„Šiandien turime baigtą derinti NATO regioninį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos planą“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius po šalies vadovo susitikimo su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu.
„Šitas planas yra svarbus tuo, kad sustiprina regiono saugumą, sustiprina atgrasymą ir reiškia, kad Lietuva ir Baltijos šalys nėra vienos grėsmės akivaizdoje“, – pridūrė jis.
NATO šią savaitę baigė būtinas gynybos plano tvirtinimo procedūras, radus kompromisą su Turkija, kuri iki šiol daugelį mėnesių vienintelė blokavo sprendimą, siekdama didesnės NATO paramos savo gynybos interesams.
NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.
Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė patvirtinti naujus planus, kol nebus atsižvelgta į jos interesus. Daugiausia ginčų kėlė Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus.
Gruodžio mėnesį vykusiame NATO viršūnių susitikime aljanso generalinis sekretorius paskelbė, kad valstybių lyderiai pritarė atnaujintam Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planui.
Tačiau iki jų įsigaliojimo turėjo būti baigtos formalios procedūros, ir turkai jas stabdė, keldami savo reikalavimus.
D. Kuliešius atsisakė komentuoti, koks buvo pasiekto kompromiso turinys.