Šioje pokarantinėje gyventojų apklausoje 3,1 proc. paklaidos ribą viršijantis pokytis pastebimas tik vertinant Vyriausybės veiklą. Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių žmonių dalis, lyginant su balandžiu, birželį sumažėjo nuo 42,8 iki 36,7 procento.
Atitinkamai per šį laikotarpį neigiamai ir greičiau neigiamai vertinančiųjų Vyriausybės veiklą dalis ūgtelėjo nuo 49,3 iki 55,6 procento. Nežinančių, kaip atsakyti į klausimą, arba neatsakiusiųjų dalis balandį buvo 7,9 proc., birželį – 7,7 procento.
„Tai yra savotiška pauzė, susijusi su karantino pabaiga, laukimu to, kas bus po karantino. Visuomenės dėmesys nuo Vyriausybės veiklos nukrypo prie kitokių dalykų. Dėl tos priežasties reitingas kyla stabiliau, nors vis tiek kol kas Vyriausybė ir Saulius Skvernelis vertinami gana aukštai“, – komentavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
Skvernelio reitingas laikosi
Premjero Sauliaus Skvernelio reitingas liko stabilus. Jis išliko antras po konservatorių sąrašo lyderės Ingridos Šimonytės. 16,8 proc. respondentų balandį ir 16,7 proc. birželį pareiškė, kad jis yra tinkamiausias eiti Ministro Pirmininko pareigas. I. Šimonytės reitingas per tą laikotarpį buvo atitinkamai 18,5 ir 18 procentų.
Kitų politikų ir visuomenės reitingai iš esmės nepasikeitė. Trečias lentelėje yra buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, jį balandį premjeru norėjo matyti 4,2 proc., o birželį – 4,1 proc. respondentų. Gana aukštus vertinimus (4,5 proc. balandį ir 3,4 proc. birželį) išlaiko socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė.
Penktas lentelėje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, jį balandį premjeru norėjo matyti 3,6 proc., o birželį – 3,2 proc. respondentų. Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vertinimas atitinkamai buvo 2,3 ir 2,4 proc., Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus – atitinkamai 1,4 ir 2 proc.
Socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio populiarumas balandį buvo 2,2 proc., birželį – 1,9 proc., Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho – atitinkamai 2,6 ir 1,8 proc., Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio – atitinkamai 2,2 ir 1,7 proc.
Neauga nei valstiečių, ne konservatorių reitingas
Pokarantininių politinių partijų reitingų sąrašuose – stagnacija. Sustojo antroje vietoje esančių LVŽS reitingų augimas. Balandį partiją teigiamai vertino 12,7 proc., o birželį – 12,9 proc. respondentų.
Tačiau neauga ir reitingų lyderės TS-LKD populiarumas, jis balandį siekė 17,4 proc., o birželį – 16,4 proc.
Pagal kitos visuomenės apklausos bendrovės „Vilmorus“ portale lrytas.lt paskelbtą analizę po karantino TS-LKD ir LVŽS reitingų skirtumas išliko minimalus. Birželio 5–13 dienomis vykdyta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad TS-LKD populiarumas siekė 14,3 proc., o LVŽS – 13,4 procento.
„Spinter tyrimų“, kaip ir „Vilmorus“, apklausose stabiliai trečioje vietoje yra įsitvirtinę socialdemokratai, jų populiarumas balandį buvo 9 proc., o birželį – 8,8 procento.
Darbo partija buvo ketvirta, jos reitingas balandį – 4,2 proc., birželį – 5,2 proc., penktoje vietoje esančio Liberalų sąjūdžio populiarumas siekė atitinkamai – 5,6 ir 5 proc.
Arti ribos patekti į Seimą yra ir Laisvės partija, jos populiarumas balandį buvo 2,8 proc., o birželį – 4 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos populiarumas balandį siekė 3,9 proc., birželį – 3,7 procento.
„Trijų muškietininkų“ pravarde labiau žinoma „Laisvės ir teisingumo“ partija birželį turėjo 3,2 proc. reitingą. Dar 6 proc. respondentų balsuotų už kokią nors kitą partiją, 16,7 proc. – nebalsuotų, o 18,1 proc. apklaustųjų kol kas neapsisprendę arba savo politinių pažiūrų atskleisti nenori.
Lemtinga kova – dėl neapsisprendusiųjų
VDU profesorius sako, kad partijų reitingus ištiko stagnacija, nes po karantino padėtis jau nusistovėjo.
„Baigėsi dramatiškas laikotarpis, ir visi ieško kokių nors naujų lyderių. Matome, kad į priekį po truputį ima slinkti Darbo partija, ji labai aktyviai reklamuojasi. Ir – Laisvės partija, ši sugeba atkreipti dėmesį į save praktiškai lygioje vietoje. Pažiūrėkite, dėl smėlio pliažo mes visą savaitę kalbame apie Laisvės partiją ir jos narius. Tai yra gana stiprus žingsnis, kuris leidžia jiems tikėtis peržengti penkis procentus, jeigu ir toliau taip tęsis“, – sakė L. Bielinis.
