„Putinas dirba Rygai“
Birželio mėnesio pradžioje prie Latvijos ambasados surengtas kelių dešimčių žmonių piketas sulaukė ir Latvijos televizijos dėmesio. Jai konservatorius Ž. Pavilionis teigė, kad įžvelgia Kremliaus planą, kurį Latvija palaiko.
„Baltarusijoje nėra ekspertų, kurie galėtų A. Lukašenkai pasakyti: „Žinai, nestatyk jos!“ Jie nesilaiko daugybės minimalių rekomendacijų. Suprantate, šiuo metu šis klausimas mums svarbiausias. Pats turiu keturis vaikus. Ir jie manęs klausia: „Tėti, kas bus, jei ten kas nors atsitiks?“ Ir aš nežinau, ką jiems atsakyti. Nes Vilnius – tai pusė Lietuvos. Atstumas toks, kad jei ten kas negero nutiktų, mes nieko negalėsime padaryti“, – pasakė Ž. Pavilionis.
Jo manymu, neprotestuodama prieš Astravo AE Latvija gina Rusijos interesus.
„Aš manau, kad V. Putinas dirba Rygai. Tai, ką jūs darote, yra Rusijos interesai. O mes jums norime perduoti žinią, kad kai pas mus vyks rinkimai, ir mes pateksime į valdžią, visa tauta bus susidariusi nekokį stereotipą apie latvius, kurie mus pardavė Maskvai! Ir pardavėte mus mainais už mūsų gyvybę!“ – sakė aktyvistas.
Savo žodžių nesigaili
Delfi Ž. Pavilionis sakė, kad savo pasakytų žodžių Latvijos žurnalistams nesigina, gali ir dar kartą tai pakartoti.
„Galiu tą patį pakartoti, manau, kad šiuo metu pozicija, kurią atstovauja Latvija derybose iš esmės yra Rusijos pozicija. Tai yra BREL žiedo ir visų jų turėtojų interesas išlaikyti, kaip įmanoma, ne tik rusiškos elektros patekimą, bet ir paskirti kelius naujam rusiškam arba Rosatom produktui – Astravo elektros patekimui į mūsų rinką“, – pabrėžė politikas.
„Tikrai savo žodžių nesigailiu“, – dar kartą sakė politikas.
Paklausus, ar tikrai Vilnius yra pusė Lietuvos, Ž. Pavilionis pabrėžė, kad skaičiai kalba patys už save.
„Vilniuje yra beveik milijonas gyventojų, mes su latviais kalbėjome, kad jei kažkas įvyktų, tai ne tik Lietuvai būtų problemos, bet vėjas gali labai ramiai papūsti – grėsmė iškiltų ir Daugpiliui ir ne tik. Astravas yra dvigubai arčiau Berlyno, nei kad buvo Černobylis“, – aiškino jis.
Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje nurodoma, kad sostinėje yra registruota bene 600 tūkst. gyventojų. Vilniaus rajono savivaldybėje – gyvena dar apie 100 tūkst. gyventojų.
Latvijos televizijos kalbintas Latvijos ambasadoriaus Lietuvoje Indulis Bērzinis piketą vertino kaip demokratijos išraišką, bet priminė ir artėjančius Seimo rinkimus.
„Šioje gatvės pusėje buvo susirinkę 20 demonstrantų arba piketo dalyvių ir policija jų mandagiai paprašė pereiti į kitą gatvės pusę, jie taip ir padarė. Nebuvo jokių konfliktų. Tai buvo demokratiškas būdas išreikšti nuomonę, su kuria mes, Latvija, galbūt nesutinkame. Vis dėlto ji, kaip ir bet kuri kita nuomonė, turi teisę egzistuoti“, – svarstė I. Berzinis.
Ambasadorius, anot Latvijos televizijos, pakvietė piketuotojus arbatos, visi išsakė savo poziciją, tačiau Lietuvos pozicijai, ambasadoriaus manymu, didelę įtaką turi artėjantys Seimo rinkimai, kurie vyks rudenį. Šeši iš dvidešimties piketo dalyvių yra Seimo nariai.
Paklaustas, ar jis sutinka su vertinimais, kad šio klausimo eskalavimas yra tik politinė artėjančių rinkimų kampanija, Ž. Pavilionis neigė.
„Manau, kad visiškai ne. Kaip jūs žinote, Seime šiuo klausimu mes esame absoliučiai susivieniję, nei vieno balso prieš nebuvo, priimant paskutinę Seimo rezoliuciją, kuria aiškiai įtvirtiname (elektros, aut. p.) nepirkimą visos Europos sąjungos mastu, kaip Seimo poziciją“, – tikino jis.
Pasigenda prezidento lyderystės
Prezidento G. Nausėdos metiniame pranešime, kuris Seime buvo pristatytas praėjusią savaitę, šiam klausimui taip pat buvo skiriama nemažai dėmesio.
Šalies vadovas teigė, kad Lietuva kėlė ir kels nesaugiai statomos elektrinės Astrave problemas tarptautinei bendruomenei, reikalaudama imtis atsakomybės ir veiksmų.
„Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui. Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus“, – praėjusį ketvirtadienį Seime sakė šalies vadovas G. Nausėda.
Ž. Pavilionis teigė, kad iniciatyvinė grupė „Sąjūdis prieš Astravo AE“ vienija per 160 politikų, visuomenininkų ir mokslininkų.
„Manome, kad tai yra nepagarba ne tik Seimui, kuris vieningai laikosi šiuo klausimu. Bet ir visai grupei kitų visuomenininkų, kurie pasirašė raštą, kuriuo ragina G. Nausėda ES kelti Astravo klausimą. Taip pat ir prezidentą Valdą Adamkų, kuris šiuo klausimu ne vieną laišką yra pasirašęs. Mes norėtume prezidento lyderystės“, – kritikos šalies vadovui pažėrė Ž. Pavilionis.
