Jos posėdis inicijuojamas siekiant įvertinti Lietuvos pasirengimą apsaugoti Lietuvos gyventojus ir aplinką, praneša Prezidentūra.
„Nepaisant tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų, pažeidžiant tarptautines konvencijas, neįgyvendinus streso testų rekomendacijų, Baltarusija deklaruoja planus artimiausiu metu pradėti atominės elektrinės veiklą“, – rašoma pranešime.
VGT taip pat aptars Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa spartinimo svarbą bei būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įgyvendinimą.
Posėdyje dalyvaus VGT nariai, taip pat užsienio reikalų, vidaus reikalų bei energetikos ministrai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Po posėdžio numatoma spaudos konferencija.
Pirmadienį Kruonio hidroelektrinėje Kaišiadorių rajone apsilankęs G. Nausėda pareiškė, kad šis unikalus Baltijos šalių energetikos objektas negalės būti naudojamas Astravo AE rezervo reikmėms. Jis pridūrė, kad skubotas branduolinės elektrinės paleidimas keltų grėsmę visam regionui.
Tiesa, prezidentas teigė, kad kritiniu atveju prireikus Lietuvos paslaugų, jos Baltarusijai brangiai kainuotų.
„Jeigu blackout'o (sisteminės avarijos – BNS) arba kitų ekstremalių situacijų, aplinkybių vedami mes padėtumėme mūsų kaimyninei valstybei išvengti avarijų arba to vadinamojo blackout'o, tai būtų išstatytos sąskaitos, kurios būtų skaičiuojamos daugeliu milijonų“, – kalbėjo prezidentas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas prezidento įvardytą galimybę panaudoti Kruonio HAE kokios nors sisteminės avarijos kontekste teigė, kad tai yra teorinė vienkartinė galimybė.
„Kadangi turime bendrą Baltijos šalių sistemą, jeigu būtų sistemos trikdis dėl neidentifikuotų priežasčių, kurios būtų siejamos būtent su Astravo atomine elektrine, – tokiais atvejais galima būtų galbūt galvoti arba manyti apie tą teorinę galimybę pasinaudoti vieną kartą“, – aiškino ministras.
Baltijos šalys šiuo metu priklauso posovietiniam BRELL žiedui, o iki 2025 metų ketina desinchronizuotis nuo jo ir sinchronizuotis su žemyninės Europos tinklais.
Lietuva yra įstatymu pripažinusi Astravo atominę elektrinę (AE) keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šalis yra aktyviausia netoli jos sienos statomos Astravo AE kritikė. Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo.