Valstybė 2014 m. ėmėsi reformos, ja siekiama kurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje biologinėje, jos nesant – įtėvių, globėjų šeimoje.
Kaip aiškina pertvarkos iniciatoriai, taip siekiama užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui (ir neįgaliam vaikui) augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje; sudaryti sąlygas neįgaliems suaugusiems asmenims, jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) gauti individualias jų poreikius atitinkančias bendruomenines paslaugas; skatinti visuomenės vertybinių nuostatų kaitą, formuojant teigiamą visuomenės požiūrį į sistemos pertvarką, ir užtikrinti vykdomų procesų viešumą. Būtent vertybinių visuomenės nuostatų kaita kai kuriose vietovėse, kuriose siekiama įkurdinti šiuos žmones, kol kas sunkiausiai įgyvendinama.
„Neatsižvelgiama į gyventojų nuomonę“
Kaip teigia Žiežmarių miesto bendruomenės prezidentas N. Meškauskas, Lietuvoje įgauna pagreitį psichinę ir protinę negalią turinčių žmonių, gyvenančių globos namuose, decentralizacijos procesai. Paprasčiau sakant, statomi bendruomeniniai namai, tačiau, jo teigimu, neatsižvelgiama į gyventojų, bendruomenių nuomonę, jų prašymus, pastabas ir reikalavimus. „Ministro ištarti žodžiai „mes nesitrauksime“ primena kovą su Lietuvos Respublikos piliečiais ir bendruomenėmis. Vienintelis valdžios tikslas – kuo skubiau įsisavinti pinigus, o neįgaliųjų interesai bei gyventojų ir bendruomenių išsakytos pastabos nuteka kaip vanduo nuo žąsies“, – tikino jis.
Ir tęsė, kad negana to, viskas yra slepiama ir informacija paviešinama tik paskutiniu momentu, kai norint ką nors pakeisti praktiškai nelieka laiko ir galimybių. Taigi, sakė N. Meškauskas, ne pirmą kartą mato, kad Lietuvos Respublikos valdžia dirba ne žmonėms, bet kovoja su jais, nesiskaito su jų išsakyta nuomone, neieško dialogo ir neatsižvelgia į gyventojų ir bendruomenių nuomonę. „Nenustebino ir tai, kad tokių antrų namų statyba praktiškai Žiežmarių centre, šalia vaikų darželio, buvo kruopščiai slepiama.“
Kaltina miesto seniūnę
Prezidentas neslėpė nepasitenkinimo dėl jų miesto seniūnės Editos Kerdokienės darbo, esą ji niekada nieko nežino, todėl bendruomenės nariai mano, kad toks vadovas negali toliau vykdyti savo funkcijų, nes nekontroliuoja procesų, neranda laiko susitikti, kalbėtis su gyventojais, kai to visiems labiausiai reikia. „Netikėsime ir tuo, kad kitos įstaigos vadovas Žiežmariuose gali daryti, ką tik nori, nesuderinti planų su miesto valdžia. Bendruomenė mato tik tai, kad miesto vadovui trūksta kompetencijos valdyti miesto procesus, ir pats laikas baigti darbus būnant Žiežmarių miesto seniūnu“, – reikalavo N. Meškauskas.
Jis papasakojo, kad bendruomenė sužinojo, jog Žiežmariuose rengiamasi statyti ir trečius analogiškus namus Sodų gatvėje. Atstovo nuomone, skubama, nors lėšų nepakanka, bet neva svarbu kuo greičiau „įsisavinti“ pinigus ar bent jų dalį. „Taip pro akis praleidžiama jau statomų namų darbų atlikimo kontrolė, jau dabar akis bado nekokybiškai pastatyta tvora. Kokia tada bus namo kokybė, lieka tik spėlioti.“
Įvairiuose Lietuvos miestuose bendruomenės ir gyventojai, tikino N. Meškauskas, pasipiktinę, kad valstybės atstovai neieško dialogo su gyventojais, bendruomenėmis. Jam kyla klausimas, kam dirba valstybės tarnautojai. „Visi supranta tokios integracijos naudą, reikalingumą, bet šios reformos eiga paremta melu, apgaule, slaptumu. Visi žinome, kad valstybės tarnautojai privalo dirbti žmonėms, rinkėjams, bet, deja, realybė visai kitokia. Vykdomą reformą galime drąsiai pavadinti intervencija, o neįgaliųjų perkraustymas iš didesnių erdvesnių namų į „barakus“, kuriuose nėra kiemo, erdvės, reforma nepavadinsi“, – reiškė pasipiktinimą prezidentas.
Seniūnija nebuvo informuota
Žiežmarių miesto seniūnė Edita Kerdokienė „Delfi“ sakė, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypų ar kito nekilnojamojo turto Žiežmariuose, apie įsigijimą seniūnijos neinformuoja. Šiuo atveju seniūnija taip pat nebuvo informuota. „Strėvininkų socialinės globos namai dalyvauja institucinės globos pertvarkos projekte „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“. Žiežmariuose, Lauko gatvėje, yra pradėti statyti vieni grupinio gyvenimo namai“, – paaiškino tvarką seniūnė.
