Internetinė „Laisvės partijos“ užsakymu „OMD Snapshots“ interneto panelyje atlikta apklausa parodė, kad Seimo rinkimuose už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) buvo linkę balsuoti 19,3 proc., už Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą (LVŽS) – 15 proc. respondentų.

10,6 proc. apklaustųjų balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), 10,5 proc. – už Darbo partiją, 9,8 proc. – už Liberalų sąjūdį, 7,8 proc. – už „Laisvės partiją“.

4,10 proc. apklaustųjų būtų balsavę už socialdarbiečius. 3,7 proc. respondentų būtų rinkęsi dabar jau į bendrą politinį darinį susijungusią Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) ir „Tvarką ir teisingumą“, už kurį būtų balsavę 2,8 proc. aplaustųjų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA) tarp interneto vartotojų turi tik 1,1 proc. palaikymą. 15,3 proc. responentų būtų rinkęsi kitą variantą.

Apklausa buvo vykdoma birželio 1-9 dienomis. Joje dalyvavo 18-74 m. Lietuvos interneto vartotojai – iš viso 1026 respondentai. Nurodoma tyrimo paklaida – 3,06 procento.

Laisvės partijos užsakymu atlikta apklausa
Foto: Asmeninio albumo nuotrauka


Apklausos rezultatus siūlytų vertinti atsargiai

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė internetinės apklausos rezultatus siūlytų vertinti atsargiai.

„Tokia apklausa pagal apklaustųjų skaičių gali būti laikoma pakankamai reprezentatyvia, kadangi ir „Vilmorus“ ir „Spinter tyrimai“ apklausia panašius žmonių skaičių, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ši apklausa yra tik internetinė. Tai įveda tam tikrą korekciją, ir tokiu atveju reikėtų žiūrėti į pjūvius, kiek ir kokių amžiaus grupių asmenų apklausta, koks yra respondentų geografinis pasiskirstymas.

Gali būti, kad mes čia turime daugiau didmiesčių vaizdą. Tikėtina, kad tie procentai yra labiau išaugę tik todėl, kad yra mažiau neapsisprendusių rinkėjų“, – sakė R. Urbonaitė.

Prognozė „valstiečiams“ nevienareikšmė

Pagal vėliau partijos atliktą analizę, LVŽS rinkimų metu surinks mažiau mandatų nei 2016 m. rinkimų metu, tačiau pastaruoju metu jų populiarumą kritimą pristabdė COVID-19 epidemija ir dažnas tiesioginis Aurelijaus Verygos bei Sauliaus Skvernelio bendravimas su žmonėmis karantino metu, taip pat galimybės įgyti įvairių rinkėjų grupių lojalumą įvairių išmokų jiems paskirstymu.

„Tolesnė LVŽS sėkmė rinkimuose priklausys nuo ekonominės recesijos rudenį stiprumo ir COVID-19 antrosios bangos sugrįžimo galimybių. Jei antrosios epidemijos bangos nebus, o ekonomika tuo metu panirs į gilų nuosmukį, LVŽS neišvengiamai pralaimės rinkimus ir neformuos valdančios daugumos.

Iš kitos pusės, jei rudenį Vyriausybei teks organizuoti dar vieną karantino procedūrą, LVŽS reitingų pokytis priklausys nuo epidemijos grėsmės lygio Lietuvoje ir pasaulyje suvokimo. Jei ji nebus didelė, karantinas greičiausiai erzins visuomenę ir skatins LVŽS reitingų nuosmukį. Jei grėsmė bus didelė, ji skatina visuomenės susitelkimą apie lyderystę demonstruojančius politikus ir tai gali tapti šansu LVŽS susigrąžinti populiarumą“, – „Delfi“ nutekėjusiame partiniame dokumente analizuoja „Laisvės partija“.

Jame pažymima, kad „LVŽS yra tolimiausia Laisvės partijos rinkėjams politinė jėga, tačiau ji turi platesnes nei TS-LKD (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) galimybes sudaryti valdančiąją daugumą“.

