Statistika kelia nerimą

Susisiekimo ministerijos vyriausiasis patarėjas Vidmantas Pumputis, paklaustas apie paminėtą statistiką dėl keturių žuvusių žmonių, tikino, kad tai – nerimą kelianti statistika.

„Iš tiesų keturios mirtys yra daug, tai – nerimą kelianti statistika. Pirmiausia, neramu dėl to, kad žmonės mirė gana panašiomis aplinkybėmis. Važiuoja motociklininkas pagrindiniu keliu ir jam užkerta kelią automobilio vairuotojas. Tokios aplinkybės kartojasi jau daug metų, tačiau birželio mėnesį tapo dar aštresnės“, – sako pašnekovas.

Anot jo, dažniausiai motociklininkai viršija greitį, būtent todėl nutinka itin skaudžių nelaimių.

„Dažnai motociklininkai piktnaudžiauja greičiu. Mirtini įvykiai, kad ir kaip būtų keista, dažniausiai įvyksta gyvenamosiose zonose, kur greitis ribojamas iki 50–70 km/val. Vairuotojai nepamato pagrindiniu keliu važiuojančio motociklininko. Aišku, kai gatvė būna tuštesnė, galbūt ir spusteli daugiau, išvažiuoja į pagrindinį kelią, motociklininkas trenkiasi ir pasekmės būna itin skaudžios“, – tikina jis.

Vidmantas Pumputis

„Pernai metų ikiteisminio tyrimo metu pradžioje visi motociklų vairuotojai būdavo teisūs, bet, atlikus ikiteisminį tyrimą, būdavo nustatoma, kad patys motociklininkai dažniau viršija greitį ir lieka kalti dėl tos pačios priežasties – šiurkščiai viršytas greitis, vairuotojas neįvertino galimybės pastebėti; tokiomis aplinkybėmis įvyksta mirtini įvykiai, galiausiai motociklininkas lieka kaltas, nes šiurkščiai viršijo greitį.“

Grašys: tai – visų mūsų eismo dalyvių atsakingumo stoka

Lietuvos kelių policijos vadovas Vytautas Grašys pabrėžė, kad dažniausiai į tokias nelaimes papuola būtent jaunesni asmenys.

„Mes suvokiame, kad motociklą dažniau vairuoja jauno amžiaus žmonės. Taigi akivaizdu, kad nelabai yra motociklų eismo įvykiuose nukentėjusių 70-mečių. Jaunimas dažniausiai papuola į tokius įvykius, bet norėčiau pabrėžti, kad greitis Lietuvoje yra ne tik motociklininkų problema. Tai yra visų, kurie dalyvauja eisme, taip pat ir automobilių vairuotojų, problema. Tai – visų mūsų eismo dalyvių atsakingumo stoka.

Vytautas Grašys

Suvokdami tai, kad dalyvaudami eisme pirmiausia turime rūpintis ne bauda, o savo saugumu, gyvybe ir sveikata, turėtume susimąstyti ir pakeisti sampratą apie greitį. Greitis yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl eismo įvykiuose nukenčia žmonės, – problemą reikia suvokti.“

Pastebimi ir teigiami pokyčiai

Vis dėlto, V. Pumpučio teigimu, pastebimi ir teigiami pokyčiai. Pavyzdžiui, motociklininkai nebeorganizuoja lenktynių, kur būtų akivaizdžiai demonstruojamas chuliganiškas vairavimas.

„Kaune ir Vilniuje mažėja šiurkščių pažeidimo atvejų. Jeigu pažiūrėtume, kaip situacija pasikeitė per dešimtmetį, matytume daug teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, motociklininkai jau nebeorganizuoja tokių lenktynių, tikrai pripažįsta tai kaip chuliganišką elgesį. Šiurkščių manevravimų taip pat mažiau“, – sako V. Pumputis.

Kas gresia vairuotojams?

Anot policijos atstovo, žmogus, viršijęs greitį, tikrai sulauks vienokios ar kitokios atsakomybės.

