Jau rašėme apie respiratorius, kuriems išduoti dokumentai gali sudaryti gaminio kokybės iliuziją. Tačiau ši istorija kitokia. Mat įmonė, kurios pavadinimas puikuojasi ant Klaipėdos savivaldybei siųsto sertifikato, ne tik neturi teisės sertifikuoti asmens apsaugos priemonės, bet ir tvirtina, jog 30 tūkst. respiratorių parduoti pateiktas dokumentas yra suklastotas.

Abejonių kelia ne tik ši siunta. Kiti 30 tūkst. respiratorių, kurių didžioji dalis jau išdalyta medikams ir pasiekė tokias rizikos zonas kaip „Klaipėdos hospisas“ ar Karščiavimo klinika, parduoti pateikus jokios atitikties standartams nepatvirtinantį dokumentą. Taip pat sunku nustatyti, ar juos tikrai gamino ta pati įmonė, kuri buvo nurodyta pirkimo dokumentuose.

Anot Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), šie ir kiti pirkimai, kuriuose buvo aiškiai reikalaujama respiratorių atitikties saugos standartams, kelia rimtų abejonių. Mat jeigu sutartyje reikalaujamų standartų atitiktis nebuvo patvirtinta, tiekėjai gali patekti į juodąjį sąrašą.

Atskira problema – sveikatos priežiūros įstaigų informavimas apie dokumentus, kurie galėjo sudaryti klaidingą įspūdį, jog parduodami gaminiai yra saugūs ir kokybiški. Sveikatos apsaugos ministerija žinojo apie visoje Europoje paplitusius abejotinos vertės sertifikatus, tačiau gydymo įstaigų apie tai neįspėjo. Anot ministerijos, tai nėra jos funkcija.

30 tūkstančių „meilės siurprizų“

Klaipėdos savivaldybė, kaip ir daugelis viešojo sektoriaus įstaigų, respiratoriais apsirūpino savarankiškai. Uostamiesčio savivaldybė reikalavo respiratorių, kurie yra paženklinti CE simboliu ir atitinka respiratoriams taikomą EN149 standartą. Respiratorius pardavusi bendrovė „Vadasiga“ tokias prekes ir pristatė. Bet sertifikuotos jos pasirodė tik iš pirmo žvilgsnio.

„Vadasiga“ Klaipėdos savivaldybei tiekė dviejų rūšių respiratorius. Abiejų pakuotė yra pažymėta CE simboliu. Abiem atvejais pridėti sertifikatais pavadinti dokumentai su aiškiai įrašytu EN149 standartu. Ir abu pateikti dokumentai gaminių kokybės neįrodo. Ypač vienas.

Pirmai 30 tūkst. respiratorių siuntai „Vadasiga“ pateikė Italijos įmonės „Ente Certificazzione Macchine“ (ECM) „atitikties sertifikatą“. Apie šiuos dokumentus jau rašėme praėjusią savaitę: jais pasinaudota į Lietuvą pristatant dešimtis, o gal ir šimtus tūkstančių respiratorių KY2020, kuriais dėl galimo gaminių nesaugumo draudžiama prekiauti Portugalijoje, o panašios priemonės pritaikytos ir Estijoje bei Maltoje. Kad ECM sertifikatai yra negaliojantys ir atitikties EN149 nepatvirtina, „Sieną“ patikino ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tačiau antrosios respiratorių siuntos dokumentacija dar įdomesnė.

Antrą 30 tūkst. respiratorių siuntą sudarė gaminiai, pavadinimu „Love Surprise“. Šiuos respiratorius gaminanti Kinijos įmonė „Dongguan KEN95 Medical instrument Technology Co., Ltd“ įsteigta tik šių metų vasario pabaigoje. Nepaisant labai jauno įmonės amžiaus, ant kovą pagamintų respiratorių pakuočių jau puikuojasi CE simbolis. Ir parašas vyriškio, vardu Kevinas, kad ir ką tai turėtų reikšti.

