Šių metų liepos 9-ą dieną jis pranešė apie susprogdinti ketinamą Lazdijų miesto ligoninės pastatą.

Tiesa, kaip jis pats aiškino policijos pareigūnams, rašydamas trumpąją žinutę Bendruoju pagalbos numeriu apie neva užminuotą ligoninės pastatą, vyras norėjęs tik pajuokauti – neva prailgo griežtos ligoninės karantino sąlygos, kai draudžiama judėti ligoninės pastate, taip pat išeiti iš jo ar sulaukti lankytojų.

Nuo gegužės 7-osios gydymo įstaigoje dėl gyvybei pavojingos būklės gydytas vyras savo pasiekė – jau kitą dieną po skambučio apie susprogdinti pagrasintą ligoninės pastatą, vyras po pareigūnų apklausos išleistas gydymą tęsti namuose.

Lazdijų ligoninei vadovaujantis buvęs vietos policijos komisariato vadovas Valdas Vabuolas neslepia, kad ankstesni pareigūno įgūdžiai ir intuicija leido spėti, kad grasinimas – nėra rimtas.

Būtent todėl buvo nuspręsta į situaciją reaguoti ramiai – nepradėti ligonių ir personalo evakuacijos.

„Apie situaciją sužinojau, kai iki tariamo sprogimo buvo likusios 22 minutės, liepos 9-ąją, 15 valandų 38 minutės – iš kabinete pasirodžiusio policijos patrulių ekipažo. Pirma mintis buvo, kad skambina kažkas iš ligoninės pacientų, todėl skubiai buvo surinkta informacija, ar nebuvo įvykusio konflikto tarp personalo ir pacientų. Tačiau tokio konflikto nebuvo. Vėliau, kai po kelių valandų buvo nustatytas skambinusysis, nustebome, nes jis tikrai nekėlė jokių abejonių savo elgesiu – buvo išskirtinai ramus, mandagus, kultūringas, tiesa, užsidaręs ir mažai bendraujantis“, - sakė Lazdijų ligoninės direktorius.

V. Vabuolas teigė, kad vyras buvo nuo gegužės 7-osios gydomas ligoninės Chirurgijos skyriuje, o prieš savaitę perkeltas į Slaugos ir palaikomojo gydymo palatą tęsti gydymą.

„Aiškino, kad nusibodo uždarytam gulėti“, - tokį paaiškinimą vyras pateikė tiek personalui, tiek policijos pareigūnams.

Lazdijų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 1 dalį - Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę.

Už tokį nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų.

Kalbintas Lazdijų sveikatos centro gydytojas psichiatras Vladimiras Bobrovas teigia, kad minėtą atvejį galima būtų vertinti kaip vieną iš tų, kurie yra sąlygoti koronaviruso pandemijos ir jos sukeltų pasekmių.

Anot mediko, karantino draudimai iššaukė psichologinių ir psichikos ligų paūmėjimą visuomenės narių tarpe, o tai, kad atskirais atvejais imamasi ir neadekvačių reakcijų – tik rodo, kad į situaciją nereikėtų žiūrėti ramiai.

„Apie masinį psichikos ligų paūmėjimą negalėčiau sakyti, tačiau tikrai pastebiu, kad karantino metu pablogėjo buvusių pacientų būklė. Dalis jų sėkmingai buvo įveikę savo negalavimus ir paskutinius net po keletą metų apsiėjo be medikamentų ir mediko paramos. O dabar jie ateina, skambina, sako – jaučiu nerimą, bijau, sutriko santykiai su kaimynais, atsirado įtampos. Žmonės tiesiog stebi, kaip toks draudimas, kurį gal ir galime pateisinti pandemijos užkardymo ir suvaldymo požiūriu, veikia jų socialinius santykius – šalinamasi kaimynų, baiminantis užkrėsti ar užsikrėsti nebendraujama su giminaičiais, net šeimų nariais. Bijau, kad problema dar nepasiekė piko, bet tai yra socialiniai dalykai, apie tai reikia kalbėti, rengti programas, kaip tokios depresijos bus suvaldomos, kaip padėti žmonėms atkurti ir išsaugoti socialinius ryšius. Sakykime, šiuo konkrečiu ligoninės atveju – manęs net nekvietė įvertinti paciento medicininės būklės, nors manau, kad tikrai turėtų būti sprendžiama, ar nusikaltimo padarymo metu jis suvokė, kokios gali būti pasekmės, ir kad, pvz., buityje neretai ypač žemesnio socialinio sluoksnio atstovų vartojami išsireiškimai gali būti vertintini ne kaip nekaltas pajuokavimas, o kaip itin pavojingas nusikaltimas“, - sakė gydytojas psichiatras V. Bobrovas.