Kaip jau skelbta, priimant įstatymą, kuriuo nustatoma, kad Lukiškių aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams bei sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei, paskutinę akimirką pritarta grupės parlamentarų pataisai, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti.
Tačiau dėl Lukiškių aikštės memorialo dar vis vyksta teisminis procesas. Vilniaus apygardos teisme Vyčio skulptūros šalininkai siekia, kad būtų panaikintas sprendimas konkurse dėl pirmos vietos laimėtojo – laisvės kovas įamžinančios Andriaus Labašausko kalvelės.
Valstiečiai žalieji prieš priimant įstatymą viešai irgi kritikavo siūlymą įstatymu įteisinti Vyčio skulptūros įrengimą, kol vyksta teisminis procesas. Tačiau galiausiai valdantieji bei beveik pusė opozicinių konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų priėmė įstatymą, kuris būtent tai ir numato.
„Reikėjo balsų, kad priimtume įstatymą. Įstatymo pataisai pritarė dauguma Seime balsavusių Seimo narių, ir yra kaip yra. Manau, kad kolizija su teisminiu procesu kyla, bet tai tikrai ne pasaulio pabaiga. Mes priėmėme sprendimą, jeigu teismas mūsų sprendimą traktuos ne kaip privalomą nuostatą, tokiu atveju įvyks kažkoks teismo sprendimas, o tada derinsime teismo sprendimą su ta nuostata, kuri yra parašyta įstatyme“, – sakė R. Karbauskis.
Jis taip pat dar kartą pakartojo, kad „valstybė pasitelks savo institucijas, kad būtų nustatyta, kuriuo pagrindu galėtų pliažas (Lukiškių aikštėje) būti panaikintas“.
Dėl įstatymo dar turi apsispręsti prezidentas Gitanas Nausėda. R. Karbauskis nemano, kad veto atveju dėl šio įstatymo būtų šaukiama neeilinė Seimo sesija.
„Jaučiu, kad nevetuos“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Prašo vetuoti įstatymą
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Lukiškių aikštės įstatymą.
Kreipimesi nurodoma, kad įstatymo projektas savo turiniu neatitinka esminių įstatymo požymių ir negali būti įstatymo reguliavimo objektu.
„Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles (...). Įstatymui kaip norminiam teisės aktui būdinga tai, kad jis nustato bendrąsias elgesio taisykles, numatytas taikyti daug kartų, formuluojamas kaip nuolatinis paliepimas. Norminio teisės akto galiojimo terminas paprastai yra neribotas. Norminiu teisės aktu nustatomos elgesio taisyklės yra skirtos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, teisės subjektų ratas, kuriam skirtas toks teisės aktas yra neapibrėžtas, konkretus adresatas ar objektas nenurodomas. Tuo tarpu individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Priimtu įstatymo projektu siūloma įtvirtinti konkrečios Vilniaus Lukiškių aikštės statusą. Teisės teorijos požiūriu teikiamas projektas savo turiniu labiau panašus į individualų teisės aktą“, – teigiama kreipimesi.
Jame taip pat pažymima, kad įstatymo projektas galimai prieštarauja savivaldos autonomijos principui.
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 str. teigiama, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Įstatymu apibrėžus vieno miesto, konkrečios aikštės funkcijas, jos tvarkymo būdą, memorialinį statusą ir memorialinius akcentus, kėsinamasi į vietos savivaldos, kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą“, – pažymi politikė.
Pasak jos, įstatymo projektas galimai prieštarauja teisės teorijoje pripažįstamam principui lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja).
„Lex retro non agit principas yra išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai“. Konstitucinis Teismas savo 2001 m. sausio 11 d. nutarime yra pasisakęs – „reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)“. Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Vadovaujantis šiuo principu, Vilniaus savivaldos įgyvendintam rekreaciniam projektui Lukiškių aikštėje negali būti pritaikymas įstatymo galiojimas atgal“, – teigiama kreipimesi.
A. Armonaitės vertinimu, abejotina, ar Įstatymo projektas turėjo būti priimtas skubos tvarka.
„Vadovaujantis Seimo statuto 162 str., siūlant įstatymo projektą priimti skubos tvarka, turi būti nurodomas ir motyvuotas teikimas. Nei įstatymo projekto aiškinamajame rašte, nei įstatymo projekte nėra nurodytos aplinkybės, dėl kurių įstatymo projektas turėjo būti svarstomas skubos tvarka. Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 19 d. savo nutarime yra pasisakęs, „kad Seimas, pagal Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį, 76 straipsnį reglamentuodamas įstatymų leidybos procedūrą, gali nustatyti tokį įstatymų projektų svarstymo skubos tvarka teisinį reguliavimą, pagal kurį ši tvarka būtų taikoma ypatingais atvejais, kai dėl susiklosčiusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Taip pat pažymėtina, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kyla reikalavimas reguliuojant įstatymų projektų svarstymo skubos tvarka procedūrą sudaryti prielaidas užtikrinti Seimo vidinę prevencinę įstatymų atitikties Konstitucijai kontrolę“, – pažymima kreipimesi į prezidentą.