Dramatiška istorija prasidėjo gruodį, kai naujagimis Vilniuje buvo paliktas prie šiukšlių konteinerio. Į medikų rankas kūdikis pateko kritinės būklės, laimė – išgyveno. Po įvykio paaiškėjo, kad jauna, ką tik pagimdžiusi moteris, vaikelį išnešė ir paliko pati. Net ir dabar gimdyvės artimieji dėl to graudinasi, o kūdikio močiutė pasakoja, kad dukra lankėsi pas gydytojus, bet nėštumą nuslėpė ir teigė, jog stambėjo nuo vaistų.

Moters giminaitė pasakoja, kad gimdyvė patyrė labai didelį stresą bei šoką, smarkiai nukraujavo, apalpo. „Ji gera, neagresyvi, švelni, labai gyvūnus myli ir vaikus mylėjo labai“, – apie gimdyvę LNK pasakoja giminaitė. Naujagimio motina po įvykio buvo atvesta į teismą, policija ir prokurorai ėmėsi tyrimo, iki šiol moteris yra nelaisvėje, o kūdikis dabar pas laikinus globėjus.

Kūdikį susigrąžinti nori ir tėvas. Vyras sako, kad savo du vaikus jau užaugino, o dukrą susigrąžinti yra pasiruošęs. Vyras teigia, jog šiuo metu kuria savo meno skulptūrų firmą ir gali išlaikyti dukrą. Kad kūdikis buvo paliktas laiptinėje, vyras gimdyvės nekaltina, pateisina partnerės veiksmus dėl pogimdyvinės depresijos ir laukia, kol ji bus paleista iš teismo. Dukros atgauti negalintis tėvas, kaltina tik institucijas, jis pasidarė ir DNR testą, šis patvirtino, kad jis tikrasis vaiko tėvas.

O laikui bėgant, po dvylikos mėnesių pasibaigus laikinai globai, vaikas gali atitekti svetimiems. Vaiko močiutė tikina, kad kreipėsi visur, kur tik galėjo, taip pat susirado ir advokatą. „Rašiau skundą į vaikų teisių skyrių, pasirodo, kad ne ten, reikėjo tiesiai inspektorei. Visur durys uždarytos, jei tik kreipiamės, tai įstatymai, negalima, informacijos neteikiame“, – LNK teigia vaiko močiutė. Visgi vaiko teisių apsaugos specialistai sako, jog iš šeimos jokio prašymo susigrąžinti vaiką nėra gavę.

„Galbūt situaciją šiek tiek komplikavo karantinas, laikas išsitempė ir žmonės negalėjo atvykti, susitikti ir bendrauti. Bet šiuo atveju mes buvom proaktyvūs ir darėm savo veiksmus, kad sukontaktuoti ir surasti pagalbą, bet situacija yra tokia, jog tenka konstatuoti, kad prašymo, iš artimųjų, mes neturim“, – LNK situaciją paaiškina Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.

Kur pastatyta nepramušama siena ir ar visos institucijos elgiasi teisingai, paaiškės per tyrimą, kuris jau pradėtas. Tačiau situaciją sunkina ir tai, jog biologinė vaiko motina dėl intelekto sutrikimo sunkiai skaito ir rašo.

„Kai mes kalbame apie tokių vaikelių globą, labai svarbu, kad artimieji ir giminaičiai suprastų, kad iš tikrųjų niekam valstybėje nėra jokio poreikio atiminėti vaikų. Mes pradėjome tyrimą ir aiškinamės pagrindinį dalyką, ar visos institucijos padarė, ką galėjo, konkrečioje situacijoje“, –LNK sako Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, Edita Žiobienė.

Kalbinta Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pasakoja, kad tarnyboms svarbiausias tikslas, jog vaikas augtų šeimoje, kurioje jam būtų sukurtos geros sąlygos gyventi. Nors tarnybos atsargiai žiūri į Gyvybės langelio idėją, tai yra vienas iš problemos sprendimo būdų, kuomet mama dėl įvairių priežasčių nenori auginti savo vaiko. Lietuvos vyriausybė teigia ir džiaugiasi, kad taip yra išsaugoma vaiko gyvybė. Tačiau net ir turint tokias galimybes, vaikai vis tiek yra išmetami.

„Ši situacija akivaizdžiai pablogėjo šiais metais, kuomet nuskambėjo ne viena istorija apie tiesiog išmestus vaikus. Tarnybos šią problema sieja su karantinu bei psichologinių žmonių uždarumu, tačiau dažnai tokie incidentai įvyksta dėl žmogaus protinės ar psichinės būklės“, – „Delfi“ pasakoja specialistė.

Žinoma pasitaiko atvejų, kuomet moteris persigalvoja ir nori susigrąžinti vaiką, tačiau visuomenei ir teisininkams kyla klausimas, ar žmogus nori išvengti baudžiamosios atsakomybės, ar nuoširdžiai persigalvojo ir įvertino situaciją.

Kuomet Lietuva po ilgų diskusijų apsisprendė turėti Gyvybės langelius, buvo tikimasi, kad esant neapibrėžtoms situacijoms, kuomet mamos nenori auginti savo vaikų, paliks juos tam skirtuose langeliuose. Nors Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas kritikavo Gyvybės langelių idėją, daug kritikos gavo Lenkija, tačiau Lietuva šiuo klausimu pastabų gavusi nėra, nors valdžia atsargiai žiūri į ši problemos sprendimą, nes teigia, kad tai nėra pats geriausias vaiko interesus atitinkantis sprendimas, nes vaikas turi teisę žinoti savo tikrus tėvus, tačiau šiame kontekste svarbiausias išlieka vaiko gyvybės išlikimo klausimas.

Specialistė „Delfi“ pasakoja, kad yra buvusių teisminių bylų, kuomet vaiko tėtis teigė, jog jis nežinojo, kad moteris paliko vaiką, nes anot tėčio, jie gyveno atskirai. Įstatymas leidžia mamai apsigalvoti per tris dienas, kai vaikas yra paliekamas Gyvybės langelyje. Dažnai tokios situacijos iškyla dėl gimdymo streso, suvokimo klausimo, tačiau labai svarbu, kad vaikas augtų su savo tikrais tėvais, šeimoje. Specialistė sako, jog vaiko seneliai tikrai turi teisę auginti savo anūkus, jeigu nori ir turi valios, o svarbiausia, turi tam tinkamas sąlygas.