Paskutiniame istorijos brandos ezamino užduoties klausime abiturientų prašoma nurodyti, kuo skyrėsi A. Brazausko ir V. Landsbergio požiūris į Lietuvos valstybės atkūrimą bei paaiškinti, kodėl šie skirtingi požiūriai buvo nevienareikšmiškai vertinami visuomenėje.

Vertinimas parodys klausimų tikslingumą

Raseinių r. Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius, istorikas Linas Dargevičius šiame klausime neįžvelgė kokių nors povandeninių srovių. Programoje taip nustatyta – reikia žinoti asmenybes, jų požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę, būti susipažinus su nepriklausomybės atkūrimo samprata. „Visiškai logiška užduotis, o jei kas bando įžvelgti politiką, jos čia nėra“, – sakė L. Dargevičius.

Šio klausimo atgarsiai nepraslydo ir pro Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dr. Akvilės Naudžiūnienės ausis. „Kvestionuotinas pasirinkimas dėl asmenybių, kurios arti šiandienos. Minėtosios asmenybės yra šiuolaikinės istorijos dalis, viešos ir reikšmingos Lietuvai. Jų įtraukimas nieko keisto nenusako. Kita vertus, moksleiviams suteikta galimybė įvertinti požiūrius, tai turėtų parodyti moksleivio gebėjimą mąstyti, reikšti savo nuomonę, o ne tik atkartoti įgytas žinias. Rezultatų vertinimas parodys, koks tokių klausimų tikslingumas. Čia gali iškilti daugiau problemų nei su klausimo pateikimu“, – pastebėjo istorikė.

Anot jos, egzaminų rengėjai šiuo klausimu siekė istorijos discipliną pateikti kaip artimesnę humanitarikos sričiai, nors mokykloje ši yra priskiriama prie socialinių mokslų programų.

„Reikšmės ir tam tikri vertybiniai vertinimai yra humanitarinė specifika, siekis priartėti prie istorijos, kaip humanitarikos“, – aiškino pašnekovė.

Užduotys nebuvo ekstraordinarios

Peržiūrėję istorijos brandos egzamino užduotis ekspertai patikino, kad egzaminą išlaikyti neturėtų būti sunku. „Jei kalbėti apie lygį – surinkti minimumą ar šoktelėti šiek tiek aukščiau vidutinio balo nėra sudėtinga. Tačiau norint pretenduoti į aukščiausius balus – reikia ir žinių, ir gebėjimų, ir pastangų“, – apie egzamino užduočių įveikiamumą kalbėjo L. Dargevičius.

Pasak Akvilė Naudžiūnienės, vertinant užduotis pirma mintis kilo, kad jos nėra ekstraordinarios – atitinka dabartinę valstybinio brandos egzamino programą. „Iš esmės, visose temose paliečiama tai, kas yra programoje, tad moksleiviams nėra nieko netikėto“, – pažymėjo ji.

L. Dargevičiaus įsitikinimu, egzaminas sukonstruotas taip, kad abiturientai surinktų bent minimumą – 16 taškų iš šimto. „Jie tikrai tai padarys. Juolab kad šiemetinio istorijos egzamino užduotis galima „išskaityti“.

„Gali išsisukti ir šiek tiek nežinodamas, bet turėdamas gebėjimą analizuoti tekstą, bendrą supratimą apie istorinius laikotarpius. Užtenka 50 proc. žinių ir 50 proc. – gebėjimų“, – sakė jis.

Turėjo apibūdinti stilių, o prašė įvardinti reikšmę

Keletai užduočių istorijos mokytojas turėjo pastabų. Viena jų – apie vienuolynus. Abiturientų prašoma apibūdinti vienuolynų, universitetų ir bažnytinės architektūros reikšmę viduramžių visuomenei. „Jei skaityti paraidžiui, egzaminų programoje parašyta – turėtų mokėti apibūdinti architektūros stilių, o egzamino klausime nurodyta įvardinti reikšmę. Šičia gali iškilti problemų vidutiniškai pasiruošusiam mokiniui. Užduotis verčia gerai pagalvoti, kiek kitokia jos formuluotė nei yra programoje“, – pabrėžė jis.

Tarp sudėtingesnių klausimų, L. Dargevičiaus spėjimu, abiturientams turėtų būti karikatūra apie Vietnamo karą (1975 m. amerikiečių karikatūra „Sveiki, visi! Pažvelkite, kas gi čia!).

Foto: Bendrovės nuotr.

„Abiturientams tikrai teko palaužyti galvas, pamąstyti. Pagal programą Vietnamo karas yra, nagrinėjamos jo priežastys, pasekmės. Lyg ir atitiktų, ko prašo, bet turbūt tik aukščiausių gebėjimų moksleiviai galėtų ją įveikti, paaiškinti pagrindinę karikatūros mintį“, – svarstė pedagogas.

Apskritai, globalesnės temos, pasak A. Naudžiūnienės, gan netikėtas dalykas šių metų istorijos egzamine. Džiugus dalykas, kad šiais metais aprėpiamas platus temų spektras – tiek Lietuvos, tiek iš pasaulio istorijos.

(Ne)pakiš kojos

Egzamino užduotyje taip pat yra nemažai žemėlapių. Viename prašoma atsakyti, kuriuo skaičiumi žemėlapyje pažymėta Žalgirio mūšio vieta. Sunkesnėje užduotyje klausiama, kuriuo skaičiumi žemėlapyje pažymėtoje valstybėje XX a. ketvirtąjį dešimtmetį buvo išsaugotas demokratinis valdymas.

Anot L. Dargevičiaus, tai abiturientams neturėtų kelti nepatogumų. „Su žemėlapiais užduotys įveikiamos, nėra pačios sudėtingiausios. Kas mokėsi, turėtų jas įveikti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Šių metų rezultatus galėjo nulemti nuotolinio mokymosi situacija, tačiau A. Naudžiūnienė nesiėmė vertinti į kurią pusę – geresnę ar blogesnę. „Žinoma, karantino laikotarpio mokymasis abiturientams galėjo pasunkinti situaciją. Žvelgiant į anskčiau buvusius rezultatus sudėtinga vertinti, ar tai pasunkino, o gal palengvino situaciją. Nepaisant visko, tikslingai ruošęsi moksleiviai turėtų išlaikyti geriau nei vidutiniškai. Sunku prognozuoti, bet tai nėra tas egzaminas, kuris pakištų koją rezultatams“, – sakė ji.