Jie liovėsi tik tuomet, kai suprato, jog savo jau pasiekė, – nedaug trūko, kad vaikų namuose augęs ir šviesių dienų gyvenime nematęs Ernestas A. būtų savo gyvenimą baigęs kraujo klane. Nors ir buvo sulaužyti šonkauliai, lūžusi koja, o pro krauju pasruvusį veidą net sunku atsimerkti, jaunas vyras apie valandą pragulėjo ant grindų, o paskui iš paskutiniųjų sugebėjo atsistoti, tačiau jėgų išsikviesti medikų pagalbą jau pritrūko.
Tai – realybė, su kuria susidūrė į Marijampolės pataisos namų Kybartų padalinį dėl įvykdyto nusikaltimo patekęs Ernestas A. Nors jį užpuolusius ir sužalojusius kalinius teismas nuteisė, nukentėjusiojo tai nė kiek neguodžia – jaunas vyras įsitikinęs, kad dėl to, kas nutiko, yra kalčiausi pataisos įstaigos pareigūnai.
„Žiurkėms“ neatleidžia
Dėl to, kad sužvėrėję kaliniai užpuolė ir sužalojo Ernestą A., įkalinimo įstaigos pareigūnai privalo prisiimti atsakomybę, konstatavo nukentėjusiojo valstybei iškeltą bylą išnagrinėję teisėjai. Tačiau remdamiesi ekspertų išvadomis jie konstatavo, kad pataisos namuose sužalotam jaunam vyrui sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o padaryti kūno sužalojimai – nežymūs. Juk skausmas praėjo, o sulaužyti šonkauliai ir koja sugijo. Lyg nieko nebūtų nutikę.
Bet dėl ko Ernestas A. taip ciniškai buvo užpultas ir sužalotas, nei Marijampolės pataisos namų Kriminalinės žvalgybos pareigūnai, nei baudžiamąją bylą nagrinėję teisėjai nenustatė – dokumentuose nurodė, kad nusikaltimas įvykdytas „kerštaujant už nuteistųjų subkultūrai nepriimtinus poelgius“.
Iš anksto planavo „pamokyti“
Pareigūnai, pasitelkę savo informatorius pataisos namuose, išsiaiškino, kad Ernestą A. sužalojo po daugybę kartų teisti recidyvistai – Evaldas Pilvinis anksčiau buvo teistas 13 kartų (dėl seksualinio prievartavimo, pasikėsinimo išžaginti, plėšimų ir sukčiavimų), Mindaugas Koviera – 15 (nužudymo, vagysčių, plėšimo, sukčiavimo), o Kastytis Stakėnas – 9 kartus (vagysčių ir sveikatos sutrikdymo).
Atsakomybėn patraukti vyrai kategoriškai kratėsi kaltės – E. Pilvinis net atsisakė duoti parodymus, o M. Koviera teigė tik vėliau pamatęs nukentėjusįjį, kuriam buvo sugipsuota koja ir sumuštas veidas, bet kas jam nutiko, net nesidomėjo. K. Stakėnas sakė, kad įvykio dieną grįžęs iš įkalinimo įstaigoje esančios mokyklos išgirdo, kaip „kiti nuteistieji kalbėjo, jog nukentėjusysis vėl kažką apvogė ar apgavo, todėl nutarė jį sumušti, kad pamokytų.“
„Tačiau pats pas jį į kambarį nėjau, išėjau į lauką, po kurio laiko grįžęs pamačiau, kad jis sumuštas, todėl padėjau nueiti iki praleidimo ir kontrolės posto paprašyti pagalbos“, – sakė K. Stakėnas. Jis pridūrė, kad Ernestas A. įkalinimo įstaigoje yra iš jo pavogęs cigarečių.
Kad iš anksto buvo planuojama „pamokyti“ Ernestą A., pareigūnams patvirtino vienas nuteistasis. Jis pasakojo, kad tądien su kitais nuteistaisiais leido laiką poilsio kambaryje, kai atėjęs E. Pilvinis paragino kitus nuteistuosius eiti sumušti nukentėjusįjį. Prie jo prisijungė du kaliniai.
