Kaip jau skelbta prezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos vadovų derybose dėl naujojo bendrijos biudžeto.
ES lyderiai taip pat tarsis dėl Europos Komisijos pasiūlymo rinkose pasiskolinti 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų galima padėti nuo pandemijos nukentėjusioms šalims, visų pirma Italijai ir Ispanijai, skelbė BNS.
Gegužės pabaigoje Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų sudaro subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – galimos paskolos. Tačiau peržiūrėjus skaičiavimo formules ir atnaujinus ekonomines prognozes ši suma po derybų gali pasikeisti.
Briuselyje Lietuvai atstovaujančiam šalies vadovui europarlamentarė A. Maldeikienė turi dvi pagrindines žinias G. Nausėdai:
1. „Mums nereikia kovoti dėl tų pinigų. Mums reikia labai įdėmiai klausyti, ką šneka mūsų oponentai, ir ieškoti konsensuso. O pinigus, kuriuos Lietuva gauna, reikia labai aiškiai skirti socialiniam modeliui keisti. Tai yra pervaryti į tas struktūras, kurios ateityje garantuotų aukštesnį gyvenimo lygį ir aukštesnes technologijas. Galbūt, pavyzdžiui, – medicinos mokslui, nes mūsų Nacionalinis vėžio institutas yra garsus ne tik tuo, kad gerai gydo, bet ir tuo, kad turi vieną geriausių mokslinių bazių, bet jiems net 2 mln. eurų nedavė patalpoms ir reagentams. Skirti lėšų, kad tie gyvybės namai (turimi mintyje mokslo slėniai – „Delfi“), kurie yra pastatyti prie universitetų, turėtų ne tik pastatus, bet, kad ten būtų reagentų, kiek reikia, kad būtų rizikos fondai sukurti mokslininkams rizikuoti, nes kitaip jie neateina“.
2. „Leiskite socialinių mokslų mokslininkams diskutuoti, neapšaukdami jų nežinia kuo. Ko tik apie save nesu girdėjusi, pasakydama elementaraus vadovėlio pradžią. Lietuva nėra kvailių šalis, kuriai reikia vis duoti pinigus. Lietuva yra ta šalis, kuri turi daug ambicijų, ir daug dalykų gali padaryti ir iš tų pinigų, kuriuos jau turi. Daugiau skolintis šitai šaliai nebereikia. Reikia gerai paskirstyti pinigus – atimti iš žemo pridėtinio verslo – pervežėjų, neaiškių fabrikėlių, stabdyti visokių pigių siuvimo įmonių plėtrą, ir skirti ten, kur gali būti potencialiai didelės grąžos, pavyzdžiui, informacinėms, biotechnologijoms“.
Europarlamentarė atvirai prisipažįsta, kad Europos Parlamente nebalsuos už tai, ką jie benuspręstų, iki tos dienos, kol nebus aišku, kas tuos pinigus grąžins.
„Europos Parlamento Biudžeto komitete esu vienintelė europarlamentarė iš Lietuvos. Ten situacija yra griežta, dauguma yra danų, vokiečių ir labai griežtai kalbančio rumuno rankose. Mes darysime viską, kad šitas būtų sužlugdyta, kol nebus aiškiai pasakyta, iš kur grąžinsime? Nes planai grąžinti iš kitos finansinės perspektyvos yra pasakos“, – sakė A. Maldeikienė.
Kritikavo pagrindus, ant kurių suręsta sistema
Europarlamentarės įsitikinimu, Lietuvai būtų pati didžiausia įmanoma grėsmė, jeigu ji tuos pinigus, dėl kurių dabar vyksta didžiausios kautynės, gautų.
„Mūsų socialinis ekonominis modelis yra padarytas taip, kad visi srautai sueina į labai mažą dalį sektorių. Didžiąją dalį pasiima žemos pridėtinės vertės verslai kaip pervežėjai, žemės ūkis, kur 80 proc. pinigų nusėda turtingiausių ūkininkų kišenėse.
Su mūsų esamu modeliu ir mūsų mokestine sistema tai reikštų, kad tie žmonės, kurie dabar yra turtingi, būtų dar turtingesni, o „apačioms“ padalintų centus. Dauguma žmonių ir nesusimasto, kad jam duoda 200 eurų, o po to jis arba jo vaikai turės mokėti už tai ilgus metus, ir galiausiai už tuos 200 eurų jis grąžins 1000 eurų“, – kalbėjo A. Maldeikienė.
Europarlamentarė nebuvo optimistė klausimu, kad europinės lėšos, esant dabartinei sistemai, galėtų padėti sukurti strateginį pokytį šalyje.
