Projektą pristačiusi Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog visuomenė yra pasirengusi ankstinti kandidatavimo amžių, jaunimui vis aktyviau dalyvaujant politinėje veikloje.
Seimo narė pažymėjo, kad pradėjus nagrinėti Konstitucijos pataisą galutinį sprendimą priimtų jau kitas Seimas.
„Būtų sąžininga, jei šis Seimas pravertų duris jauniems žmonėms, o kitas – pilnai atidarytų, ir mes žinotume, kad toks sprendimas turi platų palaikymą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Konstitucijos pataisai pirmadienį pritarus po pateikimo 63 balsais „už“ ir 45 Seimo nariams buvus „prieš“, toliau projektą nagrinės Seimo komitetai.
Konstitucijos pataisos projektą, kad į Seimą galėtų kandidatuoti piliečiai, sulaukę 21 metų, teikia 39 parlamentarai iš Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Socialdemokratų partijos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Socialdemokratų darbo partijos frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės.
Jie siūlo Konstitucijoje įtvirtinti, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje“.
Šiuo metu parlamento nariu gali tapti ne jaunesnis nei 25 metų Lietuvos pilietis.
Pataisos autorių teigimu, ši amžiaus riba yra didžiausia taikoma kandidatams į nacionalinius parlamentus, ji galioja keturiose Europos Sąjungos valstybėse: Italijoje, Graikijoje ir Kipre ir Lietuvoje, o dauguma Europos šalių leidžia kandidatuoti į parlamentą nuo pilnametystės.
Siūlymus keisti Konstituciją Seimui gali teikti ne mažiau nei ketvirtadalis parlamentarų – 36 Seimo nariai. Kad pataisos būtų priimtos, dėl jų Seime turi būti balsuojama du kartus. Pakeitimai laikomi priimtais, jei per kiekvieną balsavimą jiems pritaria ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.