Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai, nors ir turi daugiau informacijos, tačiau negali kalbėti plačiau apie šį įvykį, nes didelė dalis informacijos yra įslaptinta. Tačiau vienas terminas nuskambėjo iš abiejų „Delfi“ kalbintų komiteto narių, komiteto pirmininko iš valstiečių-žaliųjų frakcijos Dainiaus Gaižausko ir komiteto nario iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Lauryno Kasčiūno, lūpų – greičiausiai turime „vienišo vilko“ situaciją.
Dar vienas dalykas, apie kurį netiesiogiai užsiminė vienas pašnekovų – kad greičiausiai jaunuolis radikalizavosi per internetą.
„Mes gi matome ir studijuojame atvejus, kai žmonės Vakarų Europoje radikalizuojasi, pereina į islamą ir išvažiuoja kariauti už Islamo valstybę. Tas persitransformavimas vyksta nuotoliniu būdu. Aš manau, kad panašūs metodai yra naudojami ir tolimoje kairėje, ir tolimoje dešinėje bandant įtraukti į kažkokį tinklą. Verbuotojų metodologija kiekvienu atveju turbūt yra specifinė, bet tai yra toks atvejis, kai gali per socialinius tinklus įtraukti į tokį voratinklį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Generalinės prokuratūros žiniomis, sulaikytasis priskiria save ultra dešiniųjų pažiūrų ekstremistų „Feuerkrieg Division“ grupuote.
Pasak L. Kasčiūno, tai yra tarptautinė, pogrindinė, greičiausiai jokių sąsajų su kokia nors oficialia politine organizacija neturinti, užribyje veikianti ir socialinius tinklus išnaudojanti organizacija.
„Reikėtų gilintis konkrečiai į ideologiją, bet turbūt tai yra primityvusis nacizmas. Čia yra visiškas užribis. Nemanau, kad tai yra labai apmąstytas pasaulėvaizdis. Turbūt yra sukurtas sąmokslas apie pasaulį, kurį kažkas kontroliuoja, ir kurį reikia pakeisti“, – kalbėjo politikas.
Dar viena nerimą kelianti žinia – kad kaltinamasis sugebėjo pasigaminti iš 6 kg sprogstamosios medžiagos, laidų, laikrodinio mechanizmo ir kitų sprogmeniui detonuoti būtinų elementų, o jo sprogstamoji galia prilygtų maždaug 2,5 kg trotilo.
Abu Seimo NSGK nariai ramina, kad Lietuvos tarnybos yra pasirengusios užkardyti tokio tipo problemas, ir labai gerai mato radikalizavimosi atvejus Lietuvoje.
„Tas turėtų mums saugumo pamatą išsaugoti, kad mes kontroliuojame situaciją. (…) Terorizmo lygis kol kas yra žemas, džiaukimės tuo. Mūsų visuomenė dar nepasiekė tos takoskyros, kurios jau vargina kitas Vakarų visuomenes. Tai yra kol kas kontroliuojami atvejai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jauni žmonės daug informacijos prisirankioja internete
Seimo NSGK pirmininkas D. Gaižauskas teigė, kad šitas atvejis komiteto nariams buvo žinomas ir anksčiau.
„Komitetas buvo informuotas apie šitą pasikėsinimą. Jūs turbūt ne kartą stebėdami mūsų darbotvarkę matėte, kad turėjome ne vieną posėdį, susijusį su ekstremizmu. Visai neseniai buvo vienas uždaras posėdis apie kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų organizacijas – kiek jų yra, kokią įtaką daro, ar tai kelia grėsmę mūsų visuomenei?
Labai daug informacijos yra įslaptinta, tačiau galiu pasakyti, kad Lietuva kontroliuoja ir pakankamai gerai žino tam tikrus asmenis, radikalizmas egzistuoja Lietuvoje kaip ir bet kurioje kitoje Europos valstybėje, tačiau nėra labai didelis. Remdamiesi Valstybės saugumo departamento ir policijos duomenimis, negalėtume teigti, kad tai kelia didelę grėsmę nacionaliniam saugumui“, – sakė D. Gaižauskas.
Tačiau, pasak NSGK pirmininko, tokie atvejai parodo, kad grėsmių yra.
„Tie pavieniai atvejai, vadinamieji „vieniši vilkai“, kurie radikalizuojasi namuose, nepastebėti, niekur savęs anksčiau neparodę, kelia grėsmių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ypač neramu dėl to, kad tie asmenys vis jaunėja. Jie vienas apie kitą sužino iš internetinės erdvės, susirašinėjama įvairiais įslaptintais portalais.