Politikas Delfi sakė, kad šiuo metu yra kritinis momentas.
„Šiuo metu yra lemiamas momentas, kai šalies vadovas turi apginti mūsų įstatymą ir neleisti per Lietuvos teritoriją, kad milžiniškais kiekiais tekėtų baltarusiška elektra. Yra įvairūs būdai: derybos ir diplomatija. Yra ir kiti techniniai būdai, kuriais mes galėtume apriboti elektros tiekimą. Ir savo rinką apsaugoti. Bet šiuo metu, matydami, kaip Prezidentūros patarėjai pasakė, kad Ž. Vaičiūnas dirba gerai ir linijas bandys suderinti su Linkevičiumi, mums kyla klausimas – tai kokios tai linijos?“ – kalbėjo TS–LKD atstovas Ž. Pavilionis.
Teiginiai per radikalūs
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas teigė, kad sunkiose derybose vertėtų pasirinkti labiau diplomatišką toną. Jo teigimu, negalima paneigti ir pragmatiškos Latvijos pozicijos.
„Jūsų minėti pasisakymai, jie gal kiek prasilenkia su diplomatine kalba. Kalbant reikia akcentuoti diplomatiškiau kylančias problemas. Kad Ryga dirba Putinui, aš taip tiesiai nesakyčiau. Bet man atrodo, kad latviai, kaip jau ir kitais atvejais buvo, bando išsiderėti kažką papildomai daugiau ir gauti papildomos ekonominės naudos“, – kalbėjo jis.
G. Česnakas kalbėdamas su Delfi priminė, kad panašiai Latvija elgėsi diskusijų dėl NordBalt jungtimi metu.
„Lyg buvo susitarta, bet jie užsigeidė, kad NordBalt baigtųsi ne Lietuvoje, o Latvijoje, tada teko įsikišti Europos Komisijai ir skirti finansavimą Latvijos elektros tinklų atnaujinimui“, – priminė jis.
G. Česnako teigimu, su Latvija reikia ieškoti bendro intereso.
„Bet latviai labai pragmatiškai siekia finansinio intereso, kuris leistų elektrą iš Astravo importuoti į Latviją ir ja prekiauti. Lietuvoje, ministro Ž. Vaičiūno pasiektas susitarimas apribotų galimybes Lietuvai pirkti tą elektrą. Bet iš esmės, kol įvyktų atsijungimas, sinchonizacija 2025 metais, technines galimybes elektrai tekėti Lietuva turėtų užtikrinti dėl pačios sistemos saugumo. Bet manyčiau, kad su broliais latviais reikėtų rasti geresnę kalbą.
Bet ir jie turėtų šiek tiek įsiklausyti. Nes tai nėra pirmas kartas. Ir, aišku, tokie ginčai sinchronizacijos kontekste, rodo, kad gali būti vėl problemų dėl jos. Galbūt vėl kokio susitarimo užsigeis, kažkokių išimčių. Nes latviai akivaizdžiai siekia išlaikyti importo galimybes, siekdami ekonominės naudos“, – Delfi kalbėjo G. Česnakas.
Jis dar kartą teigė, kad Ž. Paviliono teiginiai pernelyg radikalūs.
„Retrospektyviai žiūrint, Latvijos energetikos sektorius yra gan glaudžiai susijęs su Rusija. (…) Kiek žinau, Latvijos parlamentarai susidūrė su spaudimu iš interesų grupių, bandymų papirkti. Latvijoje yra stiprūs Rusijos ekonominiai interesai, negali būtų paneigti, kad kažkas bandydamas užsidirbti pinigų, gali atstovauti tam tikrą interesą. Bet taip radikaliai teigti, kad Ryga yra Putino agentai, tai nėra gero tono ženklas“, – politiko žodžius vertino politologas.
Jis pabrėžė, kad vienintelis įrankis, kurį šiame kontekste gali naudoti Lietuva – tik diplomatinė kalba.
„Latviai yra ne kartą parodę tam tikras problemas Baltijos šalių energetiniame bendradarbiavime, tačiau be diplomatinės kalbos kitų instrumentų ir neturime. Galime būti nepatenkinti, bandyti priversti. Bet esame vienas regionas ir skaidyti kitoms jėgoms tą regioną yra pakankamai lengva. O kalbėtis reikia“, – Delfi sakė Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas G. Česnakas.
Ragina derinti pozicijas
Delfi primena, kad energetikos ministras Ž. Vaičiūnas siūlo Vyriausybei pasirašyti kompromisinį susitarimą su latviais ir estais, pagal kurį abi kaimyninės šalys neįsipareigotų nepirkti Astravo AE elektros, bet palaikytų tokius Lietuvos ketinimus. Tačiau tokiam variantui nepritaria užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, raginantis derėtis dėl labiau ambicingo susitarimo.
Prezidentas G. Nausėda ragina ministrus suderinti pozicijas.
Ž. Vaičiūnas teigia, kad susitarimo projektas numato kilmės garantijų sistemą bei importo mokesčius, bet neįpareigoja Latvijos nepirkti baltarusiškos elektros. Anto jo, toks susitarimas būtų pakankamas įgyvendinti vadinamąjį „antiastravinį“ Lietuvos įstatymą.
Lietuva yra didžiausia Astravo AE kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Minskas neigia Vilniaus kritiką dėl jėgainės nesaugumo.
Astravo AE gali pradėti veikti dar rugpjūtį.