Šią liūdną statistiką Vyriausybės pasitarime pristatė Ligonių kasų vadovas Gintaras Kacevičius. Prieš šio klausimo aptarimą ministras S. Skvernelis pažymėjo, kad situacija – graudi.

„Klausimas jau, matyt, yra subrendęs ir perbrendęs. Nesuprantama, kodėl vis dar sunkiai mūsų sveikatos priežiūros įstaigos grįžta į įprastesnį darbo režimą. Turime gausybę nusiskundimų dėl to, kad sunku patekti. Sunku net prisiskambinti ir gauti konsultaciją, tai nėra normali situacija“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Jis teigė, kad kai kuriose privačiose gydymo įstaigose apkrovos pakilo iki 120 procentų, o kai kurios viešosios įstaigos ir 30 procentų nepasiekia.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Tai netoleruotina, nepriimtina“, – pažymėjo jis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutiko, kad problemų tikrai yra.

„Privačios sugeba net 100 procentų perlipti, vadinasi, tie reikalavimai nelabai trukdo. Jos sugeba prisitaikyti ir suteikti paslaugas“, – ministrų kabinetui sakė A. Veryga.

„Bunda iš karantino letargo“

Birželio mėnesio viduryje pasibaigus karantinui iki šiol liko šie apribojimai visoms gydymo įstaigoms: patalpų valymas ir dezinfekcija, įskaitant ir po kiekvieno paciento apsilankymo, pacientų srautų valdymas, kontaktinės paslaugos tuo pačiu metu negali būti atliekamos greta esančiuose susisiekiančiuose kabinetuose, o kritikuoto darbo ciklais jau yra atsisakyta.

„Birželio mėnesį, jeigu galima taip pasakyti, buvo bundama iš karantino letargo, dėl to tie skaičiai yra tokie. Juos vertinti reikėtų atsižvelgiant į tai, kad traukinys turėjo iš naujo įsibėgėti“, – Vyriausybei aiškino Ligonių kasų vadovas G. Kacevičius.

Lyginant 2019 ir 2020 metų birželius, pastebėta, kad apsilankymai pas šeimos gydytoją visose įstaigose krito beveik 60 procentų, viešosiose asmens sveikatos paslaugų įstaigose – bene 68 procentais, privačiose – 45 procentais.

Iš viso per birželį pernai apsilankymų pas šeimos gydytoją buvo per milijoną, šiais metais – per 400 tūkstančių.

Ligonių kasų informacija apie gydymo įstaigų darbą po karantino.
Foto: LRV

Kalbėdamas apie „brangiųjų tyrimų“ skaičius praėjusių ir šių metų birželį, G. Kacevičius teigė, kad viešosios ir privačios gydymo įstaigos atrodo visiškai kitaip.

Kol viešosiose įstaigose procedūrų buvo atliekama mažiau nei pernai, pavyzdžiui, hemodializės procedūros skaičiai privačiose įstaigose tik augo.

Per šių metų birželį gydytojų specialistų konsultacijos buvo maždaug 42 procentais mažiau prieinamos nei pernai tuo pačiu metu.

Panašios, bet labai skirtingos

Ligonių kasų vadovas D. Kacevičius teigė, kad panašios viešosios gydymo įstaigos labai skirtingai birželio mėnesį teikė paslaugas. Kai kurios, pavyzdžiui Alytaus poliklinika, pasiekė 80 procentų pernai tuo pačiu metu teiktų paslaugų, 70 procentų pernai suteiktų paslaugų suteikė ir Antakalnio poliklinika.

Sąrašo apačioje – Naujininkų poliklinika, suteikusi 23 procentus pernai teiktų paslaugų, Karoliniškių poliklinika, suteikusi vos 35 procentus pernai teiktų paslaugų.

„Kalbant apie stacionarias ligoninių paslaugas, matome, kad prieinamumas sąlyginai neblogas. Lietuvoje birželio mėnesį šios paslaugos buvo atkurtos beveik 80 procentų“, – kalbėjo Ligonių kasų vadovas.

Ligonių kasų informacija apie gydymo įstaigų darbą po karantino.
Foto: LRV

G. Kacevičius Vyriausybės nariams pristatęs stacionarių ir ambulatorinių paslaugų atnaujinimo lentelę atskirose šalies lygmens ligonėse pastebėjo, kad kai kurios gydymo įstaigos sugebėjo net viršyti pernai metų rezultatus.

„Dauguma jų neblogai atkūrė paslaugų teikimą, bet buvo ir tokių, kaip Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, kur tik 38 procentų atkurta“, – kalbėjo jis.

Kalbant apie mažesnes ligonines, skaičiai dar liūdnesni.

„Tarp panašių ligoninių kai kurios, pavyzdžiui, Kupiškio, Širvintų ar Zarasų, paslaugų teikimą atkūrė daugiau kaip 75 proc. Kitos, pvz., Ignalinos, – tik 17 procentų. Čia net nelabai būtų galima pasiteisinti vadinamaisiais ciklais, nes jie nebegalioja, nedraudžiama didžiosioms ligoninėms vykti į rajonines“, – situaciją vertino jis.

Nori finansinio instrumento

Premjeras S. Skvernelis stebėjosi pateiktais skaičiais, jis teigė, kad šios situacijos stebėsenos jau neužtenka.

„Čia jau reikia ne stebėsenos, čia reikia korekcijų. Nes jei sveikatos priežiūros įstaiga po karantino pradėjo dirbti tik 23 procentais, o gauna 1/12 mokestį, tai yra visiškai nenormalu. Turint tokią situaciją nėra jokio intereso teikti paslaugas“, – teigė premjeras.

Ir pridūrė, kad šiai situacijai suvaldyti reikia imtis finansinių instrumentų.

Jau anksčiau buvo skelbta, kad liepos mėnesį, norėdamos gauti 1/12 mokestį už paslaugas, gydymo įstaigos turi suteikti ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių paslaugų apimčių.

Vyriausybė nusprendė atidžiai stebėti, kaip grįžtama prie planinių paslaugų teikimo, ir, jei paslaugų teikimo sutrikimai išliks iki š. m. rugsėjo 1 d., gali būti atsisakyta 1/12 mokėjimo ir pereita prie mokėjimo už suteiktų paslaugų faktą.