„Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pareigą perkančiosioms organizacijoms kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Valstybinę mokesčių inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl informacijos apie tiekėjo patikimumą gavimo, kai dėl ypatingos skubos pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu, nesilaikant pirkimų procedūroms keliamų reikalavimų“, – Seime pristatydamas pataisas ketvirtadienį sakė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Kaip nurodė ministras, taip pat siūloma įpareigoti minėtas institucijas informaciją apie tiekėjo nepatikimumą pateikti per 3 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo. Taip pat siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija, gavusi informacijos, kuri sudaro pagrindą abejoti tiekėjo patikimumu, nutraukia pirkimo procedūras.
Tačiau konservatorių frakcijai priklausanti Ingrida Šimonytė suabejojo, ar šiuo siūlymu nebandoma kratytis atsakomybės.
„Jūs sukuriate situaciją, kad tada, kai reikėtų kitomis aplinkybėmis pasinaudoti šita išimtimi, institucijos turės privaloma tvarka kreiptis į kitas institucijas, kurios turės ieškoti informacijos, kurios tuo metu gali ir neturėti. Ar čia nėra bandymas numesti atsakomybę kažkam kitam, kad paskui tomis pažymomis, kuriose nieko nebuvo parašyta, būtų galima pridengti savo nesugebėjimą pareikalauti užtikrinimo priemonių ar kitų garantijų, kurias perkančioji organizacija gali naudoti“, – sakė I. Šimonytė.
Tačiau Ž. Vaičiūnas sakė, kad taip siekiama apsidrausti nuo nesklandumų.
„Čia prevencinis žingsnis, kad esant kitokiai situacijai būtų galima apsidrausti nuo tokio nesklandumo ir informacija, kurią turi tarnybos, galėtų disponuoti perkančiosios organizacijos. Kad nebūtų taip, jog po pirkimo paaiškėja informacija, kurios perkančiosios organizacijos prieš tai neturėjo“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Tuo metu konservatorius Edmundas Pupinis klausė, ar šiuo įstatymu nebus papildomai apkraunamos tarnybos.
Į tai Ž. Vaičiūnas atsakė, kad pirkimų, vykdomų neskelbiamų derybų būdu, yra nedaug.
„Tokių pirkimų, (vykdomų – ELTA) neskelbiamų derybų būdu, yra gana nedidelis skaičius, tam turi būti karantino, ekstremalios situacijos, nepaprastosios padėties sąlygos. Tai mažina potencialių atvejų skaičių ir tais atvejais, kai toks pirkimas vykdomas, tikrai manome, kad tokia nuostata užtikrintų papildomas galimybes turėti tuo laikotarpiu visavertę informaciją perkančiajai organizacijai“, – sakė Ž. Vaičiūnas.