„Delfi“ pavyko gauti šios asociacijos vidinius dokumentus, iš kurių aiškėja, kokių tikslų iš tiesų galimai siekia šis visuomeniniu save vadinantis judėjimas ir kokius veiksmus tam planavo.

Asociacija „Sąjūdis prieš Astravo AE“ įkurta likus dviem mėnesiams iki rinkimų į Seimą kampanijos pradžios, šių metų vasario 13 dieną.

Asociacijos valdybos pirmininku išrinktas europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ registracijos adresas sutampa su europarlamentaro P. Auštrevičiaus biuro adresu Vilniuje, J. Tumo-Vaižganto gatvėje.

Šioms patalpoms išlaikyti lėšas skiria Europos Parlamentas.

Valstybininkų gretas papildė energetikai

Antiastravininkų planai nesutampa su oficialia Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir net naujai išrinkto šalies Prezidento Gitano Nausėdos vykdoma politika bei tarptautiniais Lietuvos įsipareigojimais, tačiau savo tikslams pasiekti šešėliniai kardinolai nesibodi imtis net ir prieštaringai vertinamų veiksmų.

Dalis tokios pasiutpolkės muzikantų yra oficialiuose rinkimuose išrinkti Seimo nariai, tačiau vieni pagrindinių šio susibūrimo veikėjų oficialiai neužima jokių pareigų valstybėje, o kai kurie iš jų iš viso šiandien yra privatūs asmenys.

Tačiau jų pavardės nėra nežinomos ar negirdėtos visuomenei. Nemaža dalis jų garsiai skambėjo žiniasklaidoje prieš keliolika metų, kai Seime vyko parlamentinis tyrimas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos ir buvusio šio departamento pareigūno Vytauto Pociūno žūties Breste (Baltarusija) aplinkybių, o Lietuva tuomet išgirdo apie vadinamojo „valstybininkų“ klano bandymus užvaldyti valstybę.

„Taip, toks klanas egzistuoja. Jie niekada nedalyvauja rinkimuose, bet visada laimi. Tačiau minėtas klanas nėra kažkokia aiški struktūra ir dažnai vienijama tik to laiko interesų. Pacituosiu vieno valstybininko per privatų pokalbį išsakytas mintis: „Jeigu politikai yra nevykėliai ir nesistengia išlaikyti politinės galios savo rankose, tai natūralu, kad kažkas vis tiek ją paims. Valstybė negali būti nevaldoma. Todėl tą darome mes, nes žinome, ką su valdžios galia daryti“, – 2010 metais naujienų portale Alfa.lt politiką Artūrą Zuoką citavo žurnalistas Rimantas Varnauskas.

Albinas Januška, Žygimantas Pavilionis, Petras Vaitiekūnas, Mečys Laurinkus, Raimundas Lopata – šios pavardės prieš keliolika metų buvo siejamos su vadinamuoju „valstybininkų“ klanu.

Buvęs vyriausiasis euroderybininkas, dabartinis Europos Parlamento narys liberalas Petras Auštrevičius – jo ir Ž. Pavilionio, kaip Lietuvos euroderybininkų, Lietuvai derantis dėl stojimo į ES sutarties, Lietuva buvo priversta įsipareigoti uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, tam suderėjusi didžiules ES lėšas uždarymo darbams atlikti.

Petras Auštrevičius

Buvęs Andriaus Kubiliaus konservatorių Vyriausybės energetikos ministras, dabartinis Seimo nario, buvusio valstiečio Vytauto Bako visuomeninis konsultantas Arvydas Sekmokas – vienas iš idėjos Lietuvai statyti naują atominę elektrinę šalininkų, jo ministravimo laiku buvo vedamos derybos su tokios atominės elektrinės investuotoju – Japonijos įmone „Hitachi“.

Buvęs likviduotos valstybės įmonės UAB „Visagino atominė elektrinė“, turėjusios statyti naują lietuviškąją atominę elektrinę su Japonijos kompanija „Hitachi“, teisininkas ir derybininkas Herkus Gabartas.

Ši trijulė praėjusiame dešimtmetyje buvo aktyvūs Lietuvos, kaip branduolinės energetikos valstybės, šalininkai.

Šiandien visas šias prieš tai išvardytas pavardes sieja asociacija „Sąjūdis prieš Astravo AE“, ir iš buvusių aršių branduolinės energetikos šalininkų vyrai tapo ne mažiau aršiais jos kritikais.

Jie aktyviai pasisako socialiniuose tinkluose prieš Baltarusijoje statomą atominę jėgainę, rengia piketus, organizuoja spaudos konferencijas Seime, reikalauja atstatydinti energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną, o Lietuvos Vyriausybę, Seimą ir Prezidentą kaltina išduodant šalies nacionalinio saugumo interesus.

Paklaustas apie tai, dr. H. Gabartas teigia nemanantis, kad ankstesnė jo veikla branduolinės energetikos srityje kaip nors prieštarauja dabar vykdomai antiastravinei veiklai.