Bijojo, bet tylėti negalėjo
Visas kruvinas pas įkalinimo įstaigos medikus patekęs Ernestas A. čia neužsibuvo – šie iškvietė pagalbą iš Vilkaviškio ligoninės. Tą patį vakarą nukentėjusysis buvo nuvežtas į Kauno klinikas. Bet vėliau, suteikus pagalbą, jis grąžintas atgal į tuos pačius pataisos namus ir tą patį būrį, kuriame ką tik buvo patyręs egzekuciją.
„Dėl sumušimo jaučiau didelį ir ilgalaikį skausmą, būna, kad skausmai ir dabar atsinaujina, – sakė Ernestas A. – Po šių įvykių Kybartuose nuolat jaučiau baimę, kad su manimi bus susidorota, nes apie tai, kas nutiko, papasakojau pareigūnams. O už tokius dalykus „zonoje“ neatleidžiama.“
Kilo grėsmė gyvybei
„Kūno sužalojimai buvo padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, tai galėjo būti ir metalinis strypas, sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą – dėl šonkaulių ir šeivikaulio lūžių nukentėjusio asmens sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimčiai dienų, sužalojimai gyvybei nepavojingi“, – teigė jie.
Baudžiamąją bylą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo išnagrinėjęs teismas konstatavo visų trijų kalinių kaltę ir nuosprendyje pažymėjo, kad jie nusikalto būdami recidyvistai, įkalinimo įstaigoje yra daugybę kartų bausti (E. Pilvinis net 71 kartą, M. Koviera – 57, o K. Stakėnas – 26 kartus).
„Tyčinis smurtinis nusikaltimas padarytas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų įkalinimo įstaigoje, kurios režimas pirmiausia skirtas tokių asmenų pataisai, resocializacijai vykdyti, o tai akivaizdžiai padidina padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumą visuomenei“, – teismas nutarė E. Pilviniui ir K. Stakėnui skirti įkalinimą dvejiems metams, o M. Kovierai – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Valandą nesulaukė pagalbos
Ši istorija galėjo tuo ir baigtis, bet Ernestas A. niekaip negalėjo susitaikyti, jog atsakomybės dėl prieš jį įvykdyto žiauraus nusikaltimo išvengė įkalinimo įstaigos pareigūnai – tie, kurie turėjo prižiūrėti, kad nuteistieji nesilaikytų kalėjimo subkultūros, neskriaustų kitų kartu bausmę atliekančių kalinių ir palaikytų viešąją tvarką. Todėl nuteistasis kreipėsi į administracinį teismą – paprašė priteisti 10 tūkst. Eur kompensaciją iš Lietuvos valstybės. Jai byloje atstovavo Marijampolės pataisos namai.
Skunde nuteistasis atskleidė tai, apie ką nagrinėjant baudžiamąją bylą net nebuvo užsiminta: „Kai buvau sumuštas, ant grindų pragulėjau daugiau kaip valandą, man niekas nesuteikė pagalbos, pareigūnai net nebuvo atėję pasižiūrėti, nors turėjo girdėti kilusį triukšmą.“
Jis teigė, kad per trejus metus, kai kalėjo Kybartuose esančioje įkalinimo įstaigoje, į vadovybę kreipėsi daugybę kartų – prašė arba perkelti į kitus pataisos namus, arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.
Jo teigimu, patekęs į baudos izoliatorių jis negalėjo matytis su šeimos nariais, buvo uždrausta jiems skambinti, taip pat – apsipirkti parduotuvėje. „Galėjau tik vieną valandą per dieną išeiti į lauką“, – skundėsi kalinys.
Anot jo, ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo pareigūnai pradėjo tik praėjus šešioms dienoms po sumušimo.
„Ir tada man vis tiek liepdavo eiti į tą patį būrį, grasino, kad būsiu nubaustas, o juk man buvo išmuštas dantis, padaryti įvairūs sužalojimai, dėl kojos lūžio nebegaliu bėgioti, jaučiu skausmą“, – tvirtino Ernestas A.
Marijampolės pataisos namų administracija teismui nurodė, kad Ernestas A. ne kartą atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame nuteistųjų būryje, tačiau priežasčių esą taip ir nepaaiškindavo. Pareigūnai pripažino, kad praėjus mėnesiui po nuteistojo užpuolimo buvo nustatyta, jog dėl smurto baudžiamojon atsakomybėn patraukti nuteistieji nukentėjusiajam grasino fiziniu susidorojimu, ši situacija buvo įvertinta kaip pavojinga Ernesto A. saugumui, todėl nutarta jį perkelti į kitą įkalinimo įstaigą. Šiam pasiūlymui pritarė ir Kalėjimų departamentas.