„LVŽS paprasčiau nei TS-LKD dėl valdančiosios daugumos susitarti su LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija), Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, taip pat įmanoma susitarti ir su LLRS (Lietuvos lenkų rinkimų sąjunga), krikdemišku TS-LKD spanu ir kitomis mažesnėmis politinėmis jėgomis. Tad nors LVŽS Seimo rinkimus gali ir pralaimėti, TS-LKD gali nepavykti sudaryti koalicijos, o tuomet iniciatyvą perėmus LVŽS ji ją sudarytų iš daugiau smulkesnių politinių žaidėjų. Tame nebūtų nieko naujo – iš esmės tokiu principu politinė dauguma Seime pasiekiama ir šiuo metu“, – konstatuoja partija savo priešrinkiminėje analizėje.

Įdomesnis klausimas – kas formuojant koaliciją grotų pirmu smuiku

Komenduodama partijos analizėje suformuluotus teiginius, MRU politologė R. Urbonaitė sutiko, kad LVŽS, tikėtina, per šiuos Seimo rinkimus surinks mažiau mandatų nei 2016 metais.

„Tą pasakyti nereikia daug specialių įžvalgų. Tiesiog 2016 m. mandatų skaičius buvo įspūdingas, ir be jokios abejonės surinkti tokį patį mandatų skaičių būtų labai sunku, nes mes kalbame apie valdančiąją partiją, o tokioms partijoms rinkti labai didelį skaičių mandatų visada yra sudėtinga.

„Valstiečiai“, jeigu surinktų bent pusę to, ką turėjo 2016 m., jau būtų neblogai, nes mes kalbame apie 25-30 mandatų skaičių. Norint dalyvauti derybose dėl koalicijos, tai jau yra pakankamas svoris. Su tokiu mandatų skaičiumi gali pretenduoti į labai rimtą partnerį valdančiojoje koalicijoje“, – sakė R. Urbonaitė.

Politologė sutiko ir su tuo, kad konservatoriams kyla nemažai galvos skausmo dėl to, kaip ir su kuo formuoti valdančiąją koaliciją po rinkimų.

„Su „valstiečiais“ jų koalicija yra sunkiai įsivaizduojama. Su socialdemokratais – irgi, (…) tokia koalicija turėtų labai mažai bendrų taškų. (…) Konservatoriai turbūt norėtų, kad per rinkimus pasisektų ir Liberalų sąjūdžiui, ir „Laisvės partijai“, bet ir to gali nepakakti. O tų naujokų, su kuriais galėtum pabandyti kažką lipdyti nebus tiek daug. Dėl to manau, kad „valstiečiai“, kurie nespjautų į koaliciją ir su socialdemokratais, ir su „darbiečiais“, ir su LLRA, turi pakankamai neblogus šansus“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Įdomesnis klausimas, pasak politologės, yra, kas tokioje galimoje koalicijoje bus pirmi – „valstiečiai“ ar socialdemokratai.

„Nuo to daug priklauso. Jei grieži pirmu smuiku, tada turi instrumentą, kuriuo gali naudotis spaudžiant, derantis dėl postų“, – sakė R. Urbonaitė.

Numato keletą rizikos veiksnių konservatoriams

Pagal „Laisvės partijos“ dokumentą, TS-LKD šiuo metu yra Seimo rinkimų favoritai, tačiau keletas rizikos veiksnių brėžia nevienareikšmiškus partijos raidos scenarijus.

„Vidinis TS-LKD susiskaidymas į konservatorišką ir nacionalistinę-krikdemišką grupuotes iki šiol veikė ta prasme, kad krikšdemiškasis partijos sparnas neturėjo realių politinių alternatyvų (pasitraukus iš partijos, grėsė išnykti iš politinio gyvenimo), todėl taikstėsi su antraeiliu vaidmeniu ir galimybe dalyvauti priimant sprendimus vienoje didžiausių partijų“, – rašoma dokumente.

„Laisvės partija“ savo dokumente konstatuoja, kad vidinis partijos reitingavimas, iškėlęs į viršų nacionalistinių/krikdemiškų pažiūrų politikus, taip pat vieningas partijos narių balsavimas (išskyrus pirmininką G. Landsbergį) kartu su LVŽS Seime dėl Lukiškių aikštei skirto įstatymo rodo, kad konservatoriška G. Landsbergio partijos vadovybė praranda įtaką.