Pasak advokato, atvirkščiai – jo kompetencijos ir žinios, gautos dirbant su branduolinės energetikos projektais, „leidžia dabar matyti tas valdžios daromas klaidas ir grėsmes, kurias kelia statoma Astravo elektrinė“.

H. Gabartas pripažįsta, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva praleido šansą būti elektros energijos donore. Antras šansas turėti pigią elektrą ir, užuot patiems pirkus, pardavinėti kitoms šalims, praleistas, kai referendume atsisakyta statyti Visagino AE.

„Tačiau Lietuvai pasirinkus energetikos strategijos „žaliąjį kursą“ ir įsipareigojus didinti alternatyvių energijos šaltinių ir išteklių plėtrą, Astravo elektrinė su savo energija dempinguotų kainas rinkoje, ir minėta plėtra greičiausiai nevyktų taip sparčiai, kaip galėtų“, – teigė vienas iš „Sąjūdžio prieš Astravo AE“ valdybos narių H. Gabartas.

Kas ne su mumis – tas prieš mus

Priešintis dabartinės Vyriausybės ir Prezidento politikai dėl Rytų partnerystės programos ir net sužlugdyti jos viršūnių susitikimą, siekti sužlugdyti Europos Sąjungos ir Kubos bendradarbiavimo ir prekybos sutartį, kurios Lietuva vienintelė iš ES valstybių nėra ratifikavusi jau ketverius metus, siekti chaoso šalyje, gąsdinant žmones pabėgėliais iš Baltarusijos, Astravo atominės elektrinės uždarymo temai populiarinti pasitelkti žiniasklaidą, rengti ir teikti Seimui konstitucinių įstatymų pataisas, nukreiptas prieš Lietuvos pasirašytus tarptautinius susitarimus ir įsipareigojimus, o jiems rengti pasitelkti dabartinį Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, spausti šalies verslininkus finansiškai teikti paramą antiastravinės asociacijos judėjimui, ieškoti finansinės paramos užsienio valstybėse, menkinti tuos, kurie priešinsis išsakomai pozicijai, – tokie užmojai ir planai buvo svarstomi šių metų vasario mėnesį įkurtos asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ valdybos narių posėdžiuose už uždarų durų.

Apie tai liudija „Delfi“ gauti slapti šios organizacijos valdybos protokolai. Šių dokumentų autentiškumą patvirtino mažiausiai du šaltiniai.

Antiastravininkai nesikuklino – savo tikslams ir užmojams pasiekti ketino pasitelkti Seimo narius, signatarus, iškilius meno ir kultūros atstovus, partijas, verslininkus, net, kaip matyti iš vidinių organizacijos dokumentų, – prezidentūrą ir Konstitucinį Teismą.

Į pagalbą populiarinant Sąjūdį bei stiprinant jo pozicijas buvo ketinama pasitelkti Gretą Thunberg, Švedijos moksleivę, aplinkosaugos aktyvistę klimato kaitos klausimais, bei Popiežių Pranciškų.

Nesutinkančius su sąjūdininkų nuomone buvo rengiamasi menkinti viešai skelbiamuose straipsniuose šalies žiniasklaidos priemonėse. Tam net buvo siūloma naudoti specialų apibrėžimą – V. Landsbergio siūlymu, asmenis, kurie nepalaiko antiastravinio Sąjūdžio pozicijos priešintis Astravo AE grėsmei, vadinti „astravininkais“.

Nors, deklaruodamas savo tikslus, Sąjūdis neigia save saistantis su politinėmis partijomis ir pagrindiniu uždaviniu kelia Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės aplinkosauginio saugumo ir blogai parinktos vietos klausimą, tačiau savo siekiais numato būtent politines priemones, kuriomis tokių uždavinių sieks.

„Nežinau, kodėl bandoma saistyti Sąjūdį su partijomis, kad tai yra konservatorių ar liberalų projektas, ar kodėl jis įkurtas prieš rinkimus. Aš nesu jokios politinės partijos narys, organizacijoje dalyvauju kaip pilietis. Esu energetikos ekspertas, išmanau tai ir išmanau teisinius aspektus. Manau, kad dabar klaidingai bandoma suversti kaltę, jog čia Kubilius (buvęs premjeras Andrius Kubilius – aut. past.) kažką pražiūrėjo ar kažką leido, ar susitarė. Kubiliaus Vyriausybė buvo ta, kuri bent ką nors darė, kad atsijungtume nuo Rusijos energetinės „adatos“. Prisiminkime Visagino AE projektą, kai buvo koncesijos sutartis, – suderėta su japonų „Hitachi“. Taip sutapo, kad vyko rinkimai į Seimą ir kartu – referendumas, ir, kai nutarta nestatyti naujos atominės elektrinės, tai socdemų valdžia paskui aštuonerius metus nieko nedarė, visiškai nieko, kad kaip nors ta sinchronizacija (su Vakarų elektros infrastruktūriniais tinklais – aut. past.) judėtų. Nes šitas klausimas (atsijungimas nuo BRELL – aut. past.) nebuvo prioritetinis valdžiai. Visi tik kalbėjo, kaip čia viskas pasiruošta, o dabar pamatėme, kad nepasiruošta, ir dabar mūsų (Sąjūdžio prieš Astravo AE – aut. past.) keliamas šitas klausimas, jo aštrinimas, sakyčiau, atvėrė akis ir aukščiausiems valdžios atstovams“, – „Delfi“ sakė vienas iš antiastravinio sąjūdžio steigėjų ir vadovų H. Gabartas.