Foto: Bendrovės archyvas


Negaliojančio dokumento klastotė

Į Klaipėdą pristatytų „Love Surprise“ respiratorių siuntai „Vadasiga“ pateikė sertifikatą iš Lenkijos įmonės „ICR Polska“. Kaip ir Italijos ECM, ši įstaiga neturi teisės sertifikuoti asmens apsaugos priemonių, taigi ir šis dokumentas jokios atitikties EN149 standartui nepatvirtina ir nesuteikia teisės gaminį ženklinti CE simboliu. Negana to, tikėtina, kad Klaipėdos savivaldybei pateiktas dokumentas yra suklastotas.

Kilus sambrūzdžiui dėl galimai klaidinančių „ICR Polskos“ dokumentų, Lenkijos įmonė paskelbė atšaukianti visus kovo 1–26 dienomis išduotus sertifikatus. „ICR Polska“ taip pat leidžia atviroje duomenų bazėje patikrinti, ar konkretus sertifikatas tikrai buvo išduotas šios įmonės.

Suvedus „Vadasigos“ pateikto sertifikato numerį, gavome štai tokį rezultatą:

Foto: Tyrimo autorių nuotr.

Paskambinus bendru „ICR Polskos“ telefonu, juo atsiliepęs įmonės atstovas teigė, jog kompanija nėra nusiteikusi komentuoti sertifikatų klausimų. Vis dėlto jis sutiko paaiškinti, ką reiškia „invalid or fake“ žymė prie „Vadasigos“ pateikto sertifikato numerio.

„Tai nėra mūsų dokumentas. (...) Tai reiškia, kad mes anksčiau gavome informaciją iš kažko, kas taip pat turėjo šį dokumentą ir teiravosi dėl jo autentiškumo. Mes apie tai pranešėme ir įtraukėme [informaciją] į mūsų duomenų bazę“, – teigė pašnekovas.

Kam klastoti dokumentą, kurį Lietuvos ir Europos tarnybos vadina negaliojančiu? Atsakymas gana paprastas. „ICR Polskos“, ECM ir kitų panašių įstaigų dokumentai sudaro įspūdį, kad gaminys saugus ir kokybiškas, – tuo įsitikinome apklausę tiek Klaipėdos savivaldybės, tiek kitų perkančiųjų organizacijų atstovus.

Su analogiška problema susidūrė ir kitos Europos valstybės – tarptautinio tyrimo partneriai ne sykį ir ne du aptiko respiratorių, parduotų pasitelkus ECM ar „ICR Polskos“ sertifikatus, kurių šios įstaigos nėra išdavusios.

Raštu kreipėmės į Kinijos įmonę, gaminančią „Love Surprise“ respiratorius – paprašėme paaiškinti „ICR Polskos“ poziciją, jog Klaipėdoje atsiradęs sertifikatas yra suklastotas. Atsakymo kol kas negavome.

Foto: Bendrovės archyvas

Savivaldybė: „siurprizai“ liko sandėlyje

Anot Klaipėdos savivaldybės, iš „Vadasigos“ pirkti respiratoriai buvo naudojami aibėje padidintos rizikos taškų. Pradedant uostu, kur buvo pasitinkami dėl karantino grįžtantys tautiečiai, ir baigiant ligoninėmis, Karščiavimo klinika bei „Klaipėdos hospisu“, kuriame nuo COVID-19 mirė trys žmonės.

Tačiau savivaldybė teigia, kad „Love Surprise“ respiratoriai su galimai padirbtais kokybės dokumentais liko sandėlyje. Esą daugiausia buvo naudojami „Vadasigos“ kitos siuntos respiratoriai, ne „Love Surprise“, nes juos savivaldybė gavo anksčiau.

„Mes iš esmės dalijom tuos, kur po tris vienetus supakuoti („Love Surprise“ pristatyti pakuotėse po 15 vienetų – red. past.), nes juos pirmiau gavome. Iš viso buvo išdalyta per 28 tūkstančius respiratorių, o dalį pirktų iš „Vadasigos“ dar turime sandėlyje“, – „Sienai“ teigė Klaipėdos savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjas Lukas Jonušas.

„Vadasigos“ respiratoriai, kuriuos savivaldybė dalijo medikams ir padidėjusios rizikos zonose dirbusiems tarnautojams, taip pat kelia tam tikrų abejonių. Visų pirma – dėl to, kad nei ant pakuotės, nei ant paties gaminio nėra nurodytas jo gamintojas.