„Ją silpnina ir partijos vadovybės silpnumas: 1. Pirmininkas G. Landsbergis ir partijos rinkimų štabas kol kas nesugebėjo neutralizuoti arogantiškos politikos įvaizdžio bei TS-LKD paversti telkiančia vakarietiška Liaudies partija; 2. Sąrašo lyderės I. Šimonytės asmeninis politinis pasyvumas bei bandymai laviruoti tarp skirtingų partijos grupuočių įtinkant visų grupių pasaulėžiūroms praktikoje tampa vengimu principingai pasisakyti jautriais klausimais.

Ši TS-LKD gravitacija link nacionalistinių Vakarų Europos partijų atveria galimybes „Laisvės partijai“ perimti dalį konservatorišką sparną palaikiusių rinkėjų, kadangi „Laisvės partija“ bei Liberalų sąjūdis yra dažni antri TS-LKD rinkėjų pasirinkimai“, – teigiama dokumente.

Strategijoje konstatuojama, kad sąsajos tarp TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir „Laisvės partijos“ rinkėjų įvardijant antrus ir trečius pasirinkimus daro šias politines jėgas natūraliomis ideologinėmis partnerėmis formuojant porinkiminę koaliciją, tačiau pastarosios galimybės priklausys nuo TS-LKD rezultatų.

„Prognozuojami tokie scenarijai: 1. Jei TS-LKD laimės rinkimus ir gaus galimybę formuoti Vyriausybę, o TS-LKD sąraše konservatyvus sparnas po reitingavimo nepraras pozicijų, tikėtina, kad TS-LKD siūlys prie koalicijos prisijungti „Laisvės partijai“ ir Liberalų sąjūdžiui, o „Laisvės partija“ save galės pozicionuoti kaip vertybiškai principingiausią politinę jėgą, ko, siekdami laviruoti tarp vidinių partijos grupių, negalės daryti TS-LKD politikai, ir taip neprarasti populiarumo.

2. Jei TS-LKD nelaimės rinkimų ir negaus galimybės formuoti Vyriausybės, smarkiai tikėtina, kad dvejas kadencijas opozicijoje praleidę TS-LKD atstovai ieškos bet kokios galimybės prisijungti prie valdančiųjų. Jei G. Landsbergis tam prieštaraus, o krikdemiško sparno politikai neišbarstys partinio reitingavimo metu sukauptų pozicijų – tikėtinas perversmo/esamos vadovybės izoliacijos scenarijus ir koalicijos su LVŽS sudarymas tuo pačiu partijai perimant nacionalistinę platformą. Tokiu atveju, Laisvės partijos bendradarbiavimas su TS-LKD neįmanomas“, – rašoma dokumente.

„Laisvės partijos“ vertinimu, bendro rinkiminio sąrašo su TS-LKD formavimas šiuo metu yra menkai tikėtinas dėl sustiprėjusių antiliberalių pozicijų po partijos vidinio reitingavimo, tačiau jis nebūtų naudingas ir pačiai partijai dėl dviejų priežasčių:

„ 1. „Laisvės partija“ prarastų savo vertybinį unikalumą;

2. „Laisvės partijos“ kandidatų branduolį sudaro nauji, anksčiau politikoje nedalyvavę visuomenininkai, todėl ji daugiau nei TS-LKD prarastų reitingavimo metu daugiamandatės apygardos sąraše. Visgi kandidatų vienmandatėse apygardose derinimas ten, kur tai atitinka Laisvės partijos interesus, būtų prasmingas ir galėtų būti svarstomas“.
Prognozės – dėl Liberalų sąjūdžio ir socialdemokratų

Pagal dokumentą, Liberalų sąjūdį ir „Laisvės partiją“ siejančios politinės kryptys dešinėje daro šias partijas natūraliomis politinėmis sąjungininkėmis, „tačiau ideologiniai klausimai Liberalų sąjūdžiui, renkantis koalicijos partnerius, nebus svarbūs“.

„Liberalų sąjūdis gali tapti tiek TS-LKD, tiek LVŽS vadovaujamos politinės daugumos ašimi – viskas priklausys nuo to, kuri politinė jėga pragmatiškai pasiūlys Liberalų sąjūdžiui daugiau politinių pozicijų Vyriausybėje arba finansinės paramos vystant ir išlaikant infrastruktūros projektus regionuose kandidatavusiems vienmandatininkams bei juos rėmusiems merams. Reikšmingos įtakos Liberalų sąjūdžio rezultatams galėtų turėti teismo verdiktas politinės korupcijos byloje, tačiau jis iki rinkimų neturėtų būti skelbiamas“, – teigiama „Laisvės partijos“ analizėje.