Herkus Gabartas

Kaip svarbiausi klausimai, matyti iš turimų protokolų, buvo svarstomi keli aspektai: priversti Lietuvą trauktis iš Vienos branduolinės atsakomybės konvencijos ir taip palikti riziką Lietuvai, įvykus avarijai Astrave, likti be tarptautinių garantijų žalos atlyginimo klausimais; priimti Seime konstitucinių įstatymų sąrašo pakeitimo įstatymą, kuriuo į šį sąrašą įtraukti ir Sąjūdžio ketinamą rengti Baltarusijos statomos AE pavojingumo Lietuvai įstatymo projektą; sabotuoti Lietuvos dalyvavimą Rytų šalių partnerystės programoje, kurios vienas iš tikslų yra ir programos šalių energetikos infrastruktūrų integracija bei sinchronizacija, ir net sužlugdyti viršūnių susitikimą, vykusį šių metų birželio 18 dieną; siekti, kad Lietuva neratifikuotų Europos Sąjungos dar 2016 metais Briuselyje priimto Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo.

Politinė parama Kubos disidentams – mainais už finansinę paramą Sąjūdžiui?

Slaptuose protokoluose daug dėmesio skiriama finansinės paramos paieškoms ir sąjūdžio rėmimo klausimams. Tuo tikslu siekiama išnaudoti vieno iš asociacijos steigėjų, verslininko ir Pramonininkų konfederacijos viceprezidento Vidmanto Janulevičiaus įtaką tarp verslo atstovų.

Taip pat planuojama ieškoti paramos tarp užsienio verslo kompanijų ir politinių jėgų.

Tiesa, į kai kurių verslų paramą patariama žiūrėti itin atidžiai.

Išrašas iš protokolo:

„Pasisako P. Auštrevičius. Siūlo atlikti paiešką, pasiūlyti bendradarbiavimą ir paprašyti finansinės paramos iš Europos visuomeninių ir regioninių organizacijų, kurios dirba anti-branduolinių jėgainių bei saugumo užtikrinimo klausimais regione srityse.

Pasisako H. Gabartas. Pritaria.

Pasisako P. Auštrevičius. Siūlo pradėti paiešką nedelsiant.

Pasisako V. Mitkus. Kalba apie verslo kryptis ir sritis, į kurias galima kreiptis dėl finansinės pagalbos.

Pasisako A. Sekmokas. Siūlo aptarti kiekvieną verslo sritį posėdžiuose, siekiant atsargumo, kad būtų galima išvengti blogo įvaizdžio ateityje. Siūlo atidžiau žiūrėti į verslą, kuris turi santykių su Baltarusija. Įmonės, kurios turi ne kokį įvaizdį, pvz., Žiemelio, „ET Baltic“. Susilaikyti nuo azartinių žaidimų verslo sričių rėmimo.

Pasisako P. Auštrevičius. Pritaria.

Pasisako H. Gabartas. Siūlo atsižvelgti į atsinaujinančios žaliosios energijos verslą.“

Į kai kuriuos slaptųjų protokolų įrašus verta pažvelgti itin atidžiai. Juose kalbama apie Kubos disidentų pasiūlytą paramą. Iš bendro konteksto galima suprasti, kad kalbama apie finansinę paramą antiastravininkų sambūriui Lietuvoje.

Astravyets NPP construction

Štai vieno valdybos posėdžio metu P. Auštrevičius „prašo Ž. Pavilionį susisiekti su galimais rėmėjais iš Kubos dėl paramos“, o kitame posėdyje valdybos narius „informuoja apie Kubos disidentų pasiūlytą paramą ir prašo valdybos išsakyti nuomonę dėl šios paramos priėmimo“.

A. Sekmokas, H. Gabartas ir Ž. Pavilionis pritaria paramą priimti.

Ar gali būti, kad taip Kubos disidentai atsilygina už politinę Sąjūdžio paramą Lietuvos parlamente? Ir kaip vertinti tokią paramą asociacijai, kurios dalis valdymo organų narių tokios galimos paramos teikimo metu dalyvauja politinėje rinkimų kampanijoje į Seimą?

„Delfi“ primena, kad, vos tik įregistravus antiastravinę asociaciją, vasario pabaigoje, jos nariai parlamente Ž. Pavilionis ir E. Zingeris bei Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis šių metų vasario pabaigoje Seime surengė bendrą spaudos konferenciją su trimis svečiais – disidentais iš Kubos, kaip jie buvo pristatyti.

