„Šiais metais egzaminus laikys daugiau nei 26 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių. O iš viso bus 28 267 kandidatai – abiturientai, buvę mokiniai ir eksternai“, – pranešime spaudai teigė egzaminų sesiją organizuojančios Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas, todėl jį laikys visi siekiantieji brandos atestato. Valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 268 kandidatai, o mokyklinį – 8 511 kandidatų.
Pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais
„Delfi” apsilankė Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijoje ir domėjosi, kaip šiais metais abiturientams sekėsi po karantino ir nuotolinio mokymosi laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
Pirmoji iš egzamino išėjusi dvyliktokė su šypsena veide teigė, kad viskas buvo labai gerai, jai taip pat labai patiko samprotaujamojo rašinio temos.
„Iš tiesų temos buvo labai įdomios. Rinkausi temą apie meną, ar jis gali daryti įtaką ir pakeisti pasaulį. Manau, tai labai smagi tema, galima plačiai išsakyti savo nuomonę, literatūros temų net nežiūrėjau. Prie šios temos buvo nurodyti du autoriai, mes galėjome jais remtis arba ne. Aš nusprendžiau jais remtis ir tikrai viskas buvo labai gerai“, – tikino mergina.
Paklausta, ar egzaminas vyko sklandžiai, Magdalena tikino, kad egzaminų vykdytojai buvo labai malonūs ir paslaugūs.
„Šie žmonės labai padėjo, tikrai pakėlė mums nuotaiką. Buvo galima jausti skirtumą, lyginant su praėjusiais metais, galbūt tik klasėse mažiau žmonių, bet nejaučiau jokio streso, nereikėjo ir kaukės dėvėti, dėl ko labai džiaugiausi. Buvo atidaryti kabinetų ir langai, ir durys, tai tikrai labai padėjo, nes nepritrūkome oro.“
Vėliau išėjęs abiturientas Lukas taip pat buvo gerai nusiteikęs, jam irgi pasirodė, kad temos nebuvo sudėtingos.
„Manau, puikiai parašiau, net neprireikė juodraščio, iškart viską rašiau į švarraštį. Rinkausi literatūrinę temą, rašiau apie kartų santykius literatūroje. Buvo nurodyti autoriai, kuriais rekomenduojama remtis, tačiau aš rėmiausi savo pasirinktais autoriais, kurie, mano galva, buvo dar geresni, negu nurodyti“, – teigė jis.
Pasak Luko, nuotolinis mokymasis jam nesukėlė papildomų problemų, viskas buvo kaip visada. Egzamino metu irgi nepasitaikė jokių nesusipratimų.
„Buvo rekomenduojama sėdėti su kaukėmis, aš su ja atėjau, bet per egzaminą nusiėmiau. Klasėse išlaikyti atstumai tarp žmonių, jos buvo gerai vėdinamos.“
Dar viena anksčiau nei egzamino pabaiga išėjusi dvyliktokė Elena sakė, kad jai vis dėlto nebuvo lengva, nors ir lengviau, nei tikėjosi.
„Iš tikrųjų buvo sunku, bet šiek tiek lengviau, nei aš tikėjausi. Temos visai lengvos, mokytojai mus tam ruošė, tikrai nieko ypatingo nepasitaikė. Aš pasirinkau samprotaujamąjį rašinį apie meną, rėmiausi vienu autoriumi ir kultūrine patirtimi.“
Mergina išpeikė nuotolinį mokymąsi ir sakė, kad tai – nesąmonė, nes buvo sunku dirbti per programėles. Pasak jos, toks mokymasis turėtų būti keičiamas.
Brandos egzaminų tvarkaraštis – išanalizavus statistiką
Pranešime spaudai skelbiama, kad 2020 metų brandos egzaminų tvarkaraštis sudarytas taip, jog egzaminų vykdymas, mokinių darbų vertinimas, rezultatų paskelbimas ir stojimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas užtikrintų mokinių teisėtus lūkesčius. Kaip ir kasmet organizuojama pagrindinė ir pakartotinė brandos egzaminų sesijos.
Sudarant egzaminų tvarkaraštį atsižvelgta į mokinių pasirinktus egzaminus. Tvarkaraščiu siekiama užtikrinti, kad vienas paskui kitą būtų vykdomi skirtingų ugdymo sričių egzaminai arba tos pačios srities egzaminai, kuriuos abu pasirinko laikyti nedidelis mokinių skaičius.
Lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (anglų) ir istorijos egzaminų vertinimai suplanuoti vykdyti pagrindinės sesijos pradžioje. Siekiama spėti laiku paskelbti egzaminų rezultatus.
2020 metų brandos egzaminai nevyks šeštadieniais.
Brandos egzaminai – be staigmenų, bet su didesniais saugumo reikalavimais
Brandos egzaminų sesijoje, be pasikeitusių datų ir didesnių saugumo reikalavimų, netikėtumų neturėtų kilti. Mokyklų ir savivaldybių administracijų atstovai pagal Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) rekomendacijas planuoja, kaip bus užtikrinamos tinkamos sąlygos egzaminams vykdyti.
NŠA kiekvieną savaitę vyksta reguliarūs susitikimai su savivaldybių atstovais, kuriuose aptariamos egzaminų vykdymo procedūros: kaip tinkamai parengti patalpas, kaip užtikrinti mokinių ir vykdytojų saugumą. Iš savivaldybių ir mokyklų administracijų atstovų gaunama grįžtamojo pobūdžio informacija leidžia tikėti, kad birželio 22 d.prasidėjusi brandos egzaminų sesija vyks sklandžiai. Šalies epidemiologinė situacija nuolat stebima, tariamasi su sveikatos apsaugos specialistais.
Nacionalinė švietimo agentūra kaip ir kasmet bendradarbiauja su Lietuvos kriminalinės policijos biuru dėl virtualios erdvės stebėjimo, kad būtų užkardyti galimi apsimestinių ar netikrų brandos egzaminų užduočių platinimo virtualioje erdvėje atvejai.
Esminis pokytis – egzaminų sesijos prasidės vėliau ir joms keliami didesni saugos reikalavimai. Šiemet egzaminus mokiniai laikys 9 asmenų, o informacinių technologijų egzaminą – 6 asmenų grupėse. Pernai egzaminai buvo laikomi 14 asmenų grupėse.
Atmintinė abiturientui
Saugumas egzaminų metu bus užtikrinamas didesniais atstumais tarp kandidatų, mažesnėmis egzaminus laikančiųjų grupėmis ir būtinomis dezinfekcinėmis priemonėmis.
Į egzaminą atvykstantys abiturientai kaip visada turi atsinešti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, egzamino užduočiai atlikti reikalingas priemones ir dėvėti nosį bei burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kitas, jei privalomą apsaugos priemonių dėvėjimą viešoje vietoje numato karantino režimą reglamentuojantys teisės aktai.
Jeigu teisės aktai reikalavimų nebenumato, rekomenduojama savanoriškai dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones ir vienkartines pirštines.
Atestatui gauti – du brandos egzaminai
Kaip ir ankstesniais metais, brandos atestatui gauti reikia išlaikyti 2 brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą ar parengti brandos darbą. Kandidatai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – rinkosi laisvai. Iš viso kandidatai galėjo rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus.
Pakartotinės sesijos tvarka nesikeičia. Jos metu egzaminus gali laikyti tie kandidatai, kurie dėl pateisinamos priežasties neatvyksta į pagrindinės sesijos egzaminus, ir kartu su prašymu nukelti egzaminą mokyklos vadovui pateikia priežastį pagrindžiančius dokumentus. Pakartotinėje sesijoje gali dalyvauti ir neišlaikiusieji lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pagrindinės sesijos metu – jiems leidžiama laikyti mokyklinį šio dalyko brandos egzaminą.
Egzaminų išlaikymo ribos išlieka
Taip pat lieka tos pačios egzaminų išlaikymo ribos. Laikant biologijos, chemijos, fizikos, geografijos, istorijos, matematikos, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinius brandos egzaminus reikia surinkti 16 proc. užduoties taškų, informacinių technologijų – 20 proc. užduoties taškų, o lietuvių kalbos ir literatūros – 30 proc. užduoties taškų.
Apeliacijų nagrinėjimo tvarka šiemet taip pat nesikeičia – po rezultatų paskelbimo kandidatai per dvi darbo dienas savo mokyklos vadovui gali pateikti prašymą, kad darbas būtų vertinamas iš naujo, ir pridėti argumentuotą informaciją, kodėl vertinimas turėtų būti pakeistas.
Apeliacijos nagrinėjimo metu darbas yra vertinamas iš naujo – jo įvertinimas gali ir padidėti, ir sumažėti.