Aptardama socialdemokratų (LSDP) vaidmenį, „Laisvės partija“ konstatuoja, kad yra mažai tikėtina, kad, renkantis tarp dviejų Vyriausybę formuosiančių polių, TS-LKD ir LVŽS, LSDP sutiktų formuoti daugumą kartu su TS-LKD.

„Šią priešpriešą lemtų tiek istoriniai, tiek ideologiniai, tiek pragmatiniai faktoriai LSDP viduje. LSDP būtų daug paprasčiau savo rėmėjams pateisinti koaliciją su LVŽS nei su ilgus dešimtmečius priešiška TS-LKD, nors TS-LKD konservatyviam sparnui paprasčiau būtų pateisinti darbą su ekskomunistinį atspalvį prarandančia LSDP nei LVŽS. Jei TS-LKD sugebėtų LSDP pasiūlyti adekvačias politines nuolaidas ir tinkamai jas politiškai komunikuotų, plačios vaivorykštinės koalicijos tarp TS-LKD, LSDP, „Laisvės partijos“ ir Liberalų sąjūdžio variantas gali būti svarstytinas, tačiau abejotina, ar tokia koalicija būtų stabili ilgajame laikotarpyje“, – rašoma dokumente.

Sutiktų, kad po rinkimų įmanomos slinktys

Politologė R. Urbonaitė „juodojo scenarijaus“, kad po rinkimų įvyktų perversmas arba skilimas TS-LKD partijoje, tikimybę vertino skeptiškai.

„Apskritai, manau, kad yra tikėtina, jog nepalankiai pasibaigus rinkimams, TS-LKD viduje kiltų problemų, ir, kad galiausiai būtų ieškoma tų, kurie prisiims atsakomybę už jau ne pirmą nesėkmę iš eilės. (…) Matome, kad jau dabar yra nepasitenkinimo situacija, kaip ir tai, kad partijoje egzistuoja du sparnai. Bet ar po rinkimų vienas sparnas taip norėtų valdžios, kad sutiktų išsidraskyti, – būčiau atsargi su tokiais teiginiais“, – sakė R. Urbonaitė.

Ji taip pat abejojo galimybę, kad konservatorių krikdemai sutiktų eiti į koaliciją su kairiaisiais.

„Pažiūrėkite, su kuo jie hipotetiškai eitų į koaliciją – su „valstiečiais“, socialdemokratais, „darbiečiais“. Įsivaizduokite, ar Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, atsiskyrę nuo partijos branduolio, eitų į koaliciją su Darbo partija?“, – svarstė R. Urbonaitė.

Politikos mokslų specialistė, kol kas nebuvo linkusi skubėti ir su tokiais teiginiais, kaip, kad „G. Landsbergio partijos vadovybė praranda įtaką“.

„Akivaizdu, kad yra pakankamai aktyvus kitas partijos sparnas. Kartais jie yra aktyvesni negu kiti. Taip pat matoma, kad yra ir takoskyrų, ir kai kada nepasitenkinimo partijos viduje. Tačiau manau, kad dar anksti būtų kategoriškai kalbėti, kad G. Landsbergis praranda įtaką partijoje.

Tai priklausys nuo rinkimų rezultatų. Jeigu jie bus nepalankūs TS-LKD, tada bus akivaizdu, kad yra rimtų problemų. Ir tada G. Landsbergio padėtis gerokai pablogės. Jeigu rinkimų rezultatai bus palankūs, tada G. Landsbergio pozicija nebus tokia silpna“, – konstatavo R. Urbonaitė.

Įžvelgia Darbo partijos ir LLRA pragmatiškumą

Pagal „Laisvės partijos“ analizę, iš kitų politinių jėgų tikėtina, kad 5 proc. slenkstį peržengs Darbo partija (DP) ir LLRA.

„DP reitingo kilimas karantino metu sustojo, o partijos lyderis V. Uspaskichas jo neves dėl nenoro prarasti europarlamentaro mandatą, todėl DP perspektyvos surinkti daugiau balsų ribotos, tačiau jie gali tapti auksiniai balsais norintiems suformuoti valdančiąją daugumą. Pati DP į koalicijos sudarymą žvelgs pragmatiškai ir sieks prisijungti prie daugiau pasiūliusios pusės.

