„Mano mama gyva sudegė, ji jautė nežmoniškus skausmus, mes su kaimynais netekome namų – jis dabar gali nors ir žemę graužti, jokio atleidimo negali būti“, – prabėgus pusmečiui po Vilniuje įvykusios tragedijos kalbėjo motinos netekusi Gabrielė Petričenko.
Būtent jos dukrai keršijo dabar dviejų žmonių nužudymu kitų gyvybei pavojingu būdu kaltinamas vilnietis Vladislavas Nupreičikas (Vladislav Nupreičik) – jam iškeltą baudžiamąją bylą trečiadienį atvertė Vilniaus apygardos teismas.
Tai buvo pirmas kartas, kai nukentėjusieji pamatė V. Nupreičiką – praėjusių Naujųjų metų išvakarėse Geležinės gatvėje esantį medinį daugiabutį padegęs vyras buvo sulaikytas tik sausio viduryje. Jis iki šiol yra laikomas suimtas.
Bylos duomenimis, per gaisrą, kuris nusinešė 74 ir 55 metų moterų gyvybes, nukentėjo net aštuonios šeimos – medinį namą ugniagesiams pavyko užgesinti tik per keturias valandas, tačiau iš jo jau nieko nebeliko.
Tragedijos vaizdus regi iki šiol
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dar praėjusių metų gruodžio 30 d., apie 3 val., V. Nupreičikas ant medinio namo sienų laiptinėje užpylė degaus skysčio ir padegė – gyventojams buvo atkirstas kelias į lauką, namas netrukus jau degė atvira liepsna. Žuvusios moterys gyveno antrajame namo aukšte, dar du namo gyventojai patyrė sunkių traumų, kai bandė gelbėtis.
„Atsikėliau trečią valandą nakties, netikėtai dingo elektra, – pasakojo per gaisrą veidą ir rankas apdegusi G. Petričenko. – Nuėjau pasižiūrėti, kas nutiko, ir pamačiau, kad pro duris jau lenda ugnis, tada pažadinau savo draugą, pribėgome prie durų, bet ugnis jau veržėsi pro jas, o mes buvome išsigandę ir sutrikę – atidarėme duris... O tada ant manęs – ugnies pliūpsnis, mano draugas dar spėjo į šalį nubėgti; viskas degė, baisu net prisiminti. Tada draugas mane iš karto pro langą ištraukė, aš tik spėjau šauktis pagalbos, nes viduje buvo mano mama. Šaukiau, bet jau buvo vėlu – ugnis skverbėsi į visas puses. Šiandien man baisu ir pagalvoti, kokį skausmą jautė mano mama – juk ji gyva sudegė. Kad ir kaip mes būtume norėję, tačiau jos niekaip negalėtume išgelbėti.“
Dideles kančias prieš mirtį jautė ne tik G. Petričenko, bet ir jos kaimynė – tik sutramdę liepsnas ugniagesiai smarkiai apdegusių moterų kūnus aptiko tarp degėsių.
Nelaimės priežasčių pareigūnams ilgai ieškoti nereikėjo – jau per pirmąją apklausą motinos netekusi G. Petričenko tyrėjams nurodė, kad namą galėjo padegti jos dukros buvęs draugas.
„Jis – Romeo, norėjo pagąsdinti savo merginą, bet namo sudeginti nenorėjo, tik pagąsdinti“, – apie tragedijos priežastis kalbėjo Olga Zykova. Moteriai taip pat priklauso butas sudegusiame name, tačiau tą naktį nei ji, nei jos šeimos nariai nebuvo namuose.
Norėjo pažiūrėti į akis
„Šiandien aš jam bent į akis pasižiūrėjau“, – moteris prisipažino, kad jai iki šiol baisu prisiminti tuos vaizdus, kuriuos išvydo po gaisro. O juk galėjo žūti ir ji, ir kartu gyvenantis brolis bei motina.
O kol byla dar neišnagrinėta, nukentėjusiąja pripažinta G. Petričenko Delfi prisipažino, kad niekada negalės atleisti kaltinamajam.
„Mano dukra su juo draugavo – mano nuomone, tai jis padarė tyčia, nes dukra su juo išsiskyrė ir daugiau nenorėjo turėti reikalų, – sakė moteris. – Aišku, jis nenorėjo, kad kas nors žūtų, bet tai turėjo suvokti – puikiai žinojo, kad name gyvenu ir aš, ir mano mama, mano draugas, kaimynai. Jis gerai žinojo, kad tą naktį visi yra namuose. Tik mano dukros, kuriai keršijo, tą naktį nebuvo.“
Moteris sakė, kad jos dukra su V. Nupreičiku draugavo vos dvi ar tris savaites, tačiau prieš pat Naujuosius metus nutarė su vyru nutraukti bet kokius santykius.
Atsiuntė žinutę
„Paskutinį kartą jį mačiau per Kalėdas – atėjo, kartu sėdėjo prie stalo, atrodė neblogas vaikinukas, bet kai ilgiau pabuvo, per daug išgėrė, ėmė agresyviai elgtis – stumdyti mano dukrą, kavą išpylė. O kai ši jį paliko, dukros telefone pamačiau jo parašytą SMS žinutę – aš tau vis tiek atkeršysiu už tai, kad mane palikai. Taip ir padarė, bet ar ne per didelė šio keršto kaina?“
Nukentėjusioji sakė, kad ieškodami padegėjo pareigūnai net dviem savaitėms buvo sulaikę jos dukrą: „Ji buvo labai sutrikusi, patyrė šoką, nežinau, ką ji tyrėjams prišnekėjo, nes ją pačią dviem savaitėms į areštinę uždarė, o paskui išsiaiškino, Vladislavą sulaikė, o dukrą paleido. Aš iš karto sakiau, kad čia jo darbas, nujaučiau, nes viskas įvyko taip greitai, gali būti, kad jis net neplanavo, tenorėjo tik pagąsdinti ar pajuokauti.“
G. Petričenko sakė, kad dviejų žmonių nužudymu kaltinamas V. Nupreičikas per savo advokatą jos šeimai atsiuntė užuojautą. „Bet kad ji man nereikalinga, mamos netekau, jos jau neprikelsi, be to, neturiu ir namų, dabar turiu gyventi nuomojamame bute“, – sakė ji.
Nukentėjusioji viliasi, kad, jeigu teisme bus įrodyta V. Nupreičiko kaltė, jam bus skirta pati griežčiausia įstatyme numatyta bausmė.
„Nemanau, kad Vladislavas jau išeis į laisvę, kalėjimas labai jį pakeis – jis savo gyvenimą pats sugriovė, dabar šių klaidų neištaisys, tegul pasėdi tuos 20 metų ar daugiau ir pagalvoja, bet labai abejoju, kad tai supras“, – sakė G. Petričenko.
Paklausta, o ar galėtų V. Nupreičikui atleisti, moteris net susijaudino: „Apie atleidimą ir kalbos negali būti – koks gali būti atleidimas, jeigu mano mama gyva sudegė, jautė ypač didelį skausmą. Jis dabar gali nors ir žemę graužti, jokio atleidimo negali būti.“
Plačiau apie tai – vaizdo įraše.