Atrodytų, Ž. Sadauskoje knygoje „Vaikystės šešėliai“ (leidykla „Skanios knygos“, 2020) kalbama apie vaikų auklėjimą. Visgi ne, pirmas įspūdis klaidingas. Kaip sakė pats autorius, knyga yra apie suaugusius vaikus. „Visi galvojame, kad esame suaugę.Taip, vaikystė kažkada baigiasi, bet pirmieji keturiolika metų suformuoja pagrindinį branduolį. Tas branduolys sudarytas iš dviejų dalykų: paveldėjimo (vieni gimsta stipresni, kiti silpnesni, tai duotiniai parametrai) ir vaiko charakterį nulemiančios aplinkos“, – aiškino jis.

Vaikystės šešėliai: kas nulėmė charakterį?

Vaikas, anot specialisto, turi vieną pagrindinį tikslą – siekia tėvų dėmesio, meilės. Norėdamas dėmesio, išbando visokias strategijas. „Visi turime bazinį emocinį intelektą – galime džiaugtis, liūdėti, pereiti į apatiją. Aplinka lemia, kokios emocijos stimuliuojamos. Vaikas gali užstrigti kažkokioje emocijoje, o tai gali suformuoti jo charakterį“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jei tėvai vaiką auklėja principu „privalai“ ateityje greičiausiai išaugins tinginį. „Privalai išsivalyti dantis, pasikloti lovą, eiti į mokyklą... Kuo daugiau prievartos, tuo labiau susiformuoja tinginys – žmogus turi polinkį atidėliojimui (prokrastinacijai). Kai toks vaikas užauga, bando siekti rezultatų, bet jam neišeina – neturi vidinės motyvacijos, vien dėl to, kad vaikystėje buvo „išprievartautas“ daryti viską, ką privalo“, – netinkamo auklėjimo pasekmes vaizdžiai nupasakojo jis.

Pasak rašytojo, tinginį gali užauginti ir perdėta moteriškos giminės linijos meilė. „Jei tėtis paliko šeimą arba jo vaidmuo silpnas, tiesiog kažkur uždirba pinigus, o vaiką augina močiutė ir mama, tada vaikas irgi užauga tinginys. Neišmoksta laiku užsirišti batų, nes už jį viskas padaryta. Jam pačiam reikia atisistoti ant kojų, o jis neturi gebėjimų“, – apie perdėto rūpesčio liūdną baigtį perspėjo Ž. Sadauskas.

Kiekvienas iš vadinamųjų vaikystės charakterių (šešėlių), psichologo teigimu, susiformuoja dėl tam tikrų priežasčių, kurios buvo vaikystėje. Matant suaugusio žmogaus gyvenimą esą visada galima pasakyti, kas parsinešta iš vaikystės, kodėl būtent toks charakteris atsirado.

Daugelis yra patyrę sovietinę vaikystę. Laisvės netrūko, bet pagrindinis tokių žmonių neišmoktas dalykas – norėti. „Pakviesdavo valgyti, bet neklausdavo, ko norėtum. Tiesiog turėjai suvalgyti tai, kas paduota lėkštėje, kitaip žinai – mama nebus patenkinta. Dabar, kai žmona manęs, įžengusio į penktą dešimtį klausia, ko nori pietums – man tiesiog galva sprogsta. Kas bus, tai ir valgysiu“, – atvirai kalbėjo jis ir pridūrė – kuo griežtesni tėvai, tuo labiau sulaužyti vaikai.

Foto: Leidykla "Skanios knygos"


Konfliktas su tėvais užrašytas ant veido

Veidoskaitos specialistas teigė, kad vien iš veido bruožų galintis pasakyti, su kuriuo iš tėvų ateityje vaikui kils konfliktų: „Konfliktas su tėvais užrašytas ant veido. Nuo pat gimimo matosi, su kuriuo iš tėvų turės konfliktą. Kairė veido pusė parodo mamos liniją, dešinė – tėvo. Kuo stipresnė veido asimetrija, tuo didesnis konfliktas su ta giminės puse.“

Jei konfliktas automatiškai užprogramuotas su tėvu, Ž. Sadausko teigimu, toks vaikas sunkiau atsistoja ant savo kojų, pasiekia menkesnių rezultatų, jam blogiau sekasi materialiame pasaulyje. Jei su mama – turės problemų su sociumu.

