Remiantis birželio 30 d. publikuota pilotine Tvaraus vystymosi ataskaita EBPO šalims (Sustainaibale development report 2020), teigiama, kad kai kurios šalys pasirodė geriau nei kitos suvaldydamos pandemijos plitimą. Vis dėlto pabrėžiama, kad visose valstybėse koronavirusui plisti išlieka didelė rizika, nes nei vienai nepavyko suformuoti bandos imuniteto. „Visos šalys turi stiprinti savo sveikatos sistemas ir prevencijos programas“, – įspėjama ataskaitoje.

Ataskaitos vienoje iš pateiktų lentelių suvaldant koronaviruso plitimą Lietuvai skirta ketvirtoji vieta, o pirmąją užėmė Pietų Korėja. Antroje vietoje įrašyta Latvija, o trečioje – Australija. Vertintos 33 EBPO šalys, paskutinėse vietose atsidūrė Jungtinė Karalystė, Belgija ir Ispanija.

Grąžinti karantiną būtų klaida

Paprašytas pakomentuoti, ar ateityje vėl gali prireikti visuotinio karantino, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas „Delfi“ tvirtino, kad šiuo metu būtų didelė klaida vėl galvoti apie tokią priemonę ir reiktų orientuotis į didesnį žmonių testavimą.

Prof. dr. Saulius Čaplinskas

„To reikia tam, kad žmonės suprastų, kodėl reikia tokių testų, kodėl reikia izoliuotis. Tie, kurie buvo infekuoti arba turėjo kontaktą su infekuotu asmeniu, turėtų nebijoti diagnostikos, nebijoti prarasti darbus, nebijoti, kad dėl jų karantinavimosi vėliau turės kažkokių problemų gyvenime“, – sakė jis.

Pasak vadovo, nors ir epidemiologiškai visuotinis karantinas yra efektyvi priemonė, tačiau buvo galima pastebėti, kaip jis neigiamai paveikia tiek šalies ekonomiką, tiek socialinį gyvenimą, todėl vėliau turėtų būti taikomas tik tam tikrą laiką ribotoje teritorijoje. Tuo pačiu turėtume suprasti, kad išsipildė svarbi prognozė dėl viruso įsitvirtinimo ir cirkuliavimo žmonių bendruomenėje.

„Mes dabar puikiai matome, kad ši prognozė pasitvirtino, įsitikinome, kad ir karštame klimate, kur yra daug saulės ir geras oras, virusas vis tiek plinta. Taip pat, jeigu mes daugiau laiko leidžiame uždarose patalpose, arti vienas kito, koronavirusui tai irgi palankios sąlygos plisti, todėl, reikia pripažinti, kad atšalus orams ta užsikrėtimo tikimybė bus vėl didesnė.“

Tačiau S. Čaplinskas norėjo pabrėžti, kad antrą kartą taikyti tokias pačias karantino priemones būtų klaida, nes pirmąjį kartą jo reikėjo, kad visuomenė ir sveikatos sistema turėtų laiko pasiruošti prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.

„Aš manau, kad mes pasiruošėme, o jeigu ne, kodėl tada išvis taikėme tokį karantiną, gal netgi anksčiau galėjome jį nutraukti. Visgi žmonės jau turėjo suprasti, kad ateityje neišvengsime susirgimų ir mirčių“.

Atsakomybę nešame visi

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė sakė, kad taikomos priemonės visada priklauso nuo epidemiologinės situacijos, tad kol kas sunku vertinti, kokia ji bus toliau. Taip pat tikino, kad laiku įvestas karantinas tikrai padėjo nutraukti viruso plitimo grandinę, nes kol nėra vaistų ir vakcinos, visuotinė izoliacija buvo vienintelė išeitis.

„Visuomenės sąmoningumas tikrai buvo aukšto lygio ir žmonės suprato, kad reikia elgtis atsakingai. Tačiau dabar kol kas nematau pagrindo vėl grįžti prie karantino režimo ir labai norėčiau tikėti, kad jo nebeprireiks. Vėlgi, viskas priklausys nuo pačios visuomenės ir atsakomybė dėl mūsų sveikatos buvo perduota ant kiekvieno mūsų pečių. Nebegali tik institucijos jos nešti“, – kalbėjo ji.

R. Lingienė pritarė, kad atlaisvinti situaciją šalyje reikėjo, nes buvo galima pastebėti, kiek karantinas sukėlė įvairių problemų sveikatos srityje, padažnėjo ir smurto atvejų artimoje aplinkoje, atsirado psichologinių problemų, todėl toks ribojimas tikrai turėjo neigiamų pasekmių.

„Tuo metu tai buvo absoliučiai vienintelė priemonė, kuri buvo įmanoma ir veiksminga, o dabar, jeigu būsime visi sąmoningi, įvertinsime individualią riziką ir saugosime save ir kitus, tas virusas neturėtų toliau sparčiai plisti visuomenėje. Žinoma, reiktų atkreipti dėmesį į grįžtančius iš užsienio asmenis ir liūdna, bet teko girdėti, kad kai kurie atvykę iš JAV viešai džiaugėsi, jog grįžo per Olandiją ir nereikėjo izoliuotis. Labai tikiuosi, kad Lietuvoje tokių žmonių nedaug“.

Vadovė tęsė, kad išplisti virusui daug nereikia ir vasarą sąlygos taip pat puikios, todėl viskas priklausys nuo mūsų pačių elgesio. „Kad ir daug priklauso nuo tarnybų ir jų veiksmų suvaldant situaciją, tačiau viską atlaisvinus be žmonių paramos nieko nepasieksime“, – apibendrino R. Lingienė.