Tačiau iš konferencijos vaizdo įrašo ir viešai prieinamos informacijos matyti, kad minėti asmenys gyvena Jungtinėse Amerikos valstijose ir yra siejami su Kubos žmogaus teisių fondu. Minėtas fondas yra registruotas JAV Floridos valstijoje, Majamyje.

Nors viešai fondo finansinių ataskaitų rasti nepavyko, tačiau iš paties fondo interneto svetainėje publikuojamos aukojimo platformos matyti, kad fondas per metus generuoja milijonines pajamas.

Šio fondo atstovai, atvykę į Lietuvą, kreipėsi į Lietuvos Seimą ir paprašė neratifikuoti ES valstybių priimto susitarimo su Kuba.

Tokio susitarimo Europos Sąjunga siekia, motyvuodama įtakos stiprinimu šioje valstybėje, kurioje šiuo metu juntama didelė Rusijos bei Kinijos įtaka.

Seimo Užsienio reikalų komitetas yra pritaręs ratifikuoti šią sutartį, tačiau dėl to dar turi balsuoti visas Seimas.

Šių metų kovą į Lietuvos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir premjerą Saulių Skvernelį kreipėsi JAV valstybės sekretorius Maikas Pompeo – ragino neratifikuoti susitarimo su Kuba.

Opoziciniai konservatoriai Seime ragino valdančiuosius „Kubos kortą“ panaudoti siekiant Europos Sąjungos paramos dėl kaimyninėje Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės, kurią Lietuva įvardija esant nesaugią.

„Laikyti įkaite Kubą, kad mus išgirstų dėl Astravo, yra labai logiška ir mums būtų labai naudinga. Kai išgirsime patikinimą, kad mus išgirs dėl Baltarusijos režimo daromų niekšybių su Astravu, tada gal pabandysime išgirsti ir dėl Kubos“, – Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje šių metų vasarį kalbėjo Ž. Pavilionis, iki svečių iš Kubos atvykimo likus keliolikai dienų.

Žygimantas Pavilionis

Advokatas H. Gabartas, paklaustas, ar etiška būtų laikytis tokios pozicijos, ant svarstyklių eurobendruomenei dedant Astravo ir Kubos klausimus, teigė, kad tai jokiu būdu nėra oficiali Sąjūdžio pozicija.

„Sąjūdžio valdybos nariai, kurie yra politikai, kartais naudoja aštresnius pasisakymus, kuriuos gal ir galima susieti su sąjūdžio veikla, tačiau (kas dėl – aut. past.) Kubos, tai šis klausimas yra politinis, o sąjūdis šiuo klausimu niekuo dėtas“, – sakė H. Gabartas.

Perklausus, kodėl tuomet net keliuose valdybos protokoluose minimi Kubos disidentai ir jų finansinė parama būtent sąjūdžio veiklai, H. Gabartas tai aiškino „protokoluojančiojo technine klaida“.

Kaip Žalimui konsultanto vaidmenį primetė

Klaida H. Gabartas vadino ir kitą protokoluose minima informaciją – darbo grupės konstitucinių įstatymų pataisoms rengti sukūrimą. Šios darbo grupės vienu iš narių ir konsultantu, pasak valdybos protokoluose užfiksuotos informacijos, turėjo tapti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas einantis Dainius Žalimas.

„Negali būti, kad taip ir protokoluota, galbūt ten tas, kuris rašė protokolą, padarė klaidą. Maža kas ir kur gal diskusijose ir išsakė kokią mintį, tačiau jokių darbo grupių mes nekūrėme ir jokių susitikimų su niekuo nebuvo. Dabar tai yra išpūstas burbulas, ir, manau, be reikalo“, – „Delfi“ sakė H. Gabartas.

Turimi protokolai rodo, kaip Sąjūdžio valdybos nariai diskutuoja apie konstitucinio įstatymo projekto rengimą ir dalijasi pastabomis apie tai, kad į tokį rengimo procesą reikėtų įtraukti konstitucinės teisės specialistus ir konkrečiai – Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą.

Ištrauka iš „Sąjūdžio prieš Astravo AE“ valdybos 2020 m. balandžio 17 d. posėdžio protokolo:

„Pasisako A. Sekmokas. Siūlo surengti spaudos konferenciją dėl nuostatų dėl Astravo AE.

Pasisako V. Landsbergis. Siūlo darbo grupę, kuri būtų atsakinga už konstitucinio įstatymo parengimą.

Pasisako P. Auštrevičius. Pritaria. Siūlomas Dainius Žalimas į darbo grupę. Siūlo iki rinkimų gauti tvirtus atsakymus kiekvienos dalyvaujančios partijos Astravo AE klausimu.

Pasisako V. Landsbergis. Pritaria.

Pasisako Ž. Pavilionis. Pritaria.

Pasisako H. Gabartas.

Pasisako A. Sekmokas.

