Bandymai sėti abejones dėl J. Lukšos atminimo nėra nauji. Dar prieš dešimtmetį dėl J. Lukšos dalyvavimo žydų žudynėse „Lietūkio“ garažo kieme paneigimo Antanas Lukša ir J. Lukšos našlė Nijolė Bražėnaitė-Paronetto kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą (LGGRTC), Lietuvos kriminalinės policijos biurą, tuometinį Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininką Josephą A.Melamedą, nes pirmiausia būtent šios asociacijos tinklalapyje, be kitų žinomiausių Lietuvos partizaninio judėjimo vadų, į žydų žudikų sąrašą buvo įtrauktas J. Lukša.

Diskusija dėl J. Lukšos-Daumanto atminimo

Tyrime dalyvavusio ir jį koordinavusio LGGRTC istoriko dr. Alfredo Rukšėno teigimu, skelbtame sąraše buvo minimos ir Lietuvos partizanų pavardės, tačiau atlikti tyrimai nepatvirtino didžiosios jų dalies dalyvavimo žydų genocide:

„Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje tinklalapyje pateiktame sąraše buvo asmenų, kurie, paviršutiniškai žiūrint, galėjo būti sutapatinti su Lietuvos partizanų vadais. Atliekant nuoseklius mokslinius tyrimus, nerasta jokių duomenų apie tokių garsių partizanų vadų, kaip Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ar Juozas Lukša-Daumantas, dalyvavimą žydų žudynėse. Tačiau sąraše minimas Juozas Krikštaponis (Vyčio apygardos partizanų vadas, žuvęs 1945 m. – aut. past.) iš tiesų 1941 m. spalio mėnesį Baltarusijoje dalyvavo Rudensko geto likvidavimo ir karo belaisvių sušaudymo operacijoje.“ Plačiau apie tai galima skaityti čia.

Šį kartą viena iš kreipimosi autorių F. Kukliansky dėstė, kad apskritai keliamas klausimas dėl pagerbimo asmens, kuris priklausė LAF.

Pačiame kreipimesi į Seimo pirmininką rašoma taip:

„Berlyne įkurtas LAF buvo iš anksto suformuotas kaip vokiečių sąjungininkas, veikiantis okupuotoje Lietuvoje. Tai buvo organizacija, neslėpusi savo antisemitinės pakraipos ir tuo didžiavosi, o daugelis jos narių buvo tiesiogiai susiję su Lietuvos žydų persekiojimu ir žudymu.

Nepaisant antisovietinės veiklos ir vėlesnio konflikto su nacių valdžia, LAF deklaruota nepriklausomos Lietuvos vizija buvo etniškai „gryna“ tėvynė, kurioje nebūtų vietos žydų tautybės piliečiams. Nors yra abejojančių J. Lukšos-Daumanto kalte dėl karo nusikaltimų ir teigiančių, kad nepakanka tai įrodančių dokumentų, manome, kad Seimui nederėjo skelbti 2021-ųjų J. Lukšos-Daumanto metais“.

Diskusija dėl J. Lukšos-Daumanto atminimo

Reikalauja atsiprašyti už didvyrio atminimo pažeminimą

Po pastarojo kreipimosi, parlamentaras iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD), istorikas Arvydas Anušauskas feisbuke pažymėjo, kad J. Lukša-Daumantas 1941 m. būdamas kalėjime tikrai nežinojo su kuo Lietuvių aktyvistų frontas bus tapatinamas ar kokius nusikaltimus su LAF siejami žmonės padarys. Bet dabar jį „moralizuojantys“ pokarinės LKP/TSKP nariai tikrai žinojo į kokią raudonųjų nacių organizaciją stoja ir su kokiais nusikaltimais ji siejama, teigė politikas.

„Galvojau, kad pasakius #AšesuVanagas jau nereikės rašyti #AšesuDaumantas. Jie save vadino #LaisvėsKovotojai. Jau susikūrus NATO, J. Lukša amerikiečių CŽA buvo atrinktas desantui į Lietuvą ir 1950 metais grįžo, kad žūtų nuo MGB agentų rankų.

J. Lukša kaltinamas tuo, kad buvo NKGB priskirtas LAF, nors pati organizacija mažiausiai pirmą pusmetį neturėjo narystės, o tuo metu 19-metis J. Lukša buvo suimtas ir įkalintas Kauno kalėjime dar iki 1941 m. birželio sukilimo ir tik sukilimo dėka išvaduotas iš kalėjimo sugrįžo namo gyvas, tęsė studijas. Galėčiau parašyti daugiau, nes būsimai knygai apie J. Lukšą esu sukaupęs nemažai medžiagos. Bet gal pradžiai užteks paskaityti #UžmirštasDesantas, kurioje aprašau, kaip apie Lukšą (ir Vanagą) buvo kurpiama MGB dezinformacija dar 1951 metais“, – rašė A. Anušauskas.