„Gamintojas turi būti nurodytas ant gaminio, o jei tai neįmanoma – ant pakuotės. Dažniausiai gamintojo pavadinimas būna ir ten, ir ten“, – „Sienai“ teigė su respiratorių nuotraukomis susipažinęs Europos saugos federacijos (ESF) generalinis sekretorius Henkas Vanhoutte.

„Vadasiga“ taip pat pristatė Kinijos tiekėjų atsiųstus dokumentus, kurie gaminio kokybės neįrodo. Tai buvo Italijos kompanijos ECM „atitikties sertifikatas“, kuris jokios atitikties saugos standartams nepatvirtina ir neleidžia gaminio ženklinti CE simboliu. Skirtingai nei „Love Surprise“ atveju, šis dokumentas neturi klastotės požymių – ECM sertifikatų duomenų bazėje toks dokumentas yra, taigi Italijos įmonė tikrai jį išdavė.

„ICR Polska“ savo svetainėje papildomą dėmesį skiria Kinijos įmonės „Shanghai MICEZ Equipment Testing & Technical Co., Ltd.“ laboratoriniams tyrimams, kurių pagrindu Lenkijos bendrovė išdavė dalį šiuo metu atšauktų sertifikatų. Lenkijos įmonė teigia pradėjusi pakartotinio sertifikavimo procedūrą dėl atšauktų sertifikatų, tačiau tie, kuriuose remtasi „Shanghai MICEZ“ tyrimais, išlieka „negaliojantys ar suklastoti“. Ši laboratorija nurodyta ant galimai suklastoto „Love Surprise“ sertifikato.

Foto: Bendrovės archyvas

MICEZ pavadinimas mirga ir ant ECM sertifikato, kuriuo remtasi parduodant 30 tūkst. respiratorių, tikrai panaudotų padidėjusios rizikos taškuose Klaipėdoje. Ar kalbama apie tą pačią Šanchajaus laboratoriją, sunku pasakyti, nes visas jos pavadinimas dokumente nėra nurodytas.

Ant respiratorių pakuotės gamintojas nenurodomas, bet CE simbolis yra. Tiesa, be unikalaus kodo, kuris identifikuotų, kokia įstaiga neva patvirtino gaminio atitiktį europiniams standartams.

Klaipėdos savivaldybei 60 000 respiratorių pardavusios įmonės UAB „Vadasiga“ direktorius Vaclovas Daukintis „Sienai“ sakė, kad sertifikatai jam nesukėlė įtarimų, o ir muitinės patikra buvo atlikta be nesklandumų.

„Mes turime visą dokumentaciją, juk yra muitinės, kitaip tų prekių nebūtų atvežę ir jos nebūtų išmuitintos, – kalbėjo V. Daukintis ir pridūrė, kad prekių sertifikatai nesukėlė jokių įtarimų. – Na, ne, nieko įtartino. (...) Gamyklos didžiulės, jos gamina pagal Kinijos vyriausybės užsakymus (...), tos gamyklos yra įtrauktos į Kinijos sertifikuotų ir licencijuotų eksportui vykdyti gamyklų sąrašus. Visų pirma, tikrina muitinė, tai, jeigu muitinėj būtų kas nors įtartino užkliuvę, jie galbūt būtų paklausę daugiau informacijos“, – svarstė V. Daukintis.

Pašnekovas teigė nežinojęs, kad „Love Surprise“ respiratorius gaminanti įmonė įsteigta tik šių metų vasario pabaigoje.

Įvardyti respiratorius pristačiusias Kinijos gamyklas V. Daukintis atsisakė, argumentavo, kad tai yra vieša informacija, ir žurnalistai ją gali rasti patys. Tačiau paklaustas, ar respiratoriai, ant kurių pakuotės nenurodytas joks gamintojas, atkeliavo iš tos įmonės, kuriai išduotas ECM sertifikatas buvo pridėtas prie sutarties, verslininkas teigė nesąs dėl to tikras.

Dėl abiejų respiratorių siuntų verslininkas teigė ketinantis kalbėtis su savo tiekėjais.

Foto: Bendrovės archyvas

VPT: tiekėjai gali patekti į juodąjį sąrašą

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) konstatuoja, kad pateikus nepatikimus kokybės dokumentus sudarant viešojo pirkimo sutartis galima sulaukti labai rimtų padarinių.