NUTARTA: 3 dokumentų parengimas: 1. Kreipimasis į partijas; 2. Straipsnis su koncepcinėmis idėjomis; 3. Aiškinamasis raštas dėl sąrašo įstatymo. Patvirtinta bendru sutarimu. Dėl aiškinamojo rašto dėl sąrašo atsakingas A. Sekmokas ir H. Gabartas su galima D. Žalimo pagalba kuo greičiau. Dėl straipsnio su koncepcinėmis idėjomis – prof. V. Landsbergis iki kitos savaitės. Dėl kreipimosi į partijas – P. Auštrevičius. Konferencija padaryti iki 04-27.“

Po savaitės, balandžio 24-ąją, vykusio valdybos posėdžio metu vėl svarstomas klausimas dėl konstitucinės teisės specialistų pasitelkimo būsimam įstatymo projektui parengti.

Ištrauka iš protokolo:

„Pasisako A. Sekmokas. Siūlant keisti dabartinį įstatymą galima jį susilpninti. Siūlo naują įstatymą. A. Sekmokas siūlo pradėti rengti įstatymą, o paskui paruoštą įstatymą duoti patikrinti konstitucinės teisės specialistui. Dėl energetinės bei ekonominės įstatymo dalies rengimo siūlo save. Kviečia prisidėti Ž. Pavilionį, H. Gabartą, P. Auštrevičių, M. Lasauską, V. Landsbergį.

Pasisako H. Gabartas. Siūlo nepriimti naujo įstatymo, o siūlyti senojo pataisų. Dėl politinės aplinkos ir dėl bendro įstatymų leidėjo nusistatymo konstitucinių įstatymų atžvilgiu.

Pasisako Ž. Pavilionis. Galimai naujas įstatymas būtų priimtas tik kitos kadencijos Seime. Išreiškia nerimą dėl galimo įstatymo susilpninimo, jei bandysime siūlyti dabartinio įstatymo pataisas. <....>

SVARSTYTA. Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo pakeitimo projektas su aiškinamuoju raštu.

Pasisako Ž. Pavilionis. Siūlo pradėti nuo Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo pakeitimo.

Pasisako H. Gabartas. Siūlo registruoti įstatymą artimiausiu metu.

Pasisako A. Sekmokas. Privaloma surasti konstitucinės teisės specialistų. Siūlo V. Landsbergiui ir kitiems, galimai pažįstantiems žmonių, išmanančių konstitucinę teisę, pradėti su jais dialogą dėl konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo koregavimo.

Pasisako V. Landsbergis. Pritaria. Bandys susisiekti.

Pasisako H. Gabartas.

Pasisako P. Auštrevičius. Nutarta rengti konstitucinio įstatymų sąrašo įstatymo pakeitimo projektą, aiškinamąjį raštą. Kol bus rengiamas konstitucinio įstatymo projektas, galutinai nuspręsime, ar rengti naują įstatymą, ar taisyti senąjį.

Pasisako H. Gabartas.

NUTARTA. Informacija išklausyta. <...>

SVARSTYTA. Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo pakeitimo projekto įregistravimas Seime.

Pasisako A. Sekmokas.

Pasisako Ž. Pavilionis.

Pasisako P. Auštrevičius.

Pasisako Ž. Pavilionis. Parengs konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo pakeitimo projektą.

Pasisako A. Sekmokas. Teigia, jog reiktų tą padaryti kuo skubiau.

Pasisako Ž. Pavilionis. Projektą pateiks K. Škiudui pastaboms išsakyti.

NUTARTA. Pritarta bendru sutarimu. Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo pakeitimo projektas turi būti parengtas ir įregistruotas kuo skubiau. Atsakingas Ž. Pavilionis.“

Dar po savaitės, gegužės 1-ąją, vykusiame valdybos posėdyje Ž. Pavilionis jau referuoja valdybos nariams apie būsimą susitikimą su Konstitucinio Teismo pirmininku, nurodo netgi konkrečią susitikimo datą.

Arvydas Sekmokas

Ištrauka iš protokolo:

„SVARSTYTA. Dėl kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Vienos konvencijos konstitucingumą.

Pasisako V. Landsbergis. Siūlo kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl prisijungimo prie Vienos konvencijos konstitucingumo, bet ne pačios Vienos konvencijos.

Pasisako H. Gabartas. Nesutinka. Siūlo paklausti konstitucinės teisės ekspertų, bet mano, kad turi būti kvestionuojamas pats Vienos konvencijos konstitucingumas.

Pasisako Ž. Pavilionis. Nori suteikti naują informaciją apie pasitarimą dėl Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo koregavimo su D. Žalimu – mano, jog tai gera idėja, per kitą savaitę sutinka internetu susisiekti ir pasikalbėti, galbūt trečiadienį.

Pasisako V. Landsbergis. Reikia formuluoti „Atitiktis Vienos konvencijos konstitucingumui Lietuvoje. <...>

Pasisako H. Gabartas. Teigia, kad čia yra detalės, prašo svarstyti paties projekto esmę. Teigia, kad toks kreipimasis yra labai svarbus, nes gavus teigiamą atsakymą iš Konstitucinio Teismo būtų aiškiai parodytos visos Vienos konvencijos ydos.

Pasisako A. Sekmokas. Teiraujasi dėl galimos tokio sprendimo trukmės laiko atžvilgiu.