Jauni žmonės randa tokią saviraiškos formą, tačiau greičiausiai ir patys nesupranta, ko jie siekia, ir kokią grėsmę kelia visuomenei. Patys pasigamina sprogmenis, apie tai, kaip tai daryti, informaciją randa irgi internete. Todėl policija ir VSD ypatingai didelį dėmesį skiria radikalizmui. Mūsų situacija yra dėkinga, kad esame nedidelė valstybė, ir tokie asmenys yra pakankamai greitai identifikuojami“, – teigė D. Gaižauskas
Svarbu, ar žmogus jaučiasi pritampąs prie visuomenės
Nėra taip lengva moksliškai kalbėti apie tai, kokiomis būdo savybėmis pasižymi tokie „vieniši vilkai“. Gydytojas psichiatras, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas Arūnas Germanavičius komentavo, kad tokių atvejų skaičius nėra didelis, dėl to studijos nėra labai aiškiai įvardijusios, ar yra psichikos sveikatos problemų arba sutrikimų ryšys su radikalizmu, ekstremizmu arba terorizmu.
„Radikalizacija yra geriausiai ištyrinėta JAV mokslininkų. 2018 m. knygoje „Trintis“ („Friction“ - angl. k.) du mokslininkai Clark McCauley ir Sophia Moskalenko aprašo dvyliką radikalizacijos būdų, ir, kaip tampama „vienišais vilkais“?
Bet labai svarbūs yra ir grupiniai veiksniai, tai yra, ar mūsų visuomenėje (arba toje grupėje, kurioje tas žmogus yra) asmuo jaučiasi išstumtas, susvetimėjęs arba, kiek jo identiškumas sieja jį su kitais visuomenės nariais?“, - teigė A. Germanavičius.
Specialistas teigė negalįs konkrečiai komentuoti apie minimą konkretų atvejį, nes nežino faktų. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad bendrai tokiais atvejais yra labai svarbu ir kažkokia to žmogaus pavienė tragedija arba tam tikros traumos, kurias patyrę žmonės radikalizuojasi, ir kartais tam tikri veiksniai tai pastiprina.
„Tą galima padaryti dirbtinai“, - atkreipė dėmesį specialistas, pažymėdamas, kad šie procesai įgavo naujų formų per pastaruosius dvidešimt metų.
„Atsirado galimybė net anonimiškai arba juodaisiais interneto kanalais paveikti žmones. Taip pat – ir per įvairias socialines medijas. Pastebima, kad „Twitter'is“ naudojamas, kai radikalizuojama dalis publikos, ir, pavyzdžiui sukuriamos pokalbių erdvės , kur net programėlių programa galima tą radikalizmą dar labiau sustiprinti“, - sakė A. Germanavičius.
Gydytojas psichiatras iš savo darbinės patirties pridūrė, kad jų ligoninėje yra buvę atvejų, kada žmonės dėl psichikos sveikatos sutrikimų turėjo tam tikrų globalių planų arba radikalių pasisakymų, kad jie nori nusižudyti ir tuo pačiu įvykdyti masinę žmogžudystę.
„Bet jiems visiems pasveikus, pagerėjus pagrindinės ligos simptomams, paprastai išnyko tokios mintys. Bet tai tikrai yra tik pavieniai atvejai. Per metus galbūt yra tik vienas arba du tokie atvejai“, - sakė A. Germanavičius.
Svarbu pastebėti, kaip jaučiasi ir tyliausieji
Dar vienas iš įdomių klausimų šioje situacijoje – kaip studentas, tai yra žmogus, kuris yra tikėtina nėra žemo intelekto, susižavėjo tokiomis abstrakčiomis nacistinėmis mintimis.
„Galbūt iš paviršiaus žvelgiant tos idėjos iš tikrųjų atrodo keistai, ir daugelis mūsų tai radikaliai ideologijai nepritariame. Bet yra žmonių, kuriems tai yra reikšminga jų identiteto dalis, nes pasiekti tam tikro savo vertės pripažinimo arba galbūt tokiu būdu „gydyti“ savo traumas tie žmonės gali tik per šitą radikalizmą. Dėl to labai svarbu stebėsena (socialinių tinklų stebėsenos) ir geros psichikos sveikatos ir ryšių tarp žmonių stiprinimas, ir pastebėjimas, kaip jaučiasi kiekvienas individas, ypač tie, kurie yra tylūs?“, - sakė A. Germanavičius.
Specialistas dar paminėjo, kad kriminalistikoje ir teismo psichiatrijoje yra žinomi narcizistinio tipo asmenybės sutrikimai, kuomet tie žmonės kartais iš gilios neapykantos kitiems žmonėms arba iš to, kad jie jaučiasi atstumti arba nepriimti, arba kartais tam pasitarnauja net ir nelaimingos meilės istorija, ir pastūmėja labai rimtoms žmogžudystėms.
Kalėjimas tokiems žmonėms nėra geriausia vieta keistis
Atsakymas į klausimą, ar anonimai, kuriuos žmonės sutinka internete, gali daryti tokį stiprų poveikį, pasak specialisto, yra nevienareikšmis.