„Jaunesnieji specialistai yra paskirstomi į postus ir jų nėra tiek, kad galėtų prižiūrėti kiekvieną patalpą ar teritoriją atskirai“, – anot įkalinimo įstaigos, tai nereiškia, kad Kybartų sektoriaus pareigūnai neužtikrino tinkamos nuteistojo apsaugos, priešingai – pareigūnai vykdė nuteistųjų priežiūrą tinkamai, todėl esą negalima teigti, jog jie savo neveikimu galėjo prisidėti prie kalinio sužalojimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi paskelbė, kad Kybartų sektoriaus pareigūnai tinkamai neatliko jiems pavestų pareigų, dėl to buvo sužalotas nuteistasis. Teisėjų kolegija nutarė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, už patirtą skriaudą žiauriai sumuštam ir šio nusikaltimo padarinius iki šiol jaučiančiam kaliniui privalės sumokėti 400 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
„Teismui nekilo abejonių, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir orumo pažeminimą“, – neturtinę žalą vos 400 Eur įvertinę teisėjai pabrėžė, kad sužalotam nuteistajam po įvykio buvo suteikta medicininė pagalba, o jį sužalojusiems kaliniams – įtarimai, vėliau jie buvo nuteisti. Be to, anot teismo, iš kaltų asmenų nukentėjusiajam priteista 1,5 tūkst. Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.
„Pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę, užkardyti laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimus, užtikrinti izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą, – nurodė teisėjai. – Teismo vertinimu, jei Marijampolės pataisos namų pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, būtų budėję savo postuose, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtų veiksmų tiesiogiai nukentėjusiojo atžvilgiu, o šiam nebūtų kilusių jokių neigiamų pasekmių.“
Kaltas ir pats – nenurodė, kas grasina
„Kybartuose sukurta nuteistųjų priežiūros sistema nebuvo tiek efektyvi, kad eliminuotų įvykio, kurio metu Ernestas A. buvo sumuštas kitų nuteistųjų, galimybę“, – pabrėžė teismas.
„Nuteistasis neįvardijo konkrečių asmenų, kurie yra jo priešai“, – teismas pabrėžė, kad prie saugumo neužtikrinimo „reikšmingai prisidėjo ir jis pats, nes aiškiai ir konkrečiai nenurodė priežasčių, kurios patvirtintų, kad iš tikrųjų buvo kilusi grėsmė jo gyvybei ir sveikatai paskirtame gyventi būryje.“
Priimdami šį sprendimą teisėjai taip pat rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika – Strasbūro teismas yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti.
„Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė“, – nurodė teismas.
Nurodė sumokėti 75 tūkst. Eur
Delfi jau skelbė, kad įkalinimo įstaigose smurtą patyrę nuteistieji ir jiems atstovaujantys advokatai turi nueiti ilgą ir sudėtingą kelią, kad pareigūnus priverstų tirti pataisos namuose įvykdytus nusikaltimus. Prieš kelerius metus Pravieniškių pataisos namuose kitų nuteistųjų, įtariama, sužalotas nuteistasis Vytautas Z. dėl patirtų sužalojimų net kelis mėnesius buvo ištiktas komos, o dabar mokosi gyventi iš naujo. Pataisos namų pareigūnai ir Kaišiadorių prokurorai šio nusikaltimo net nesugebėjo ištirti, kol įsikišo Kauno apygardos teismas, nurodęs ne tik išsiaiškinti šio nusikaltimo aplinkybes, bet ir įvertinti pareigūnų veiksmus. Daugiau apie tai skaitykite paspaudę šią nuorodą.
Neteisėtus pareigūnų veiksmus nustatę teisėjai pabrėžė, kad Pravieniškėse atvejai, kai įstaigoje nuteistieji sumušami ar sužalojami ir dėl patirtų sužalojimų miršta, nors tyrimo metu ir pareiškia, kad pretenzijų kitiems nuteistiesiems neturi, pasitaiko nebe pirmą kartą. Apie šį nusikaltimą ir kitus įkalinimo įstaigoje įvykdytus nusikaltimus pasakojo „Pravieniškių mafija“.