Anglijoje apibūdindami žvairą žmogų sako: viena akis žiūri į tave, kita – tavęs. „Jeigu turime akių asimetriją, tai lyg indikatorius, kuris parodo problemą. Mūsų tėtis ir mama – šaknys. Nesvarbu, kokia vaikystė, jei turime konfliktą su savo šaknimis – tai ribos mūsų galimybes“, – pažymėjo jis.

Žmogaus elgsenos specialisto įsitikinimu, kiekvienas gimdytojų vaiko gyvenime atlieka savo vaidmenį: mamos paskirtis mylėti, tėvo – išmokyt atsistoti ant kojų. „Mama geras policininkas, tėtis – blogas. Būna šeimų, kur tėvai susikeičia vaidmenimis. Tada vyrai užauga isteriški, turi daugiau batelių nei žmona, jie spinduliuoja moterišką energiją“, – dėsningumą įžvelgė jis.

„Matuojamės“ veidą

Veidas tarsi bazė. „Kodėl dirbančių jėgos struktūrose arba vaikštančių ant įstatymo ribos žandikaulis stipriai išreikštas? Tai parodo, vyraujančius instinktus“, – dalijosi pastebėjimais jis.

Menininkų, kūrybininkų, daktarų – labiausiai išreikšta centrinė veido dalis (nuo nosies pradžios iki antakio vidurio – širdies teritorija), mokslininkų – kakta aukščiausia, plačiausia (intelektas). „Stebint veido zonų dinamiką galima pasakyti, kas pas žmogų dominuoja, kiekvienas turime savo paskirtį“, – dėstė specialistas.

Tik gimę kūdikiai, regis, visi panašūs, pas visus mažos simpatiškos nosytės. Reaguodamas į šį pasakymą Ž. Sadauskas pastebėjo, kad nuo gimimo iki trejų metų vaikas renkasi veidą: „Kas turi vaikų, mane supras. Guli lopšelyje kelių mėnesių kūdikis – įdėmiau pasižiūrėjęs įžvelgi vieno ar kito artimojo bruožų. Mimikos keičiasi – vos ne „matuojasi“ veidą. Bet per tris metus jau galima apibūdinti, kokie tris centrai labiau išreikšti.“

Mokslu patvirtinti tyrimai rodo: ateidami į šį pasaulį mes iš savo giminės (keturiolikos kartų) susirenkame genetinę informaciją. „Obuolys nuo obels, bet jei obuolys nepanašus į obelį – gali būti, kad pasiėmė kokio nors giminaičio prieš tris kartas programą“ – sakė Ž. Sadauskas ir pridūrė per savo karjeros metus pastebėjęs, kad talentai linkę šokinėti per vieną kartą. Didelė tikimybė, kad talentas paveldėtas ne iš tėvų, o iš senelių.

„Delfi“ pateikia ištrauką iš Ž. Sadausko knygos „Vaikystės šešėliai“:

Archetipas – kas tai?

Kad suprastume, kaip susiformuoja vaikystės šešėliai, mums reikės susipažinti su dar vienu terminu – „archetipas“.

Archetipas – universali, visiems žmonėms būdinga mąstymo ir elgesio forma. Psichologinį archetipo suvokimą (terminą) įvedė Karlas Jungas. Jo sukurtas psichoanalitikos modelis remiasi neįsisąmonintų psichikos dalių pasireiškimu asmenybėje. Karlas Jungas tai vadina šešėliu psichikoje ir man šis apibūdinimas labai patinka, nes primena vaikystę. Jei turite vaikų, turėjote pastebėti, kad būna periodas, kai jie bijo šešėlių. Tai paaiškina ir knygos pavadinimą.

BAZINIAI VAIKYSTĖS ARCHETIPAI

ARCHETIPAS: VAIKAS VAIKAS

Dominuojanti emocija. Džiaugsmas (bazinė emocija). Jei visi kriterijai yra patenkinti, ji pasireiškia automatiškai. Suaugus dažniausiai pasireiškia pasiekus tikslą arba sutapus aplinkybėms.