„Pavyzdžiui, kaip tas atrodo regionuose? Regionų tarybose sėdi dažniausiai to miestelio arba regiono smulkūs verslininkai, taip pat ūkininkai, ir jie daro viską, kad normalios investicijos į tuos regionus neateitų. Nes normali investicija automatiškai kilstelėtų atlyginimus tame miestelyje“, – pasakojo A. Maldeikienė.
Politikės vertinimu, Lietuva yra vadovėlinis pavyzdys valstybės, kuri pati save savo rankomis griauna.
„Jeigu ji tuos pinigus gaus, ji griaus toliau. Šita šalis neturi nei vieno lyderio, kuris išdrįstų tai pasakyti“, – teigė A. Maldeikienė.
Briuselyje – sunkios derybos dėl pinigų
Į Europos Sąjungos viršūnių susitikimą atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad Lietuvai nepriimtinas siūlomas vadinamosios sanglaudos paramos mažinimas naujame bendrijos biudžete, rašė BNS.
„Mes manome, kad sanglaudos fondų mažinimas tokiu procentu, kokiu yra dabar, yra nepriimtinas“, – Briuselyje sakė prezidentas.
2021–2027 metų ES biudžete sanglaudos parama Lietuvai gali mažėti maždaug ketvirtadaliu, nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.
Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – G. Nausėdos teigimu, Lietuvai ji siektų beveik 200 mln. eurų.
G. Nausėda šią išlygą pavadino „tam tikru tarpiniu rezultatu“, bet pridūrė, kad „tai yra pernelyg menkas įvertinimas to, kas atsitiko per pastarąjį dešimtmetį, kada Lietuva prarado šiek tiek daugiau kaip 10 proc. savo gyventojų“.
Prezidento teigimu, drastiškas lėšų mažėjimas gali trukdyti Lietuvai pasivyti labiau išsivysčiusias Vakarų Europos šalis.
„Manau, kad sanglaudos ir kitos tradicinės politikos lieka labai svarbios Rytų Europos valstybėms, nes be jų mes negalime tikėtis toliau pratęsti tokios įspūdingos savo sėkmės konverguodami į ES vidurkį“, – teigė G. Nausėda.
„Čia Lietuva buvo viena iš daugiausia pasiekusių valstybių. Tai kodėl neskirti pinigų ten, kur jie yra labai prasmingai ir efektyviai panaudojami?“ – kalbėjo šalies vadovas.
Sanglaudos politika vykdoma skiriant ES fondų lėšas šalims, kurių bendrasis vidaus produktas yra mažesnis nei ES vidurkis, siekiant sumažinti jų atsilikimą nuo turtingesnių regionų.
G. Nausėda taip pat žadėjo kovoti, kad šalies ūkininkams sparčiau augtų tiesioginės išmokos.
Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
Pagal šiemet pateiktus Europos Komisijos pasiūlymus, Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos pamažu augtų nuo 2022 metų, kol 2027 metais pasiektų 78 proc. ES vidurkio.
G. Nausėda penktadienį pareiškė sieksiantis, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.
196 eurų tikslas buvo numatytas prieš septynerius metus suderėtame biudžete. Briuselio pareigūnai teigia, kad jis nepasiektas, smarkiai išaugus dirbamos žemės plotams.
„Pažadai, kurie buvo pateikti mūsų ūkininkams dar 2013 metais, turi būti vykdomi, ir dėl tos priežasties mes sieksime, kad jau nuo kitų metų tiesioginių išmokų suma vienam hektarui sudarytų 196 eurus“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovo pasisakymo garso įrašą išplatino prezidento spaudos tarnyba. Dėl koronaviruso rizikos žurnalistų dalyvavimas viršūnių susitikime yra apribotas.
ES lyderiai taip pat tarsis dėl Europos Komisijos pasiūlymo rinkose pasiskolinti 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų galima padėti nuo pandemijos nukentėjusioms šalims, visų pirma Italijai ir Ispanijai.
Gegužės pabaigoje Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų sudaro subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – galimos paskolos. Tačiau peržiūrėjus skaičiavimo formules ir atnaujinus ekonomines prognozes ši suma po derybų gali pasikeisti.
ES viršūnių susitikime turbūt daugiausia bus diskutuojama apie paskolų ir subsidijų santykį bei taisykles, kaip lėšos turėtų būti skirstomos.
G. Nausėda pripažino, kad sutarimo šį savaitgalį gali ir nepavykti pasiekti.
„Manau, kad jeigu ir nepriimsime visų sprendimų ir nesudėsime visų taškų ant i, tai vis dėlto bus didelis žingsnis į priekį suartinant pozicijas, geriau suprantant vienas kitą“, – teigė jis.