Pasisako H. Gabartas. Tai būtų vienų dvejų metų laikas.

Pasisako A. Sekmokas. Pirmiausia reikia priimti rezoliuciją.

Pasisako H. Gabartas. Mano, kad prie šio projekto dar reiktų dvi tris savaites dirbti, rezoliucijos klausimas jau bus atsakytas.

Pasisako Ž. Pavilionis. Reikia 29 parašų kreipiantis į Konstitucinį Teismą, siūlo pasikalbėti su D. Žalimu dėl šio projekto.

Pasisako H. Gabartas. Prašo iš esmės pritarimo vien dėl tokios galimos Sąjūdžio veiksmų krypties, teigia, kad projektas yra tikrai taisytinas, ypač iš teisinės pusės, – reikia konstitucinės teisės ekspertų nuomonės, bet šiuo atveju siūlo pritarti tik dėl pačios idėjos.

Pasisako P. Auštrevičius. Trečiadienį (gegužės 6 d.) turi įvykti pokalbis su D. Žalimu.

Prieštaraujančių nėra.

NUTARTA. Patvirtinta bendru sutarimu. Pritarta dėl krypties kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vienos konvencijos konstitucingumo išaiškinimo. Planuojamas pokalbis su D. Žalimu gegužės 6 d., atsakingas Ž. Pavilionis.“

Įregistravo įstatymo projektą

Kaip matyti iš oficialios Seimo dokumentų registravimo sistemos duomenų, Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1932 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo konstitucinio įstatymo projektą, kuriuo siūloma įstatymą papildyti straipsniu „Dėl Baltarusijos branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“, Ž. Pavilionis Seime įregistravo iš karto po planuoto susitikimo su D. Žalimu – gegužės 21 dieną.

Oficialiai dokumento tekste nurodoma, kad įstatymo projektą teikia Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Dainius Kreivys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė ir Virgilijus Poderys. Visi jie yra tiesiogiai susiję su asociacija „Sąjūdis prieš Astravo AE“, tačiau to nedeklaravę įstatymų numatyta tvarka.

Turinio eilutėje, kurioje nurodomas įstatymo projekto rengėjas, įrašyta Ž. Pavilionio pavardė – kaip koordinatoriaus, o tekste nurodoma, kad projektą parengė asociacija „Sąjūdis prieš Astravo AE“.

Įstatymo projekto dokumento metaduomenys rodo, kad jį sukūrė Elena Narkevičiūtė, viena iš antiastravinio sąjūdžio steigėjų.

Tačiau visas įdomumas yra dokumento aiškinamasis raštas, tiksliau – ne tik jo turinys, bet ir metaduomenys. Iš jų matyti, kad dokumento autorius – Kęstutis Škiudas, buvęs konservatorių premjero, dabartinio europarlamentaro Andriaus Kubiliaus patarėjas ir buvęs Visagino atominės elektrinės valdybos narys. Iš metaduomenų dar matyti, kad dokumentas sukurtas anksčiau, nei įregistruotas įstatymo projektas, – balandžio 27 dieną, o paskutinis taisymas jame atliktas gegužės 21-ąją, t. y. registracijos Seime dieną.

Dokumento korekcijas padarė kompiuterio vartotojas, pasivadinęs „Elka“. Redakcijos šaltiniai Konstituciniame Teisme juokauja, kad esą taip savo kompiuterį įvardija pats D. Žalimas – fonetiniu Lietuvos Konstitucijos (LK) trumpiniu. Ar tokia informacija turi pagrindo – negalime tvirtinti.

Nepaneigė susitikinėjantis su politikais

„Delfi“ norėjo užduoti klausimus Konstitucinio Teismo pirmininkui D. Žalimui, ar iš tiesų jis konsultavo antiastravinio sąjūdžio narius dėl konstitucinių įstatymų projektų turinio. Birželio 15-ąją susisiekus su Teismo pirmininko patarėja viešiesiems ryšiams Giedre Maksimaityte, pastaroji išklausė klausimus ir pažadėjo perskambinti vėliau bei perduoti D. Žalimo atsakymus. Tačiau iki šiol tokia informacija „Delfi“ redakcijos nepasiekė.

Birželio 18-ąją, duodamas interviu LRT radijo laidai „60 minučių“, į žurnalisto Deivido Jursevičiaus klausimą, esą D. Žalimas Seimo valdančiųjų yra kaltinamas susitikinėjantis su konservatoriais, Konstitucinio Teismo pirmininkas atsakė juoku.

„Kelia juoką, aišku. Jokių susitikimų iš tiesų nebuvo. Kita vertus, žinot, yra toks niuansas – kiekvienas žmogus laisvas draugauti ar susitikti, su kuo jis tik nori. Klausimas, apie ką iš tiesų yra kalbama. Apie bylas aš su niekuo tikrai nekalbu, o šiuo konkrečiu atveju, jeigu kalbėtume apie kažkokius ten nutekėjusius, beje, net nežinau kieno, protokolus, tai jokių susitikimų tikrai nebuvo.“

Žurnalistui dar kartą perklausus, ar D. Žalimas bendrauja ir susitikinėja su politikais, KT vadovas sakė: „Žinot, kartais tai yra neišvengiama, nes reikia aptarti kai kuriuos Teismo veiklos klausimus – ar finansavimo, ar individualaus konstitucinio skundo, ar kai kuriuos kitus, tai, kas yra susiję su politikų kompetencija priimant įstatymus, sprendžiant biudžeto klausimus; tai yra neišvengiama.“

„Tai yra darbiniai susitikimai?“ – uždavė klausimą LRT radijo laidos vedėjas.

