Egzaminas prasidėjo 9 val., o jo trukmė – trys valandos. Jį pasirinko laikyti 8 462 kandidatai. Pirmieji abiturientai, kurie laikė istorijos egzaminą Vilniaus Fabijoniškių gimnazijoje, išėjo apie pusę vienuolikos. Vienas iš jų minėjo, kad jam šio egzamino nereikia, tačiau jį pasirinko, nes norėjo išbandyti save.

„Klausimai nepasirodė labai sudėtingi, daugiau buvo klausimų iš XVIII a. ir apie valstybės atsikūrimą po sovietų imperijos griūties. Būtent antrasis klausimas galbūt pasirodė sudėtingesnis. Tačiau aš noriu tapti virėju ir esu pasirinkęs studijuoti molekulinę gastronomiją, todėl man tai tik savęs išbandymas. Mano pasirinktam studijuoti dalykui reikia anglų kalbos, matematikos ir chemijos. Pirmuosius du egzaminus jau laikiau, liko chemijos egzaminas“, – sakė jis.

Po egzamino pabaigos išėję dvyliktokai taip pat buvo gerai nusiteikę, tikino, kad šis egzaminas buvo vienas lengviausių ir su matematika net nėra ką lyginti. Jie pridūrė, kad net ir tas, kuris turi mažiau istorijos žinių, pavyzdžiui, atsakymus į atvirus klausimus galėjo rasti pačiame šaltinyje.

„Apie Landsbergį ir Brazauską galėjai tikrai atsakyti iš duotų šaltinių, kokie jie buvo, ir iš bendro išprusimo. Nustebino tik daugiau klausimų šaltiniuose apie Vietnamo karą, kadangi Šaltojo karo pabaigą mažiau kartojausi“, – apibendrino sutiktas vaikinas.

Dar vienas dvyliktokas sakė, kad jam tikrai nebuvo sunku, užkliuvo už vienintelio klausimo, kurį pamiršo pasikartoti.

„Buvo tikrai lengva, tik pamiršau pasikartoti architektūros stilius, todėl negalėjau atsakyti į vieną klausimą, už kurį galėjai surinkti du taškus. Rinkausi istorijos egzaminą, nes jį visur gali pritaikyti, o šiaip norėčiau studijuoti užsienyje, nes anglų kalbą gerai moku, tik laukiu dar matematikos egzamino rezultatų. Po mokslų vis dėlto pasiimsiu metų pertrauką ir tikiuosi per juos visiškai apsispręsti, ką noriu studijuoti“.

Kita abiturientė teigė, kad jai pasirodė sunkesnė testo dalis, nei atviri klausimai. Pasakojo, kad buvo nemažai klausimų apie ATR (Abiejų tautų respublikos – „Delfi“) padalijimus, iš naujausiųjų laikų istorijos – reikėjo skaityti du tekstus apie Vytautą Landsbergį ir Algirdą Brazauską, išskirti jų gerąsias ir blogąsias savybes.

„Egzaminas man buvo lengvas, mokykloje šis dalykas sekėsi gerai. Pasirinkau jį laikyti kaip atsarginį variantą, jeigu neišlaikyčiau kokio nors kito egzamino“, – tikino ji.

Kai kurie abiturientai tikėjosi daugiau klausimų apie tarpukarį, LDK, tačiau nustebino, kad irgi daugiau buvo klausinėjama apie ATR laikus ir Šaltojo karo laikotarpį.

„Taip, tikėjausi daugiau tarpukario ir LDK istorijos. Vis dėlto turiu pasakyti, kad atsakyti į kitus klausimus nebuvo taip jau sunku, kur stoti nuspręsiu paaiškėjus egzaminų rezultatams“.

Sudarė dvi dalys

Remiantis šio egzamino programa, jo užduotis susideda iš dviejų dalių: pirmoji dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius (rašytinius, vaizdinius šaltinius, istorikų tekstus, istorinius žemėlapius, istorinę statistiką ir kt.). Atviro tipo klausimai gali būti trumpi ir struktūruoto atsakymo, reikalaujantys kelių skirtingų informacijos naudojimo (informacijos radimo, palyginimo, analizės, apibendrinimo) etapų užrašymo. Kiek taškų skiriama už teisingą atsakymą į atviro tipo klausimą, nurodoma prie kiekvieno klausimo. Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktą egzamino užduotį yra 100.

Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti 20–30 proc. taškų, už antrąją – 70–80 proc. Ne mažiau kaip 40 proc. istorijos egzamino užduočių, susijusios su žiniomis ir gebėjimais, įgyjamais mokantis istorijos pagal bendrojo kurso programą.

Egzamino vertinimas yra kriterinis ir jį laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną mokinio darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

Minimalią egzamino išlaikymo ribą taškais nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.

Egzaminų sesija prasidėjo vėliau nei įprasta

Pagrindinės sesijos valstybiniai brandos egzaminai prasidėjo 2020 m. birželio 22 d. ir vyks iki liepos 21 d.

Pakartotinės sesijos egzaminai vyks nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d.

Pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 d.

Didžiajai daliai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių mokinių brandos atestatus mokyklos galėtų pradėti teikti rugpjūčio 7 d.

Apeliacijų ir pakartotinės sesijos rezultatai bus paskelbti iki rugpjūčio 17 d.