Anksčiau teismas buvo pasiūlęs bylos šalims pateikti įrodymus, ar yra reali galimybė atkurti sunaikintą įrašą.

Teismas konstatavo, kad žurnalistai nėra pateikę jokių įrodymų, jog yra reali galimybė atkurti garso įrašą, kurį jie siekia gauti iš Vyriausybės.

Vyriausybės kanceliarija, pasak teismo, nors ir teigė, kad įrašo neįmanoma atkurti, tačiau taip pat tiksliai ir aiškiai nenurodė, ar yra reali galimybė tai padaryti.

Vyriausybės kanceliarija BNS informavo, kad argumentus teismui pateikė, tačiau jų turinio nekomentavo. Jų, kol byla bus išnagrinėta, neatskleidžia ir teismas.

Lietuvos žurnalistų sąjungai atstovaujantis advokatas Kęstutis Švirinas BNS sakė, kad pasikonsultavus su informacinių technologijų specialistais, teismui pateikta informacija, jog pagal bendrą taisyklę ištrintus duomenis turėtų būti įmanoma atkurti, nes automatiškai trinant duomenis naudojamos atsarginių kopijų sistemos, kuriose kartais padaromos net antrinės ir tretinės atsarginės duomenų kopijos.

„Pagamintos atsarginės failų kopijos gali būti ištrinamos tik „rankiniu“ būdu, t. y. turint tyčią ištrinti duomenis (failus), ką Vyriausybės kanceliarija kategoriškai neigia dariusi“, – sakė advokatas.

Jo teigimu, kadangi Vyriausybės kanceliarijos informacinių technologijų sistemoje saugomi ypatingos svarbos duomenys, akivaizdu, kad ir jų apsaugai turėtų būti keliami aukščiausi reikalavimai.

„Kitu atveju kiltų didžiulė rizika, jog gali būti prarandami valstybinės svarbos duomenys be galimybė juos atkurti“, – pažymėjo advokatas.

Jis atkreipė dėmesį, kad siekiant atsakyti į klausimą, ar duomenų atkūrimas yra įmanomas konkrečioje situacijoje, reikalingi duomenys, kurių Vyriausybės kanceliarija nepateikė. Todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga teismo prašo atitinkamus duomenis išreikalauti iš Vyriausybės kanceliarijos.

„Įvertinus išreikalautus duomenis, bus galima nustatyti konkrečias ištrinto failo atkūrimo galimybes“, – sakė K. Švirinas.

Žurnalistai į teismą kreipėsi, kai Vyriausybė atsisakė pateikti garso įrašą iš 2018 metų spalį vykusio pasitarimo, kuriame svarstytas klausimas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas žurnalistų skundą atmetė, jie pateikė skundą apeliacine tvarka.

Sprendimą apskundę žurnalistai laikosi pozicijos, jog informacijos teikimas gali būti ribojamas tik esant konkretiems, įstatyme numatytiems pagrindams, t. y. jei kalbama apie valstybės saugumo, privataus asmens duomenų klausimus. Šių klausimų Vyriausybės pasitarime nebuvo.

Atsakydama į žurnalistų skundą Vyriausybė aiškina neturėjusi teisinio pagrindo daryti, saugoti ar teikti kitiems asmenims pasitarimų garso įrašus ir pabrėžė, kad įstatymas tuo metu įpareigojo įrašinėti tik Vyriausybės posėdžius.

Pasak jos, žurnalistams pateiktas Vyriausybės pasitarimo protokolas užtikrino teisę žinoti ir rinkti informaciją.

Vyriausybės teigimu, akivaizdu, kad iki įsigaliojant įstatymo pakeitimams, kuriais nustatyta, kad Ministrų kabineto pasitarimai yra vieši, pasitarimuose svarstomi klausimai nebuvo laikomi viešai skleisti skirta informacija, nes juose nėra priimami teisės aktai ar kiti sprendimai, klausimai svarstomi tik preliminariai.