Mokslo žurnalistė Goda Raibytė laidoje Delfi diena tikino, kad žmonės turėtų būti labai atsargūs.
„Reikia būti labai atsargiems, nes šios pandemijos metu jie dar suaktyvėjo ir pritaikė metodų, ant kurių gali užkibti net akyliausi“, – laidos pradžioje sakė žurnalistė.
„Kalbant apie telefoninius sukčius, yra išskiriami keturi populiariausi būdai. Pirmiausia, tai yra apgaulingas skambutis į užsienį, kai žmogui atsiunčiama žinutė ir jis raginamas kažką padaryti labai greitai, duodamas užsienietiškas numeris. Į jį žmogus paskambina, jam tai yra didelis nuostolis, nes dažniausiai numeris yra ne iš ES, ir labai brangiai kainuoja. Kitas būdas – kai apsimetama techninės pagalbos specialistais. Skambinama žmogui iš bet kokios bendrovės serviso ir sakoma, kad įvyko techninė klaida, todėl jie nori prisijungti prie jūsų sistemos“, – pasakoja žurnalistė.
Anot jos, pakliuvę ant sukčių kabliuko, mėnesio pabaigoje gali nustebti gavę milžinišką sąskaitą.
„Tokiu būdu jie gali sužinoti prisijungimus prie elektroninio pašto ir kitų paskyrų. Lietuvoje taip pat plinta sukčiavimo būdas, kai yra apsimetama kažkokia bendrove. Pasisveikinama, sakoma, kad kažką tvarkome su to žmogaus duomenimis, ir tada tas žmogus patikslina duomenis apsimetėliui, kuris tik apsimeta tos įmonės atstovu ir ketvirtas būdas – melagingo peradresavimo būdas. Tada sakoma, kad norėdami vieną ar kitą dalyką padaryti, spauskitą vienetą ir žmogui, paspaudus vienetą, jis peradresuojamas į brangų numerį, kur gali mėnesio pabaigoje jam ateiti labai didelė sąskaita“, – sako G. Raibytė.
Paklausus, ar Lietuva skiriasi nuo kitų pasaulio valstybių, žurnalistė tikino, kad sukčiai Lietuvoje tarsi pritaiko naujausius metodus prie Lietuvos konteksto.
„Manau, kad lietuvių nusikaltėlių tendencijos yra tarsi nukopijuojamos, adaptuojamos mūsų rinkai – kokios pas mus aktualijos, problemos, kas rūpi žmonėms. Bet kalbant bendrai, pasaulyje telefoniniai sukčiai yra vienas populiariausių sukčiavimo būdų. Anksčiau atrodė, kad telefoniniai sukčiai paskambina ir kalba roboto balsu, tai būdavo prieš kelerius metus“, – sako ji.
Šiuo metu nusikaltėliai net sužino nemažai papildomos informacijos apie asmenį, kurį ketina apgauti.
„Nusikaltėliai padarė namų darbus ir surenka asmeninius duomenis apie tuos žmones, pavyzdžiui, sužino darbovietę, universitetą, kurį baigė panašiai. Yra dar vienas naujas būdas, kai žmogui skambina du nusikaltėliai. Vienas apsimeta banko darbuotoju, o kitas skambina į banką ir apsimeta tuo žmogumi.
Tas, kuris kalba su žmogumi, gali pasakyti, kad skambinama iš jūsų banko ir įvyko sistemos klaida, todėl norime patikslinti duomenis. Pavydžiui, žmogus, kuris turi daug darbo, galbūt net nesusimąsto, kad čia skambina ne iš banko, ir gali pasakyti net asmens kodą. O tada nusikaltėliai, turėdami jūsų duomenis, gali apsimesti, kad tai esate jūs“, – sako G. Raibytė.
Pasiteiravus, kaip apsisaugoti, pašnekovė tikino, jog pirmiausia reikia labai atsargiems ir kritiškai vertinti, kai jus kažkas skatina greitai atlikti kokius nors veiksmus.
„Visų pirma, reikėtų pakalbėti su seneliais, kad jeigu kažkas skambins apsimesdamas jumis, kad seneliai perskambintų jums ir pasakytų. Mano močiutę taip pat neseniai bandė apgauti sukčius apsimetėlis, tačiau ji paskambino mano pusbroliui ir paklausė, ar tikrai jam reikalinga pagalba, ar tikrai reikia atiduoti jo draugui pinigus.
Taip pat reikia suprasti, kad jeigu kažkur kažkas ragina kažką daryti, kuo greičiau sumokėti pinigus, kažką persiųsti, į tai reikia atkreipti dėmesį. Turbūt net neįmanoma, kad jums paskambintų iš banko ir sakytų, kad įvyko techninė kliūtis, nebeturime duomenų ir reikia, kad juos patikslintumėte. Reikia visada pagalvoti, kam siunčiate informaciją, reikia vengti suvedinėti savo asmeninius duomenis. Taip pat reikia reguliariai keisti savo slaptažodžius“, – primena pašnekovė.