LLRA situacija analogiška – jei ši peržengs 5 proc. slenkstį, valdančiąją daugumą rinksis pragmatiškai, tačiau daug labiau tikėtina, kad sudarys ją su LVŽS dėl mažesnių pastarosios keliamų reikalavimų. TS-LKD gretose pateisinti koaliciją su DP ir LLRA bus gerokai sunkiau. LP galėtų bendradarbiauti su abiem politinėm jėgom, tačiau turėtų kelti reikalavimą, kad į vykdomosios valdžios pozicijas nebūtų skirti galimai susikompromitavę ir nacionaliniam saugumui pavojų galintys kelti asmenys“, – teigiama analizėje.

Mato Nausėdos ir LVŽS nuostatų sutapimo taškų

Analizėje aptariamas ir prezidento Gitano Nausėdos vaidmuo. Jis „Laisvės partijos“ analitikų nuomone bus tradiciškai svarbus formuojant naują Seimo daugumą ir skiriant Vyriausybę.

„Šiuo metu G. Nausėdos ideologinės nuostatos nemaža dalimi klausimų sutampa su LVŽS pozicijomis valstybės išlaidų didinimo vienkartinėmis išmokomis, valstybės banko steigimo ir kitais socialinės ir ekonomikos politikos klausimais. Žmogaus teisių srityje G. Nausėda taip pat užima kultūriškai konservatyvias, LVŽS artimas pozicijas. Šiuo atveju matomi G. Nausėdos bandymai prisitaikyti prie LVŽS padiktuoto politinio naratyvo ir tai skiriasi nuo savo politinę bazę bandžiusio kurti V. Adamkaus ir pakilti virš visų politinių partijų siekusios D. Grybauskaitės politikos“, – rašoma dokumente.

Kita vertus, pagal dokumentą, „jau matomi G. Nausėdos bandymai perkrauti savo vystomą politiką keičiant dalį patarėjų korpuso“.

„Laisvės partijai“ tai reikėtų išnaudoti, kaip galimybę užmegzti glaudesnius ir tiesioginius vadovybės kontaktus su Prezidentūra, taip geriau paaiškinant partijoje ir Vilniaus miesto savivaldybėje priimtus sprendimus bei ieškant bendrų sutarimo taškų“, – rašoma dokumente.

Nemano, kad komandos pasikeitimas reikš pokyčius prezidento veikloje

Politologei R. Urbonaitei keistas atrodo teiginys apie G. Nausėdos bandymus „prisitaikyti prie LVŽS padiktuoto politinio naratyvo“.

„Gal ten ir taikytis prie nieko nereikia. Galbūt tiesiog kažkur sutampa pažiūros. G. Nausėdos kaip ekonomisto ir G. Nausėdos kaip prezidento kalbėjimas skiriasi, kalbant, pavyzdžiui, apie 2008-2009 m. krizės valdymą. Tame dramos nematau. Žmogaus pažiūros gali kisti, tai nėra kažkas, kas turėtų būti įbetonuota.

Kai kuriais klausimais, akivaizdu, kad yra sutapimų – dėl Lukiškių aikštės (…), kiek girdėjau jo viešą pasisakymą, taip pat socioekonominiais klausimais. Prezidentas taip pat turėjo iniciatyvų tiek dėl pensijų didinimo, tiek dėl išmokų, tiek dėl NPD didinimo“, – pastebėjo R. Urbonaitė.

Tačiau politologei neatrodo, kad prezidento komandos pokyčiai gali lemti pokyčius jo veikloje.

„Gali būti, kad ta komanda dar labiau palaikys tokias pažiūras. Galbūt komanda ir keitėsi todėl, kad tam tikros pažiūros nesutapo. Todėl pasakyti, kad komandos pasikeitimas reikš „Laisvės partijai“ didesnius šansus palaikyti intensyvesnį kontaktą, negalėčiau. Visų partijų galimybės yra vienodos ta prasme, kad jos visos turi galimybę eiti, kalbėtis ir bandyti įtikinti“, – sakė R. Urbonaitė.