Kaip jau rašėme anksčiau, demokratijos švente partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio vadintas vidinis partijos narių rinkimų sąrašo reitingavimas baigėsi kiek netikėtai.

„Delfi“ šaltinių žiniomis, po reitingavimo pirmose rinkimų sąrašo vietose atsidūrė ne liberalumu kaltinamo G. Landsdsbergio šalininkai, o krikdeminis partijos sparnas ir jo atstovai.

Turimais duomenimis, pirmosios dvi vietos – sąrašą vesiančios nepartinės Ingridos Šimonytės ir partijos pirmininko G. Landsbergio buvo nereitinguojamos.

Pirmame dešimtuke – Seimo nariai

Reitingavimui buvo paskelbta 240 pavardžių. Pirmajame dešimtuke po reitingavimo – vien dabartiniai partijos frakcijos Seime atstovai.

Po reitingavimo pirmasis dešimtukas atrodo taip:

1. Laurynas Kasčiūnas.
2. Paulius Saudargas.
3. Monika Navickienė.
4. Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė.
5. Arvydas Anušauskas.
6. Agnė Bilotaitė.
7. Audronius Ažubalis.
8. Žygimantas Pavilionis.
9. Jurgis Razma.
10. Gintarė Skaistė.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, paklaustas, ar tokie rezultatai stebina, tikino, kad ne, nes pirmose gretose matome tuos žmones, kurie viešoje erdvėje paskutiniuosius mėnesius buvo gana aktyvūs.

„Ne, nestebina. Jeigu kalbėtume apie konservatorių sąrašą, tai yra labai logiškai sudėliotas sąrašas. Į pirmas vietas išėjo tie, kurie buvo aktyviausi paskutiniuoju metu. Mes juos matėme internete, televizijoje, matėme juos vykdančius įvairias akcijas. Viena iš ryškesnių – akcija prieš Astravo elektrinę. Jų dinamika, gebėjimas pakliūti į akiratį ir davė tą rezultatą – konservatorių partijos rinkėjai, tie, kurie rinko tą sąrašą, išties jie balsavo už tuos, kuriuos geriau žino“, – tikino L. Bielinis.

Politologas Algis Krupavičius tikino, kad šiek tiek nepritaria tam. „Aš galbūt Laurui Bieliniui šiek tiek prieštaraučiau, kadangi balsavimas buvo vidinis. Aš manau, kad darbas su organizacijos nariais ir yra geriausias paaiškinimas, kodėl mes turime tokį sąrašą, kokį turime“, – tikino A. Krupavičius.

Paklausus, ar galėjo dar kitaip atrodysi pirmasis dešimtukas, A. Krupavičius pastebėjo, jog yra požymių, kad G. Landsbergis galbūt būtų ir žemesnėje pozicijoje, jeigu reitingavimas liestų ir jį. „Tikrai yra požymių, kurie leistų bent jau spekuliuoti, kad Gabrieliaus Landsbergio pozicija galėtų būti ir žemesnė, jeigu reitingavimas liestų ir jį“, – tikina politologas.

Socialiniame tinkle kai kuriais nuostabą keliančiais dalykais pasidalijo ir politologas Mažvydas Jastramskis.

„TS-LKD yra nevienalytė. Ji pasirinko eiti skėtinės organizacijos, kuri sutalpina spektrą dešinės – nuo politinių kalinių, tautininkų ir krikdemų iki konservatorių ir liberalų – keliu. Nes jei užsidarytų viename segmente, tai Lietuvoje, kur pusė rinkėjų jų ir taip nekenčia dėl kolūkių, Mažeikių naftos ir pasaulinės ekonominės krizės, dar susimažintų stiklines lubas.

Grynumas pagal ideologiją ir rinkėjus yra mažų partijų prabanga. Kuo didesnė partija, tuo didesnis užgriebiamas spektras. Tai normalu. Kodėl?

Nes kaip sakė garsus politologas Paulo Coelho, žmonės skirtingi. Jeigu norit, kad visi būtų liberalai arba visi – kridkemai, tada jūs apibūdinat distopiją, o ne realybę“, – rašo politologas.