„Tai taip, bet aš neprisimenu, kada paskutinį kartą turėjau kokį nors rimtą darbinį susitikimą“, – atsakė D. Žalimas.

„Seime, turit galvoj?“ – patikslino D. Jursevičius.

„Taip. Tai ne tik Seime, tai ir su politikais, ir apskritai. Matot, kalbėti apie tai, ko nebuvo, aš tikrai nemanau, kad yra labai rimta. Turiu minty konkrečiai apie susitikimus tais klausimais, kurie buvo minėti“, – atsakė pašnekovas.

„Delfi“ paklaustas, kodėl antiastravinio sąjūdžio valdyboje aptarinėjama, kaip į įstatymų rengimo darbo grupę įtraukti Konstitucinio Teismo pirmininką, ir ar tokia praktika yra įprasta bei priimtina, ir ar buvo susitikęs, kaip buvo valdybos įpareigotas ir jai referavo, esą dėl susitikimo iš esmės susitarta, Seimo narys Ž. Pavilionis sakė, kad „po įvairių svarstymų Sąjūdyje mes darbo grupės bei paties įstatymo projekto nesukūrėme, tai kol kas taip ir liko idėja, kurią atidėjome po rinkimų. Idėją pasiūlė Dr. Herkus Gabartas iš Romerio universiteto, todėl jokių kitokių susitikimų ir nebuvo. Tuo oficiali dalis baigėsi.“

Tarp steigėjų – Seimo nariai, liberalus jaunimas ir alternatyviosios energetikos verslas

Asociacija „Sąjūdis prieš Astravo AE“ įkurta likus dviem mėnesiams iki rinkimų į Seimą kampanijos pradžios, šių metų vasario 13 dieną.

Astravyets nuclear power plant in Belarus

Tarp 23-jų steigėjų – žinomos pavardės: buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, konservatoriai Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Emanuelis Zingeris, Seimo vicepirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Arvydas Nekrošius, buvęs valstietis, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, Europos Parlamento narys nuo Liberalų sąjūdžio Petras Auštrevičius, Žaliųjų partijos atstovas, signataras ir buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus, signataras ir diplomatas, buvęs Valstiečių liaudininkų partijos (dabartinės LVŽS pirmtakės) kandidatas į Seimą 2008-ųjų metų rinkimuose, signataras ir diplomatas Petras Vaitiekūnas, politologas Raimundas Lopata, žurnalistas Eduardas Eigirdas, jo sutuoktinė advokatė Vilma Eigirdienė, buvęs Andriaus Kubiliaus konservatorių Vyriausybės energetikos ministras, dabartinis Seimo nario, buvusio valstiečio Vytauto Bako visuomeninis konsultantas Arvydas Sekmokas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos valstybės tarnautojas, Žaliųjų partijos narys Laurynas Okockis, Seimo opozicijos lyderio, konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio referentas, europarlamentarės Aušros Maldeikienės sūnus Matas Maldeikis, buvęs likviduotos valstybės įmonės, turėjusios statyti naują lietuviškąją atominę elektrinę, UAB „Visagino atominė elektrinė“ teisininkas ir derybininkas su tokią elektrinę statyti turėjusia Japonijos kompanija „Hitachi“, advokatas Herkus Gabartas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, saulės elektrinių plėtros verslo grupės „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius, advokato padėjėjas Matas Lasauskas, Lietuvos liberalaus jaunimo valdybos narys Pavelas Ilkevičius, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja, Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė, VU TSPMI politologijos studentė, save prisistatanti Seimo nario Ž. Pavilionio komandos nare Annamaria Cantore, Seimo nario Ž. Pavilionio patarėja Seime Justina Vaišnorienė, Tolerantiško jaunimo asociacijos savanorė Elena Narkevičiūtė.

Interesų nedeklaravo

Asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ valdybos nariai yra P. Auštrevičius (pirmininkas), Ž. Pavilionis, A. Sekmokas, H. Gabartas, D. Ilkevičius, LiJOT atstovai Viktorija Gailiūtė ir Paulius Serapinas, Jaunųjų konservatorių lygos valdybos narė, Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ (VJOSAS) atstovė Vilniaus miesto jaunimo reikalų taryboje Emilė Balodytė ir Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ (VJOSAS) pirmininkas bei Vilniaus miesto jaunimo reikalų tarybos pirmininko pavaduotojas Vidmantas Mitkus.

