją derybų dieną penktadienį valstybių vadovams nepavyko rasti kompromiso, kaip skirstyti 750 mlrd. eurų, kurie numatomi gelbėti ekonomiką po koronaviruso sukeltos krizės.

Diplomatiniai šaltiniai BNS teigė, derybos įstrigo dėl olandų reikalavimo įtvirtinti teisę šalims vetuoti lėšų skyrimą kitų valstybių nacionalinėms programoms.

Dauguma kitų valstybių sutiktų, kad programos būtų tvirtinamos kvalifikuota balsų dauguma.

Praėjus pusvalandžiui po vidurnakčio Lietuvos laiku, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis (Šarlis Mišelis) paskelbė pertrauką iki šeštadienio vidurdienio.

Europos Komisijos gegužę pateiktame plane numatomas 750 mlrd. eurų paketas iš 250 mlrd. eurų paskolų ir 500 mlrd. eurų subsidijų, kurių jas gavusioms šalims nereiktų grąžinti.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius gegužę skelbė, kad iš naujojo fondo Lietuvai siūloma iki 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų.

Tačiau galutiniai skaičiai tikriausiai bus kiti, o deryboms pateikta nauja formulė gali lemti, kad dotacijų dalis Lietuvai mažės, lyginant su Europos Komisijos pasiūlymu.

Europos gaivinimo fondas yra atskiras nuo trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžeto, dėl kurio taip pat bus ieškoma sutarimo.

Įstrigus deryboms, penktadienį vadovams kol kas nebuvo pateiktas atnaujintas daugiamečio biudžeto projektas.

Jame vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai gali mažėti maždaug ketvirtadaliu, nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.

Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – prezidento G. Nausėdos teigimu, Lietuvai ji siektų beveik 200 mln. eurų.

G. Nausėda šią išlygą pavadino „tam tikru tarpiniu rezultatu“, bet pridūrė, kad „tai yra pernelyg menkas įvertinimas to, kas atsitiko per pastarąjį dešimtmetį, kada Lietuva prarado šiek tiek daugiau kaip 10 proc. savo gyventojų“.

Prezidentas taip pat žada kovoti, kad šalies ūkininkams sparčiau augtų tiesioginės išmokos. Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Atvykęs į Briuselį, G. Nausėda pareiškė sieksiantis, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.

Kitos svarbios biudžeto eilutės, kurias itin atidžiai seks Lietuvos derybininkai, – Karaliaučiaus tranzito schemos bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas, pinigai ES karinio mobilumo programai.

Vadovai į derybas taip pat atėjo neturėdami bendros nuomonės dėl to, ar lėšų skyrimas turi būti susietas su tuo, kaip šalis laikosi teisinės valstybės principų – tokiai sąsajai labiausiai priešinasi su Briuseliu konfliktuojančios Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės.

Tai pirmasis ES vadovų susitikimas Briuselyje po pandemijos protrūkio – iki tol pastaruosius keletą mėnesių jie kalbėdavosi telekonferencijose.