„Kultūros paveldo departamentas mums (šią savaitę) pateikė pasiūlymus dėl konkrečių pataisų. Nes mes paklausėme, ar yra spragų teisinėje bazėje, kad (…) būtų galima labiau tvarką palaikyti“, – sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.

Pasak parlamentaro, šiuo atveju jau nebekalbama apie Lukiškių aikštę.

„Čia kalbama apie bendras erdves, istorinės reikšmės paminklus. Ten yra tam tikrų spragų, kada gali būti dviprasmiškas priėmimas prie šito. Jie nori labiau sukonkretinti tuos reikalus. (…) Pavyzdžiui, kad nesugalvotu kas nors Devintajame forte atidaryti restorano arba naktinio baro“, – sakė A. Gumuliauskas.

Patriotinių organizacijų atstovai rengia kreipimąsi į prezidentą

Tuo tarpu Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija trečiadienį dar svarstė Lukiškių aikštės klausimą. Komisija nusprendė prašyti prezidento Gitano Nausėdos nevetuoti Seimo priimto įstatymo.

„Mes, visi laisvės kovotojai,visos organizacijos, kurių yra ne mažiau kaip penkiolika, jau dvidešimt metų kovojame, kad Lukiškių aikštė būtų reprezentacinė Lietuvos aikštė. Mes, tremtiniai, politiniai kaliniai, partizanai, labai norėtume, kad ten būtų paminklas su Vyčio simboliu. Nebūtinai jis turi sėdėti ant arklio“, – sakė komisijos pirmininkas Gvidas Rutkauskas.

Jis priminė, kad už laisvę kovojusių ir kentėjusių dėl Lietuvos žmonių dar yra bent 40-50 tūkstančių. Turimi mintyje tremtiniai, politiniai kaliniai, partizanai, gimusieji tremtyje.

„Jie visi to nori. Tai klausimas yra toks, kaip galėjo Vyčio paminklo idėja, būti dingusi? Kažkas balsavo, nusprendė Kultūros ministerijoje, bet mūsų nuomonė praktiškai nebuvo įvertinta. Todėl, kad mes esame pagyvenę, esame nekompiuterizuoti, ir negalėjome dalyvauti taip masiškai tokioje apklausoje“, – sakė G. Rutkauskas.

Komisijos vadovas sakė, kad juos apstulbino mintis Lukiškių aikštėje įrengti pliažą.

„Kaip atrodytų, jeigu kapinėje kažkokį koncertą, šokius arba pramoginį konkursą darytų? Tai yra visiškai ne ta vieta. Teisingai čia buvo pasakyta Seimo nario, kad bloga reklama irgi yra reklama. Žmonės turėtų įvertinti. Skaudu yra tai, kad esame bejėgiai šitą situaciją pataisyti. Jeigu ji bus iki rudens, mano nuomone, tai yra negerai.

Aš esu iš Kauno rajono, ten mūsų nuotaikos yra tokios pačios kaip ir Vilniuje. Mes nepritariame šitam. Atstovauju Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą. Turime 18 tūkst. narių. Mes visi šitam nepritariame“, – sakė G. Rutkauskas.

Nuomonę dėl įstatymo dar turi pareikšti prezidentas

Kaip jau skelbta, tai, kad sprendimas dėl Lukiškių aikštės, kuris nurodo ir tai, kad ten turėtų būti įrengtas Vytis, priėmęs Seimas, privirė teisinės košės, pripažįsta net ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Tačiau, jo nuomone, tai ne pasaulio pabaiga.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Lukiškių aikštės įstatymą.

Priimant įstatymą, kuriuo nustatoma, kad Lukiškių aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams bei sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei, paskutinę akimirką pritarta grupės parlamentarų pataisai, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti.

Tačiau dėl Lukiškių aikštės memorialo dar vis vyksta teisminis procesas. Vilniaus apygardos teisme Vyčio skulptūros šalininkai siekia, kad būtų panaikintas sprendimas konkurse dėl pirmos vietos laimėtojo – laisvės kovas įamžinančios Andriaus Labašausko kalvelės.

Valstiečiai žalieji prieš priimant įstatymą viešai irgi kritikavo siūlymą įstatymu įteisinti Vyčio skulptūros įrengimą, kol vyksta teisminis procesas. Tačiau galiausiai valdantieji bei beveik pusė opozicinių konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų priėmė įstatymą, kuris būtent tai ir numato.

„Reikėjo balsų, kad priimtume įstatymą. Įstatymo pataisai pritarė dauguma Seime balsavusių Seimo narių, ir yra kaip yra. Manau, kad kolizija su teisminiu procesu kyla, bet tai tikrai ne pasaulio pabaiga. Mes priėmėme sprendimą, jeigu teismas mūsų sprendimą traktuos ne kaip privalomą nuostatą, tokiu atveju įvyks kažkoks teismo sprendimas, o tada derinsime teismo sprendimą su ta nuostata, kuri yra parašyta įstatyme“, – sakė R. Karbauskis.

Jis taip pat dar kartą pakartojo, kad „valstybė pasitelks savo institucijas, kad būtų nustatyta, kuriuo pagrindu galėtų pliažas (Lukiškių aikštėje) būti panaikintas“.

Dėl įstatymo dar turi apsispręsti prezidentas Gitanas Nausėda. R. Karbauskis nemano, kad veto atveju dėl šio įstatymo būtų šaukiama neeilinė Seimo sesija.

„Jaučiu, kad nevetuos“, – kalbėjo R. Karbauskis.