2021–2027 metų ES biudžete Lietuvai gali maždaug ketvirtadaliu sumažėti vadinamoji sanglaudos parama, nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.
Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – pagal naujausią pasiūlymą ji Lietuvai siektų apie 180 mln. eurų.
Lietuvos prezidentas derybose sieks užsitikrinti spartesnį tiesioginių išmokų žemdirbiams didinimą, gauti finansavimą Karaliaučiaus specialiosios tranzito programos ir Ignalinos AE uždarymo darbams.
ES lyderiai taip pat tarsis dėl Europos Komisijos pasiūlymo rinkose pasiskolinti 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų galima padėti nuo pandemijos nukentėjusioms šalims, visų pirma Italijai ir Ispanijai.
Gegužės pabaigoje Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų sudaro subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – galimos paskolos. Tačiau peržiūrėjus skaičiavimo formules ir atnaujinus ekonomines prognozes ši suma po derybų gali pasikeisti.
ES viršūnių susitikime turbūt daugiausia bus diskutuojama apie paskolų ir subsidijų santykį bei taisykles, kaip lėšos turėtų būti skirstomos.
G. Nausėda Europos Vadovų Taryboje taip pat žada kreiptis į Europos lyderius dėl Rusijos bandymų perrašyti istoriją ir informuoti apie situaciją dėl Astravo atominės elektrinės, pranešė jo spaudos tarnyba.