Už jo kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 71 Seimo narys, prieš balsavo 15, aštuoni susilaikė, vienas biuletenis rastas sugadintas.
Prieš balsavimą A. Jakubauskui teko paaiškinti savo veiksmus, susijusius su finansinės pagalbos Lietuvos totorių bendruomenei prašymu Rusijoje.
Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas priminė A. Jakubausko 2014 metų gegužės 14 dieną rašytą laišką Rusijai priklausančio Tatarstano vadovybei, prašant materialinės paramos.
„Džiaugiuosi, kad paneigėte grįžtamąjį ryšį, bet vienas sakinys, kuris galbūt leidžiamas bendruomenių lyderiams, verslininkams, bet neleidžiamas valstybės tarnautojams, į jį atkreipsiu dėmesį. Rašoma, kad Totorijos parama gali būti finansiniu pavidalu arba kaip kontaktai, nuo kurių dalis pajamų būtų skirta bendroms bendruomenės reikmėms. Kaip žinia, mūsų įstatymai tokios paramos formos išvis nenumato“, – teigė A. Anušauskas.
Jis sakė šį klausimą keliantis prieš A. Jakubausko paskyrimą, kad vėliau jam dėl to nekiltų bėdų.
„Apie tuos dalykus reikia kalbėti atvirai, neslepiant, nes kuo daugiau paskyrimo metu šių dalykų mes aptariame, žinome, tuo mažiau yra galimybių valstybės tarnautojui, jau pradėjus eiti pareigas, kur nors uždarame kabinete gauti kokį nors pasiūlymą remiantis kokia nors kompromituojančia medžiaga“, – tvirtino parlamentaras.
A. Jakubauskas savo ruožtu sakė, kad Lietuvos institucijos jo kandidatūrą jau patikrino.
Jis taip pat pranešė, kad Rusijoje šiuo metu paskelbtas nepageidaujamu asmeniu.
A. Jakubauskas pasakojo lankęsis Tatarstane ne kartą, pirmą kartą ten buvo 1989 metais ir bendravęs su „nepriklausomybininkais, kurie siekė savo tautos, savo valstybės nepriklausomybės, o tada tai atrodė pasiekiama ranka“.
„Aš, būdamas Lietuvos totoriumi, išauklėtas patriotine savo istorinės tėvynės dvasia, suvokiu, kad Tatarstanas nuo 1552 metų yra okupuotas Rusijos dar Ivano Rūsčiojo laikais, todėl mano, kaip piliečio, gyvenančio Europos Sąjungoje, pareiga buvo atvežti ten laisvėjimo dvasią“, – kalbėjo A. Jakubauskas.
Jo kandidatūrą į LGGRTC vadovus pateikė parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis, atsižvelgęs į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos siūlymą.
A. Jakubauskas naujas pareigas pradės eiti nuo liepos 1-osios.
Pagal išsilavinimą jis yra pedagogas ir politologas, socialinių mokslų daktaras, yra dirbęs „Vilniaus šiltnamiuose“, vadybininku privačioje bendrovėje, Seimo kanceliarijoje, Mykolo Romerio universiteto profesoriumi, premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeniniu konsultantu.
Nuo 2003 metų jis yra Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, nuo 2015 metų – Pasaulio Krymo totorių kongreso sekretoriaus pavaduotojas.
Ketvirtadienį Seimas ketina balsuoti ir dėl dabartinės centro vadovės Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš pareigų.
Ji LGGRTC generaline direktorės pareigas eina nuo 2009 metų sausio.
Pagal įstatymą, naujas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai.
LGGRTC tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.