Pasak ministerijos, susitarimą antradienį Krašto apsaugos ministerijoje pasirašys krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias P. Sonnas.
„Vokietija yra pagrindinė mūsų sąjungininkė ir kertinis Europos stabilumo ir saugumo garantas. Jau ilgą laiką vykstantis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje pastaraisiais metais ypač išaugo daugelyje sričių, įskaitant įsigijimus, pratybas ir mokymus, tarptautines misijas ir operacijas, parengties ir atgrasymo iniciatyvas, todėl šio susitarimo pasirašymas dar labiau sustiprins tvirtą Lietuvos ir Vokietijos partnerystę “, – pranešime cituojamas V. Umbrasas.
Viceministro teigimu, toks susitarimas ne tik didina Vokietijos ir Lietuvos kariuomenių sąveiką, bet ir reikšmingai prisideda prie saugumo Baltijos regione didinimo.
Šis susitarimas nustatys šalių ginkluotųjų pajėgų buvimo viena kitos teritorijoje sąlygas, suteiks pagrindą nustatyti naujas taisykles dėl karių skaičiaus ir buvimo šalyje trukmės.
Taip pat juo bus išsprendžiami aplinkosauginiai reikalavimai, telekomunikacijų naudojimo, humanitarinės pagalbos, paieškos ir gelbėjimo operacijų sąlygos bei kiti klausimai.
Anot KAM, šio susitarimo pasirašymą inicijavo Vokietija.
Susitarimas įsigalios po to, kai jį ratifikuos Seimas.
Iki šiol tokio lygmens susitarimą Lietuva buvo sudariusi tik su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Vokietija vadovauja ir skiria didžiausią karių skaičių atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 metais Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, o Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada yra priskirta vienai iš Vokietijos kariuomenių divizijų.
Lietuva su Vokietija taip pat bendradarbiauja perkant naują ir modernizuojant jau turimą ginkluotę – pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, savaeiges haubicas PzH2000, šarvuočius M577 ir kitas ginkluotės dalis.