„Jeigu viršys greitį 50 km/val., tuomet grės prarasti vairuotojo pažymėjimą. Bet mes kalbame apie finansinę atsakomybę. Manau, sutiksite, kad, kai matome tokius išsišokėlius, pavyzdžiui, A1 kelyje Vilnius–Klaipėda, suvokiame, kad jis kelia pavojų sau ir mums. Juk pati svarbiausia vertybė yra gyvybė ir sveikata. Vienaip ar kitaip, greitį viršijęs žmogus sulauks atsakomybės.“

Asociacijos Lietuvos motociklininkai klubo prezidentas Virginijus Aučyna tikina, kad motociklininkai suvokia atsakomybę, todėl greičio problema nėra tokia masinė.

Virginijus Aučyna

„Aš manau, kad tai nėra masinė problema. Mes puikiai suvokiame situaciją, kad jeigu motociklo vairuotojas viršija greitį, tarkime, 30 km/val., jis praranda teises. Kas apie tai galvoja, tokių išsišokimų nedaro. Klubai turi savo vidines taisykles, jos tikrai griežtos, bet tai yra klubo – už klubo sienų neišeina.“

Tiesa, policijos atstovas laidoje pridūrė, kad šiemet per penkis mėnesius šimtas motociklininkų prarado teisę vairuoti, nes greitį viršijo 30 km/val.

V. Pumputis laidoje pabrėžė, kad labai svarbu šviesti vairuotojus, taip pat svarbus motociklininkų klubų aktyvumas.

„Galima išspręsti trimis keliais, kaip daro kitos šalys. Pirmiausia, klubo aktyvumas. Jeigu žmogus turi motociklą, jis jungiasi prie kokio nors judėjimo. Praėjusiais metais maloniai nustebino, kad sportinių motociklų asociacijos organizuoja renginius Kačerginėje ir tiesiog susitaria, kad varžosi uždarose teritorijose, bet ne gatvėse, tai – geranoriškas poslinkis. Toliau – švietėjiška veikla. Ji taip pat turėtų duoti teigiamą rezultatą. Labai svarbu, kad automobilio vairuotojai stebėtų motociklininkus ir atvirkščiai. Automobilio vairuotojas prieš sukdamas turi atidžiau pažiūrėti, ar neužtvers kelio kitam eismo dalyviui“, – tikina jis.

Vairuotojams, kurie naršo telefone – griežtos sankcijos

Pašnekovai pripažįsta, kad didelė problema, tiesa, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, apima būtent telefonų naudojimą vairuojant.

„Lietuvoje nežymėtais automobiliais per penkis mėnesius užfiksavome, rodos, dešimt tūkstančių tokių atvejų (vairuotojų su mobiliaisiais telefonais). Bet vėlgi – jeigu visuomenė toleruos, jeigu keleiviai sėdės ir nieko nesakys vairuotojui, kuris maigys žinutes arba naršys internete, mes baudomis nieko nepakeisime. Turime visi sutarti, kad tai yra pavojinga, dėl to kyla realus pavojus visiems aplinkiniams“, – sako V. Grašys.

Vairuotojas su telefonu rankose
Foto: Shutterstock

V. Pumputis svarsto, kad išspręsti šios problemos vien baudomis turbūt net neįmanoma.

„Sprendimas – suvokimas, o tai išugdyti gana sunku. Žmogus įpranta spūstyje naudotis mobiliaisiais telefonais, pradeda važiuoti tam tikru greičiu, paskui greitis didėja, žmogus įpranta. Jis papuola į tokį ratą, kai atrodo normalu važiuojant naudotis išmaniuoju telefonu“, – sako pašnekovas.

Policijos atstovas patikino, kad jeigu žmogus taip nusižengia antrą kartą, netenka vairuotojo pažymėjimo.

„Jeigu užfiksuojama, kad žmogus antrą kartą daro tokį patį KET pažeidimą, jis praranda vairuotojo pažymėjimą“, – sako pašnekovas.