Asociacijos tarybos nariai, be kitų, yra Seimo nariai: Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatoriai Ž. Pavilionis, Aistė Gedvilienė, Dainius Kreivys, Emanuelis Zingeris, valstietis A. Nekrošius, buvę LVŽS frakcijos nariai V. Poderys ir Egidijus Vareikis.

Tarybos nariai taip pat yra konservatorių partijos Garbės pirmininkas V. Landsbergis, europarlamentaras P. Auštrevičius, M. Laurinkus, R. Lopata, A. Sekmokas, buvusi Seimo narė, signatarė Nijolė Oželytė, gamtininkas ir buvęs Aplinkos ministerijos specialistas Selemonas Paltanavičius, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas V. Janulevičius ir kt.

Nė vienas iš politikų ir valstybės tarnautojų tokių ryšių nėra deklaravęs Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), nors tai padaryti pagal įstatymą privaloma per 30 dienų nuo tokių interesų atsiradimo.

Seimo komisijos posėdį padarė slaptą

Kaip visuomenininkams pavyko sukelti tokį rezonansą visuomenėje ir Astravo uždarymo klausimą paversti viena iš pagrindinių labiausiai paskutiniu metu aptarinėjamų temų?

Į šitą klausimą kalbinti pašnekovai atsakymų neturi, bet, anot dr. H. Gabarto, „gerai, kad dėmesys atkreiptas“.

Gausybė publikacijų žiniasklaidos portaluose, piketai prie Vyriausybės, Energetikos ministerijos, raštai ir kreipimaisi į Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros vadovus, spaudos konferencijos Seime ir naujienų agentūrose – šios ir kitos antiastravininkų priemonės jų temą iškėlė į pirmuosius puslapius.

Paskutinė sąjūdininkų pergalė – Prezidento Gitano Nausėdos atsisakymas vykti Estiją, kur vyko trijų Baltijos valstybių vadovų susitikimas. Prezidentūra paskelbė, kad persigalvota dėl kelionės nepavykus rasti susitarimo su Latvija dėl būsimos Astravo elektros energijos nepirkimo.

Dar anksčiau antiastravininkams pavyko „užimti“ Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisiją, vadovaujamą buvusio valstiečio Virgilijaus Poderio.

Šiai komisijai priklauso ir konservatorius Seimo narys, „Sąjūdžio prieš Astravo AE“ tarybos narys Dainius Kreivys.

Sąjūdžio interesus atitinkantys klausimai šioje komisijoje buvo svarstyti ne kartą. Ir pirmu smuiku čia, kaip bent jau galima numanyti iš viešai transliuojamo vaizdo, groja toli gražu ne Seimo nariai, o visuomenininkai.

„Delfi“ žurnalistė internete rado viešai publikuojamą vaizdo įrašą, kuriame komisijos pirmininkas V. Poderys posėdžio metu į jokių pareigų Vyriausybėje neužimantį A. Sekmoką kreipiasi „ministre“, o išklausyti H. Gabarto pranešimo Astravo tema į komisiją iškviečiami ne tik kelių ministerijų, bet ir prezidentūros atstovai.

Paskutinis komisijos posėdis, kuriame svarstytas Astravo klausimas, vyko birželio 17 dieną. Seimo Statutas numato, kad posėdžiai yra vieši ir transliuojami internetu.

Tačiau tokia transliacija nevyko. Pasak komisijos pirmininko V. Poderio, „pasitarėme, kad visuomenei tų jautrių dalykų nereikia žinoti“.

Dar daugiau – kai „Delfi“ žurnalistė paprašė V. Poderio pateikti motyvus, kuriais remiantis posėdis buvo paskelbtas uždaru, paaiškėjo, kad jokių motyvų nebuvo.

„Ne, jokių valstybės ar komercinių paslapčių nebuvo, tik svečiai ir komisijos nariai taip nutarėme, kad tegul bus uždaras“, – paaiškino Seimo narys bei Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas V. Poderys. Jis pats, beje, yra vienas iš asociacijos „Sąjūdos prieš Astravo AE“ steigėjų, nors to nedeklaravęs VTEK.

Kai „Delfi“ žurnalistė oficialiu raštu kreipėsi į Seimo kanceliariją – paprašė leisti susipažinti su minėto komisijos posėdžio protokolu, oficialiai buvo gautas atsakymas, kad toks protokolas yra neviešas.

Kas dalyvavo minėtame komisijos posėdyje? Ar tarp svečių buvo antiastravinio sąjūdžio atstovai? Kokius klausimus jie kėlė? Kodėl visuomenei neprieinama Seimo komisijos posėdžio informacija?

„Delfi“ bergždžiai bandė susisiekti su asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ valdybos pirmininku, europarlamentaru P. Auštrevičiumi ir išgirsti komentarą apie tai, kokią finansinę paramą ir iš ko gauna antiastravinis sąjūdis. Tokią informaciją, pagal įstatymą, asociacijos privalo skelbti viešai.

Tačiau P. Auštrevičius neatsakė nei į telefono skambučius, nei į žinutes automatiniame atsakiklyje. Nepavyko susisiekti ir su jo EP biuru Vilniuje.