„Ir taip, ir ne. Paprastai asmeninis pavyzdys arba tapatumas, arba paskelbtos idėjos, tam tikra prasme yra romantizuojamos, ir tuo žmogumi, kuris iškelia galbūt net ksenofobiją skatinančias idėjas, kiti seka kaip asmeniu. Tačiau interneto stiprumas yra tas, kad galima anonimines idėjas labai stipriai išpopuliarinti – ypač tarp pažeidžiamų žmonių.
Tas mechanizmas yra gerai žinomas, ir daugelio valstybių – JAV ir ES valstybių saugumo tarnybos žino tuos būdus, kaip yra radikalizuojami žmonės, kaip jie yra užverbuojami. Ten tikriausiai yra anoniminis kontaktas arba kažkokia susigalvota istorija, ir tie dažniausiai jauni žmonės būna pasisakę kur nors pokalbių svetainėje arba kur nors išreiškę, kad jie jaučiasi ant ribos, arba, kad niekas jų nesupranta. Ir tokiu būdu, parodant supratimą, jie įtraukiami į santykį“, - kalbėjo A. Germanavičius.
Pasak specialisto, kai jau žmogus įsitraukia, yra labai sunku iš to išeiti.
„Čia dar vaidina vaidmenį, kaip po to jie yra reabilituojami. Tose šalyse, kur laisvės atėmimo įstaigose labai daug dirba psichologai ir psichoterapeutai, tai galbūt galima pasiekti geresnį rezultatą. Bet tai iš tikrųjų yra labai sudėtinga, nes laisvės atėmimas neskatina to žmogaus keistis. Atvirkščiai – radikalėjimo prasme tai greičiausiai yra pats palankiausias būdas. Buvusius kalinius arba tuos žmones, kurie išeina iš kalėjimo, ir jau gali naudotis internetu, yra labai palanku radikalizuoti, tarp jų ieškoti potencialių aukų radikalioms idėjoms“, - sakė A. Germanavičius.
Specialistas paaiškino, kad tie žmonės turi visai kitokį kaltės supratimą.
„Jie gali tikrai nesuprasti, kad jie padarė kažkokį blogą dalyką. Kartais jie net slapta didžiuojasi tuo poelgiu, ir mano, kad jie yra didvyriai. Jie ypač džiaugiasi gavę reakcijų, kai sakoma, kad jie yra vargšai ir pateko į policiją, jiems nepasisekė. Bet kokių reakcijų davimas ir tos temos eskalavimas žiniasklaidoje jiems yra labai svarbus“, - sakė A. Germanavičius.
Specialistas pastebėjo, kad galbūt dėl to Norvegija išmintingai pasielgė Anderso Breiviko atveju, kai buvo stengiamasi sumažinti poveikį per žiniasklaidą, kad nebūtų galimybės sekti juo. Šis žmogus nebuvo teisiamas kaip psichiškas sveikas asmuo.
„Jam pirmosios ekspertizės metu buvo nustatyta paranoidinės šizofrenijos diagnozė, o po to antroji komisija pamatė kitų požymių, kurie buvo priskirti sunkiam asmenybės sutrikimui – diferencijuojant tarp narcizistinio, šizoidinio ir kitų asmenybės sutrikimų“, - A. Germanavičius.
Specialistas atkreipė dėmesį, kurie gali artimos aplinkos žmonėms signalizuoti apie pavojų.
„Labai svarbus yra laikas, praleidžiamas vienumoje, ir laikas, praleidžiamas įvairiose pokalbių svetainėse ir internete. Tos virtualios valandos, jeigu jos nėra skirtos žaidimams arba bendravimui, o daugiau – įsitraukimui į ryšius, kurie yra pakaitalai, tai gali būti, kad tai yra pavojinga.
Mes irgi pastebime tarp žmonių, kurie kreipiasi pas mus, kad tarp jaunų žmonių tai yra didžiulė problema, ir artimieji tai pastebi. Jie sako, kad praktiškai 24 val. žmogus niekur neišeina, nebendrauja, tiesiog valgo. Šlapinasi, tuštinasi pas save kambaryje, net iš ten neišeina, socialinius kontaktus palaiko tik per telefonus ir internetą“, - pasakojo A. Germanavičius.
Kartu specialistas siūlo atkreipti dėmesį, jeigu keičiasi žmonių elgesys.
„Jeigu žmogus yra uždaras, galbūt jis tampa labai suaktyvėjęs ir pilnas veiklos, ko anksčiau galbūt nebuvo. Arba, jeigu perka kažkokius keistus daiktus, kurie jam visai nereikalingi – chemines medžiagas arba elektroniką, kurios tikrai nepanaudosi niekam kitam, bet galimai gali pasigaminti pavojingų prietaisų. Tai yra pavojaus ženklai.
Valstybės saugumo departamentas dirba šiuo klausimu Lietuvoje. Interneto svetainėje yra skelbiamas jų telefonas, ir, jeigu žmonės jaučia grėsmę, arba įtaria kažką, jie gali pranešti tą informaciją“, - sakė A. Germanavičius.