Kas laukia liberalų?

Tiesa, toli gražu nėra aišku, kaip ateityje seksis Viktorui Pranckiečiui kartu su liberalais.

„Iš tikrųjų, tai gana sudėtinga situacija. Pranckiečio atėjimas į Liberalų sąjūdžio sąrašą pačiame Liberalų sąjūdyje sukėlė nedidelę audrą ir buvo daug prieštaravimų. Manau, kad dar bus ir tolimesnių diskusijų dėl jo buvimo sąraše, atėjimo į Liberalų sąjūdį. Mes matysime tam tikrą nestabilumą šios partijos viduje. Pranckiečio atėjimas į šią partiją visuomenėje yra kaip ir užgožtas visų kitų įvykių.

Kiek tai jam padės, nežinia, galbūt jeigu jis pateks į pirmą dešimtuką, galbūt jis ir turės šansų pakliūti į Seimą. Ar tai padės Liberalų sąjūdžiui pagausinti savo gretas, labai sunkiai tikėtina“, – sako L. Bielinis.

Matysime naujus veidus

L.Bielinio teigimu, pokyčių būna po kiekvienų rinkimų, tačiau svarbiausia, kad būtų išrinkti profesionalūs žmonės.

„Tam tikrų pokyčių visada būna, po kiekvienų rinkimų ateina nauji veidai. Galbūt ne masiškai, bet visada yra naujų veidų. Svarbu ne amžius – jauni ar seni, svarbu visai kas kita. Svarbu, kad būtų pasiruošta politiniam veiksmui.

Svarbu, kad išrinkti žmonės būtų kvalifikuoti, patirtį turintys žmonės, kurie galbūt ateitų iš politinių partijų, jau turintys tam tikrus įdirbius, gebantys argumentuotai pateikti savo pozicijas. Šiuo metu ir prieš tai buvusiuose Seimuose buvo labai daug Seimo narių, kurie atėjo su sąrašais, atėjo todėl, kad jie populiarūs, pavyzdžiui, populiarūs dainininkai, bet ne politikai. Tuomet, pakliuvę į Seimą, jie dažniausiai tyli, neturi, ko pasakyti“, – sako politologas.

A. Krupavičius taip pat apžvelgė galimas prognozes, kas laukia po rinkimų.

„Dar nemažai laiko liko. Politikoje net savaitė yra labai daug, o pasakyti, kas turėtų švęsti pergalę spalį vyksiančiuose rinkimuose, būtų neatsargu. Žinoma, lyderiai yra keli. Kol kas stabilų rinkėjų korpusą turi Tėvynės sąjunga Lietuvos krikščionys demokratai. Manau, kad jie tikrai turėtų būti partijų trejetuke, socialdemokratų reitingai nėra įkvepiantys, bet kaip rodo ankstesni rinkimai, jie po truputį stiprina save ir tikrai dabar yra labiau konkurencingi nei buvo 2016 metais. Darbo partija kartu su Viktoru Uspaskichu, matyt, dirbs labai intensyviai, kad pasiektų tuos rezultatus, kuriuos norėjo pasiekti savivaldybių rinkimuose“, – pastebi A. Krupavičius. „Liberalų sąjūdis, nepaisant visų kontroversijų, panašu, kad tarp visų liberalių partijų yra šiandien stipriausia partija ir jie turbūt irgi turėtų būti konkurencingi.“

„Aš manau, kad mes matysime daug margesnį politikų ratą, ypač vienmandatėse rinkimų apygardose“, – pridūrė A. Krupavičius.

L. Bielinis, paklaustas, kas laukia po karantino, tikino, kad dabar viskas labai priklausys, ar nebus padaryta kokių esminių klaidų.

„Akivaizdu, kad pandemija sudarė labai geras sąlygas veikiantiesiems, esantiems valdžioje. Valstiečiai pakankamai efektingai pasiekė rezultatą, jų reitingai pakilo. Manau, kad ta tendencija tęsis dar gana ilgai, bet jeigu bus ateityje padaryta daugiau klaidų, kai bus bandoma išeiti iš krizės, tuomet reitingai kris“, – svarsto L. Bielinis.