Priežastis. Ši emocija pasireiškia, kai neturime nustatytų dėmesio (svarbos) taškų arba nesant lūkesčių. Suaugus ši emocija pasireiškia, kai išsipildo mūsų lūkesčiai. Vaikystėje ji yra bazinė. Pagal jos dominavimą vaiko charakteryje galime spręsti apie jo santykius su aplinkiniais. Suaugus ir išlikus šiai emocijai kaip vienai iš vyraujančių charakteryje, labiau dominuos neigiami emocijos aspektai, kurie turės įtakos charakteriui.

Paskirtis. Vaikystėje šios emocijos dominavimas sistemoje parodo, kiek sveika yra aplinka, kurioje vaikas auga. Žmonės, pas kuriuos dominuoja ši emocija, yra labai lengvai kontaktuojantys su aplinka ir kūrybiški.

Privalumai. Lengvai bendrauja, ilgai nelaiko pykčio, greitai adaptuojasi naujose situacijose.

Trūkumai. Sunkiai prisiima atsakomybę, netvarkingi, gali būti nepaklusnūs.

ARCHETIPAS: VAIKAS TĖVAS/MOTINA

Dominuojanti emocija. Atjauta, pyktis.

Priežastis. Atjauta irgi yra bazinė emocija, kurią patiria visi vaikai. Natūrali atjauta savaime nėra problema. Negerai tada, kai atjauta pereina į kontrolę dėl pykčio emocijos ir tampa priverstine.

Paskirtis. Šios emocijos dominavimas vaikystėje rodo, kad vaikas buvo priverstas arba, susiklosčius natūralioms aplinkybėms, yra priverstas treniruoti šių dviejų emocijų dominavimą savo psichikos sistemoje.

Privalumai. Paslaugūs, stengiasi visiems įtikti, globėjiški, protingi.

Trūkumai. Nemoka pasirūpinti savimi, dažniausiai nemoka pasakyti „ne“, agresyvūs stresinėje situacijoje arba tada, kai būna išsekę. Linkę kontroliuoti ir rūpintis kitais, kai jų to net neprašoma.

ARCHETIPAS: PAMAIVA VAIKAS

Dominuojanti emocija. Isterija.

Priežastis. Isterija – viena iš neurozės formų. Kai kyla grėsmė dėl dėmesio troškimo arba tiesiog siekiant norimo rezultato reaguojama isteriškai (paniškas dėmesio pritraukimas). Liaudyje vadinamas maivymasis yra švelniausia isterijos forma. Jei vaikystėje vaikui trūko dėmesio, didelė tikimybė, kad jis bus isteriškas.

Paskirtis. Patraukti kitų dėmesį. Reprezentacija ir iš dalies kūryba.

Privalumai. Į save atkreipiantys dėmesį, kūrybiški, teatrališki, lengvai improvizuojantys, linksmi.

Trūkumai. Priklausomi nuo kitų žmonių dėmesio ir net palaikymo, isteriški, labai greitai prarandantys pusiausvyrą, valdomi nuotaikų kaitos. Daug ką daro ir sprendimus priima tik norėdami kitų palaikymo arba, tiksliau, jų dėmesio.

Knygą, kurioje galima susipažinti su visais dešimt archetipų galima įsigyti čia.

ARCHETIPAS: VAIKAS VAIKAS

ARCHETIPAS: TĖVIŠKAS AR MOTINIŠKAS VAIKAS

ARCHETIPAS: PAMAIVA VAIKAS

ARCHETIPAS: NEPATIKLUS VAIKAS

ARCHETIPAS: AGRESYVUS VAIKAS

ARCHETIPAS: MAIŠTAUJANTIS VAIKAS

ARCHETIPAS: JAUTRUS VAIKAS

ARCHETIPAS: KONTROLIUOJANTIS VAIKAS

ARCHETIPAS: LIŪDNAS VAIKAS

ARCHETIPAS: TINGUS VAIKAS