Apie tai, kad Žiežmariuose planuojami statyti antrieji grupinio gyvenimo namai, anot E. Kerdokienės, seniūnija sužinojo iš Žiežmarių gyventojos. Tada seniūnija nusiuntė raštą Strėvininkų socialinės globos namams dėl informacijos pateikimo ir gavo atsakymą, kad antruosius grupinio gyvenimo namus numatoma statyti Žiežmariuose, Žaslių g. 52. „Žiežmariečių nuomone, norint kokybiškai integruoti Strėvininkų socialinės globos namų gyventojus, Žiežmariams vienų grupinio gyvenimo namų yra pakankamai. Su Žiežmarių gyventojais ir bendruomenių atstovais seniūnija nuolat palaiko ryšį, bendrai ieškome problemų sprendimų galimų variantų.“
Ji pridūrė, kad artėjant rinkimams visuomet atsiranda asmenų, kurie vedami politinių tikslų pradeda stipriai kritikuoti valdininkų darbą.
Pinigų naujoms statyboms nėra
Strėvininkų socialinių globos namų (SGN) direktorius Kęstutis Jakelis, kurio įstaiga dalyvauja vykdant pertvarką, iš karto nukirto, kad tretiesiems namams jokių sklypų kol kas neieškoma, o statybos turėtų prasidėti tik po kelerių metų. „Dėl antrųjų namų, jei gerai atsimenu, vasario mėnesį valstybė panaudos būdu suteikė sklypą grupinio gyvenimo namų statyboms. Šiuo metu nei projekto neturime, nei pinigų – ne tik statybai, bet ir projektams atlikti. Reikalai turėtų pajudėti galbūt kitais arba dar kitais metais.“
Direktorius, nurodęs šiuos argumentus, atmetė kaltinimą, kad bendruomenė nėra informuojama, o ir tokių namų statybos projektų reikės laukti mažiausiai metus. Paklaustas, ar tikrai grupinio gyvenimo namai kartais gali priminti „barakus“, K. Jakelis sutiko, kad ne visi iškart pritaikomi gyventi neįgaliesiems. „Esu buvęs grupinio gyvenimo namuose, kur persikėlė gyventi tokių pat įstaigų kaip mūsų žmonės, ir pastatai buvo pirkti iš gyventojų. Iš tiesų nebuvo labai pritaikyti neįgaliesiems, tačiau turiu pabrėžti, kad žmonės ten jautėsi laimingi“, – aiškino jis.
Pasak socialinių globos namų vadovo, jis išvydo laimingus veidus, taip pat skaitė daug sėkmės istorijų spaudoje, girdėjo atsiliepimų iš kolegų. Jo teigimu, globotinių gyvenimo kokybė buvo visai kitokia.
Sunku užmegzti dialogą
Paprašytas pasvarstyti, kodėl vietos gyventojai galėtų nenorėti arba bijoti neįgaliųjų apgyvendinimo jų kaimynystėje, K. Jakelis pasakė vienintelį žodį – segregacija. „Pažiūrėjus visuotiniame lietuvių kalbos žodyne, šio žodžio atitikmuo būtų atskirtis. Priešingas segregacijai procesas yra integracija. Segregacija gali būti valstybinė – pasitelkus įstatymus arba valdžios žmonėms segreguojant tam tikras žmonių grupes, bet gali būti ir paprotinė“, – tikino jis.
Šiuo atveju, tęsė direktorius, toks vietos žmonių priešinimasis ir susiklostė dėl įsigalėjusių papročių, be to, žmonės nėra pratę matyti neįgaliųjų, nesupranta arba nenori suprasti, kokie jie iš tikrųjų yra. „Žiežmarių atveju, tam tikra grupė, nesakau, kad visas miestelis, priešinasi vykdomai reformai. Mes kvietėme nuvažiuoti į analogiškus grupinio gyvenimo namus, pasižiūrėti, kokios ten sąlygos, tačiau iš visų Žiežmarių atsirado tik du norintys. Visa tai organizavome per savivaldybę, viešai skelbėme, o per vieną iš paskutinių susirinkimų mums pasakė labai paprastai: „Ko ten žiūrėti? Mes viską žinome.“
K. Jakelio teigimu, jeigu žmonės mano, kad viską žino, tuomet labai sunku užmegzti dialogą.
Planas parengtas 2019 m.
Kaip „Delfi“ informavo SADM, Strėvininkų Socialinės globos namai 2019 m. parengė investicinį projektą dėl trijų grupinio gyvenimo namų steigimo iš Valstybės investicijų programos. 2019–2020 m. Strėvininkų SGN buvo skirtos lėšos vieniems grupinio gyvenimo namams įsteigti – sklypui nupirkti ir namui pastatyti.