Kartu politologas sutiko su savo kolegomis, kurie sako, kad apskritai partijų rezultatai yra žemi. Dar daugiau – maždaug 18 proc. respondentų sako, kad jie nežino, už ką balsuos, arba neatsako į klausimą.
„Šiuo metu mes dar negalime nieko spręsti, ar tie, kurie dabar yra reitingų lentelės viršūnėje, ten ir liks, taip pat – ir apie tuos, kurie yra pačioje apačioje. Paaiškės, kai apsispręs tie 18 proc., o tai įvyks tik per rinkimus“, – sakė L. Bielinis.
Partijų reitingai yra žemi
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas doc. dr. Mažvydas Jastramskis priminė, kad dar prieš porą metų sakė, jog partijų reitingai apskritai yra labai žemi.
„Jei mes pasižiūrime į „Spinter tyrimų“ atliktas apklausas arba į „Vilmorus“ lentelę, matome, kad situacija iš esmės nėra pasikeitusi nuo 2017 metų pradžios, – su viena išimtimi, jog per tą laiką tarp konkurencingų partijų sugrįžo Darbo partija“, – pastebėjo M. Jastramskis.
Partinės sistemos tyrinėtojas daro išvadą, kad ta aplinkybė, jog per ketverius metus nuo Seimo rinkimų nė viena partija Lietuvoje, po to, kai valstiečiai nusileido, nepasiekė net 20 proc. visuomenės paramos, iš dalies atspindi du dalykus: „Vienas jų – kad ir toliau partijos lieka institucijomis, kuriomis lietuviai labai nepasitiki. Taip pat – ir fragmentuotą mūsų politinį žemėlapį, kai partijų turime daugiau negu nuoseklių dialogų ir programų, yra labai didelis pasirinkimas, randasi vis naujų partijų, ir rinkėjai išsibarsto tarp jų.“
Mokslininkas sako, kad dabartiniu metu atsakyti į klausimą, kiek partijų peržengs kartelę Seimo rinkimuose, yra tam tikra loterija.
„Įmanomas scenarijus, kad pateks trys partijos – TS-LKD, valstiečiai ir socialdemokratai. Taip pat yra įmanoma, kad turėsime parlamentą iš kokių aštuonių partijų. Tai nebūtų keista turint tokią dėlionę. Žinoma, vienmandatės dar viską keičia“, – sakė M. Jastramskis
Kritikuoja partijas už idėjų stoką
VU TSPMI dėstytojas kritikuoja partijas už tam tikrą idėjų badą.
„Kartais girdime sakant, kad niekas neskaito programų. Žinoma, kai partijos parašo 160 puslapių dokumentą, tai tiek perskaityti net politologai neturi laiko. Bet kiekviena partija savo programą turi mokėti išdėstyti dešimčia pagrindinių pasiūlymų arba apibendrinimų, su kuo jos sutinka, – tai yra, ko nereikėtų keisti valstybėje“, – sakė M. Jastramskis.
Jis pastebėjo, kad likus keliems mėnesiams iki rinkimų savo programą viešai pristatė TS-LKD, ją priėmė ir Laisvės partija (bet apie tai nediskutuoja).
„Atrodytų, kad Lietuvoje dėl mokesčių, teisingumo, švietimo nėra jokių problemų. Žinau, kad politikai sakys, jog žmonėms tai neįdomu. Bet tai yra Jūsų, kaip partijų, pareiga padaryti, kad žmonėms būtų įdomu. Jūs turite imtis programinės ir idėjinės lyderystės“, – į politikus kreipėsi mokslininkas, konstatuodamas, kad kol kas daroma per mažai.
Partinės sistemos tyrinėtojas netiki jokiais plačių „vaivorykštinių“ koalicijų variantais po rinkimų.
„Aš nepasiduočiau tam tikrų politikos komentatorių naivumui dėl kažkokių „vaivorykštinių“ koalicijų. Sakyčiau, kad pasirinkimas šiuose rinkimuose labai paprastas ir dichotomiškas – arba socialdemokratai su valstiečiais, arba TS-LKD su liberalais.
Visa kita gali būti aplipdoma aplink bet kurią iš šių alternatyvų. Man atrodo, kad rinkėjai ir partijos patys iki galo nesuprato, jog pasirinkimas yra būtent toks. Netikiu, kad socialdemokratai eis su dešiniaisiais“, – sakė M. Jastramskis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų birželio 18–26 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. – telefoninės apklausos būdu, 50 proc. – internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Atliekant apklausą internetu, respondentui siunčiama nuoroda į ją, respondentas atsako į klausimus savarankiškai jam / jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.