„Pliažo likimas aiškus, jis turės būti sutvarkytas ir panaikintas. Tai jau – ne tik tuo (įstatymo projektu – „Delfi“) remiantis, yra ir paveldosaugos klausimai“, – sakė R. Karbauskis.
„Delfi“ primena, kad diskusijų dėl Lukiškių aikštėje įrengto pliažo fone, valdantieji įregistravo įstatymo projektą, kuriuos siekia apibrėžti Lukiškių aikštės naudojimo paskirtį.
Pagal įstatymo projektą, Lukiškių aikštė galėtų būti naudojama ir tvarkoma laikantis šių principų:
1) Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turi atitikti jos memoralinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863-1864 m. sukilėliams.
2) Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
3) Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas rekreacijos tikslu negali nustelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytųjų 1863-1864 m. sukilėlių atminimo įamžinimo tikslų.
R. Karbauskis teigė, kad bus prašoma, kad įstatymo projektą bus siekiama priiminėti skubos tvarka. Jo pateikimas numatomas ketvirtadienį, o priėmimas – šioje sesijoje.
LVŽS lyderis teigė negalįs palaikyti konservatorių jau anksčiau pasiūlyto įstatymo projekto dėl Vyčio įrengimo.
„Jeigu nebūtų teisinio proceso, tokiu atveju būtų galima ir aną įstatymą priiminėti, bet yra teisinis procesas. Aš suprantu, kad konservatoriai šiuo atveju turbūt jaučiasi gyvendami ne teisinėje valstybėje. Mes laikomės principo, kad turi pasibaigti teismai, tada būtų galima priiminėti įstatymą. Nes jei teismo sprendimas leis įgyvendinti tą projektą, kuris laimėjo konkursą. Tokiu atveju mes negalėtume priiminėti įstatymo anksčiau negu pasibaigs teismai“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Sako, kad klausimas yra susijęs su istorine atmintimi
LVŽS lyderis sakė, kad šis klausimas jam toks jautrus dėl istorinės šios vietos atminties.
„Aš manau, kad tie vaikai, kurie juo džiaugiasi, jie tiesiog nežino, jiems galbūt net jų tėvai nepapasakoja, kad šitoje vietoje prieš tam tikrą laiką buvo žudomi žmonės, šalia tos aikštės yra pastatas, kuriame buvo kankinami ir žudomi tūkstančiai žmonių. Tai yra mūsų istorinė atmintis. Vilniaus savivaldybė pasityčiojo iš tos atminties. Vilniuje yra daug vietų, kur galėtų būti pliažai, (…) bet pasirenkama aikštė, kur to daryti tiesiog negalima“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Lukiškių aikštėje žiemą veikė čiuožykla. LVŽS lyderis sakė negalįs pasakyti, kuo moraliniu požiūriu ledo arena skiriasi nuo pliažo, tačiau svarstė, kad galbūt tai susiję su tuo, kad aikštės tvarkymo darbai eina į pabaigą.
„Tai, kada degina moterų liemenėles akcijoje, tai yra jau pereina tam tikrus žmonių savigarbos ribas. Tai yra akcija, kuri su sveiku protu, kada šneki apie Lukiškių aikštę, nebesueina“, – sakė R. Karbauskis.
LVŽS lyderis kalbėjo apie feisbuke sukurtą įvykį „Sudegink liemenėlę La!svės lauže“
„Nesvarbu koks Tavo dydis: A, B, C ar net D... Jos visos dega laisvės ugnyje. Ateik per Jonines į Lukiškių aikštės „Open Beach“. Išlaisvink savo kūną. Nusiplėšk nuo jo liemenėlę. Įmesk ją į liepsnojantį Joninių laužą!
Parodykime, kad net pačioje homofobiškiausioje EU valstybėje Moteris turi teisę būti laisva! Nevaržyk savęs – Open Beach! Renginį palaiko Vilniaus savivaldybė. Rėmėjas Triumph Lietuva“, – rašoma įvykio aprašyme.
Feisbuke sukurtas įvykis – melagingos žinios
Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis Žukauskas patikino, kad tas įvykis nieko bendro neturi su realybe.
„Jeigu p. Karbauskis tiki viskuo, kas rašoma internete, tuomet jis tikriausiai matė ir kitą interneto pokštą apie jo penkiasdešimtmečio šventę. Šis Facebook renginys su realybe ar su savivaldybe turi tiek pat bendro, kiek minėtas p. Karbauskio jubiliejus Facebooke. Žmonės pokštauja, tikiuosi, tai nebus įstatymiškai uždrausta“, – teigė K. Žukauskas.
Tą patį patvirtino ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Nieko bendro Laisvės partija su šita akcija neturi. Čia, kaip suprantu, kažkas, kas kritikavo, ir pritarė R. Karbauskiui, sukūrė feisbuke įvykį, ir dabar R. Karbauskis sau būdingu tonu skelbia tai kaip tiesą. Tai yra „fake news“ (melagingos žinios – liet. kalba“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Partijos pirmininkė su ironija sureagavo į R. Karbauskio pareiškimus, kad pliažas iš aikštės turės būti panaikintas.
„Aš nesuprantu, ar R. Karbauskis su Agne Širinskiene, Laurynu Kasčiūnu, pasiims kastuvus ir pats ateis tą aikštę, man sunku suprasti, kas dabar čia vyksta. (..)
Labai gaila, kad ta aikštė niekam nerūpėjo trisdešimt metų, braidėme dešimtmečiais po raudoną purvyną, ir dabar, kai jau sutvarkyta, ir šeimos su vaikais tą aikštę prisijaukina, politikai pradeda rinktis politinius dividendus aikštės klausimu“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Politikė atkreipė dėmesį, kad šios vietos istorinė atmintis yra įvairialypė.
„Tai yra miesto aikštė, kurioje vyko visko – nuo turgaus, kuriame pardavinėjami riestainiai, iki kartuvių, nuo Lenino paminklo sovietiniais laikais iki Joho Lenmono skulptūros visai neseniai. Tai yra miesto aikštė, kurioje visko vyksta . Dabar žiemą stovi čiuožykla, vasarą – porą mėnesių bus smėlio, ar tikrai Seime nėra kitų klausimų, kuriuos mes norėtume spręsti?“, – klausė A. Armonaitė.
Apgailestavo, kad ankstesnis įstatymas dūla stalčiuose
TS-LKD frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kritikavo valdančiuosius, kad šie tris metus miegojo.
„Lukiškių aikštės įstatymo projektas po pateikimo jau yra patvirtintas Seime 2017 m. gruodį. Tris metus jis dūla Kultūros komiteto pirmininko stalčiuose. Ten būtų įtvirtintas aiškus reprezentacinis aikštės statusas, ir tai būtų visos Lietuvos reikalas, o ne miesto, o ne tuo labiau vienasmenius sprendimus dažnai mėgstančio mero“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Politiko vertinimu, dabartinė valdančiųjų iniciatyva tiesiog nukopijuota nuo jų jau anksčiau pateikti įstatymo projekto.
„Diskutuosime, bet suprantame, kad tai yra jų apsileidimo ir klaidos padariniai, jie irgi turi prisiimti atsakomybę už tai, kas dabar vyksta“, – sakė L. Kasčiūnas.
Politikas spėja, kad greičiausiai frakcijos nariai balsuos kiekvienas savo nuožiūra dėl „valstiečių“ iniciatyvos.
„Tai priklausys nuo jų pritarimo mūsų protokoliniam nutarimo atiduoti sprendimą į Švietimo komitetą iš Kultūros komitetą“, – sakė L. Kasčiūnas.