Įstaiga, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, vietos laikraščiuose įdėjo skelbimą apie ketinamą pirkti sklypą gyvenamajam namui statyti, nesutarus dėl kainos, įstaiga skelbimą skelbė pakartotinai. „Abiem atvejais įstaigai buvo pasiūlytas vienas ir tas pats sklypas Žiežmariuose, kurį, sutarus dėl kainos, Strėvininkų SGN ir įsigijo. Kaip ir bet kuriam žmogui ar įmonei perkant sklypą, šiuo atveju teisės aktai nereikalauja dėl to informuoti bendruomenės.“
Žiežmarių bendruomenė, paaiškino ministerija, sužinojusi apie šalia jų kuriamus grupinio gyvenimo namus (GGN), ėmė tam prieštarauti ir rašyti skundus į ministeriją ir kitas instancijas. Asociacija buvo informuota apie šalyje vykdomą institucinės globos pertvarką, apie neįgaliųjų teises ir kad nėra pagrindo nesteigti GGN bet kurioje jiems tinkamoje vietoje.
„Bendruomenės atstovai reiškia pretenzijas dėl namo projekto, infrastruktūros, neva nekokybiškų statybų ir išreiškia nerimą dėl saugumo. Praktika rodo, kad problemų dėl saugumo nekyla – naujieji gyventojai suinteresuoti palaikyti gerus santykius su kaimynais ir greit su jais susidraugauja. Žinoma, nesutarimų, kaip ir įprastai tarp kaimynų, gali pasitaikyti, tačiau jie yra išsprendžiami. Tai padaryti padės socialiniai darbuotojai, namuose dirbsiantys visą parą“, – nurodė ministerijos atstovai.
Dar vieną sklypą Žaslių g. 52, Žiežmariuose, antriems grupinio gyvenimo namams statyti įstaigai skyrė Kaišiadorių savivaldybė. Lyginat su pirmuoju sklypu Lauko g. 5 (10 arų), antras sklypas yra didesnis (15 arų), lygaus reljefo, asfaltuoti apšviesti šaligatviai, tačiau ir dėl šio sklypo bendruomenė reiškia pretenzijas, nes jis ribojasi su darželio sklypu (tvora). „Teisės aktai nenumato, kad GGN negali būti steigiami šalia vaikų darželių. Pirmieji darbai čia gali prasidėti kitąmet.“
Strėvininkų SGN statomų GGN Lauko g. 5, Žiežmariuose, projektas ir vizualizacija – ČIA.
Susiformavęs požiūris visuomenėje – ydingas
SADM komentavo, kad Seimas dar 2010 m. ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri pripažįsta kiekvieno neįgalaus asmens teisę pasirinkti, kur gyventi ir su kuo gyventi, ir įsipareigojo užtikrinti reikiamą pagalbą bendruomenėje. Institucinė globos namų pertvarka, teigiama raštu atsiųstame ministerijos komentare, Lietuvoje pradėta 2014 metais. Vaikai ir neįgalieji iš globos institucijų pradėjo keltis į bendruomeninius namus – mažesnius, esančius bendruomenėje, neprimenančius institucijos.
Ministerijos teigimu, susiformavęs požiūris, kad neįgaliesiems geriausia būti apsaugotiems nuo visuomenės ir gyventi nuo visuomenės atskirtose įstaigose, yra itin ydingas. „Institucinis globos požiūris, vyravęs mūsų šalyje ilgus dešimtmečius, įtvirtino diskriminacinę praktiką ir normą, be to, specifinį bei ypač žemą neįgaliųjų statusą – esą jie priklausomi nuo kitų ir mažai ką geba. Todėl, siekiant pokyčių institucinės socialinės globos srityje, keliamas tikslas skatinti stacionarių globos įstaigų pertvarkos procesą ir sudaryti sąlygas savivaldybėse teikti institucinės globos bendruomenines alternatyvias paslaugas.“
Vykdant globos įstaigų pertvarką, siekiama suformuoti nuoseklią ir koordinuotą pagalbos ir paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam neįgaliam asmeniui gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame. Siekiant šio tikslo, steigiami grupinio gyvenimo namai, savarankiško gyvenimo namai, apsaugotas būstas, taip pat diegiamos su apgyvendinimu nesusijusios socialinės paslaugos.
Grupinio gyvenimo namai – namai, kuriuose neįgaliesiems padedama integruotis į bendruomenę, ugdyti socialinius įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą, užtikrinama jų tobulėjimo laisvė. Grupinio gyvenimo namų darbuotojai skatina gyventojus siekti savarankiškumo, padėdami jiems užmegzti socialinius ryšius, įgyti pasitikėjimo savimi. Pagalba teikiama pagal poreikį tokiose srityse, kuriose neįgaliajam tikrai jos reikia (pavyzdžiui, tvarkantis finansus, asmens higienos klausimais, vartojant medikamentus, įgyjant savitvarkos įgūdžių ir pan.).
Grupinio gyvenimo namuose viename pastate (atskiruose butuose ar gyvenamuosiuose pastatuose) atskiroje teritorijoje gyvena ne daugiau kaip 10 asmenų ir juose 24 val. per parą dirbantys kvalifikuoti socialinių paslaugų srities specialistai. Todėl bendruomenių gyventojų susirūpinimas, kad protinę ir psichinę negalią turintys žmonės bus neprižiūrimi ir kels pavojų kaimynams, yra nepagrįstas.