Seimo nario įsitikinimu, J. Lukša-Daumantas nusipelnė būti pagerbtas taip pat, kaip jo bunkerio draugas A.Ramanauskas-Vanagas.

TS-LKD frakcijai Seime priklausantis Laurynas Kasčiūnas feisbuke pažymėjo, kad, „jei raštas prieš J. Lukšą-Daumantą tėra istorijos neišmanymas ir klaida, F. Kukliansky turėtų nedelsiant atšaukti jį ir atsiprašyti už Lietuvos laisvę žuvusio partizanų didvyrio atminimo pažeminimą, priešingu atveju, deja, bet jos kreipimąsi galima laikyti tik kaip Rusijos režimui tarnaujančią provokaciją bei mirusio didvyrio tyčinį šmeižtą“.

Į atvirą laišką poetiškai sureagavo ir TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Sako, kad nenori nieko apkaltinti

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky dėstė, kad informaciją apie tai, kad 2021 metai bus paskelbti J. Lukšos-Daumanto metais, sužinojusi iš „Jewish Telegraph“.

„Tame laikraštyje buvo patalpintas (…) straipsnis, kuriame buvo parodyta garažo žudynių nuotrauka, ir nedidelis tekstas – apie tai, kad sekantys metai bus skirti J. Lukšai-Daumantui. Dėl to mes ir susidomėjome šia informacija. Vienintelis dalykas, kurį aš suradau Seimo puslapyje, buvo įstatymo projektas – be jokio aiškinamojo rašto, aiškinant, kad siūloma tai daryti atsižvelgiant į tai, kad sukanka 100 metų nuo partizano J. Lukšos-Daumanto gimimo“, – dėstė F. Kukliansky.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė pabrėžia, kad savo laišku jie siekia ne apkaltinti, o iškelti klausimus, ir nemato tame nieko blogo.

„Mes gerbiame J. Lukšą-Daumantą kaip ir kiekvieną partizaną, kuris kovojo už savo valstybės Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2004 m. buvo išleistas Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti tritomis. (…) Pirmajame tome yra rašoma apie LAF taip:

„LAF – patriotinė lietuvių organizacija, siekusi atkurti šalies nepriklausomybę. Tačiau LAF veiklą lydėjo tamsūs šešėliai: politinės sąjungos su hitlerine Vokietija, satelitinio statuso Lietuvai siekis, nacizmo apraiškos jos ideologijoje, aršus antisemitizmas (...)“. Yra ir daugiau leidinių apie LAF. (…) Mes, Lietuvos žydai, negalime sakyti, kad visas LAF ir visi jame dalyvavę asmenys yra susitepę žydų persekiojimu. Tačiau norėtųsi tais atvejais, jeigu asmuo yra taip pagerbiamas, kad visi metai skelbiami jo garbės metais, daugiau žinoti apie jo veiklą šioje nevienareikšmiškai vertinamoje organizacijoje“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Sako, kad yra daugiau asmenybių, apie kurias reikėtų diskutuoti

J. Lukšos vardu yra pavadinta ne viena šalies oficiali įstaiga. Lietuvos kariuomenėje veikia Sausumos pajėgų J. Lukšos mokymo centras, Garliavoje – J. Lukšos gimnazija. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė paaiškino, kad klausimas dėl šio asmens pagerbimo kilo dabar dėl to, kad buvo priimtas sprendimas 2021-uosius paskelbti jo metais.

„Aš Jums galiu paminėti ir daugiau asmenybių, dėl kurių jau daug metų vyksta polemikos – pavyzdžiui, ponas J. Barzda, J. Krištaponis, J. Noreika. (…) Yra ir daugiau apie ką kalbėti. Tai dar nebaigtas klausimas, ir jis nebus baigtas. Tas karas tęsis tol, kol nebus įvertinti tie žmonės arba organizacijos, apie kurias mes kalbame.

Bet aš nematau tame nieko blogo. Yra daugybė dalykų istorijoje, kurie nėra baltai juodi, o turi atspalvių. Jeigu žmonės apie tai kalba ir diskutuoja, tai dar ačiū jiems reikia pasakyti, kad daugiau daugiau žmonių sužino apie tai, kad buvo tokia organizacija kaip LAF“, – sakė F. Kukliansky.