„Jeigu viešojo pirkimo sutartyje gaminio kokybė yra numatyta kaip esminė sutarties sąlyga, tai perkančioji organizacija, gavusi netinkamos kokybės produkciją, ypač jeigu buvo teikiama tiesos neatitinkanti informacija, tokį tiekėją galėtų įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą – būtų eliminuota jo galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų procesuose 3 metus. Atitinkamai perkančioji organizacija, tikėtina, keiptųsi į verslo subjektų priežiūrą atliekančias institucijas ar teisėsaugą, jei būtų nustatytas tiekėjo sukčiavimas ar piktnaudžiavimas, vykdant sutartį“, – „Sienai“ teigė laikinoji VPT vadovė Jovita Petkuvienė.

Paklausta, kam tenka atsakomybė dėl perkamų gaminių kokybės nustatymo, pašnekovė nurodė, jog už tai vienodai atsakingi ir pirkėjai, ir pardavėjai.

„Visų pirma, perkančioji organizacija, ypač vykdydama neskelbiamas derybas, ištiria rinką, tiekėjus, jų siūlomą produkciją ir tuomet kreipiasi į tuos tiekėjus, kurie galėtų tinkamai įvykdyti sutartį. Jeigu perkančioji organizacija kelia kokybinius reikalavimus perkamai produkcijai, jai tenka atsakomybė, ją gavus, įsitikinti, ar tiekėjas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus.

O tiekėjas atsakingas už tai, kad tinkamai ir laiku pristatytų tas prekes, kurias įsipareigojo sudarydamas sutartį. Jeigu parduodamai produkcijai šalies mastu yra keliami reikalavimai, tai tiekėjas net negalėtų prekiauti tų reikalavimų netenkinančia produkcija“, – aiškino J. Petkuvienė.

Foto: Bendrovės archyvas

Apie problemą žinojo, bet medikams nesakė

„ICR Polskos“, ECM ir kitų panašių darinių sertifikatai – galvos skausmas ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos tarnyboms. Europos saugos federacija dar kovo mėnesį pradėjo viešinti nepatikimų ar padirbtų sertifikatų pavyzdžius. Apie šią problemą, vykstant respiratorių pirkimo karštinei, žinojo ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip matyti iš konkrečių pavyzdžių, ligoninių ir kitų perkančiųjų organizacijų specialistai dažniausiai nebuvo informuoti, jog „ICR Polskos“ ar ECM sertifikatas gaminio kokybės nepatvirtina.

SAM tiesiogiai susidūrė su abejotino patikimumo gaminiais ir priėmė sprendimą tokių prekių nepirkti.

„Bet kuri perkančioji organizacija, pirkdama priemones, turi numatyti prekių specifikacijas ir įsitikinti, kad įsigytos prekės išties jas atitinka. Kitaip tariant, visų pirma, perkančiosios organizacijos yra pačios atsakingos už kokybiškų prekių įsigijimą. Pirkdamos turi gebėti įsivertinti gaunamus pasiūlymus, ar jie tinkami ir pan. SAM, prieš pirkdama, tikrino ir viešai rado skelbiamą informaciją apie nesaugias priemones. Nustačiusi neatitikimus, ministerija atsisakė pirkti šias prekes“, – teigiama SAM raštu pateiktame komentare.

Paklausus, ar ministerija apie problemų keliančius kokybės dokumentus įspėjo sveikatos apsaugos įstaigas, SAM nurodė, esą tai turėjo padaryti kita įstaiga.

„Atkreipiame dėmesį, kad SAM nėra rinkos priežiūrą vykdanti institucija. Šią funkciją vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kuri prižiūri, ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka saugos ir kokybės reikalavimus“, – teigia ministerija.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė priešingą poziciją. „Tarnybai nepriskirta kompetencija vertinti viešųjų pirkimų konkursų vykdymo metu iškilusių klausimų (...) turinio, sprendimo būdų ir pasekmių bei įspėti perkančiąsias organizacijas ir (ar) SAM dėl su sertifikatais susijusių rizikų. Gydymo įstaigų informavimas yra SAM kompetencija“, – raštu pateiktame komentare nurodė VVTAT.