COVID-19 pandemija „toliau įgauna pagreitį“ pasaulyje. „Paskutinis milijonas atvejų buvo užfiksuotas vos per aštuonias dienas“, – pirmadienį, birželio 22 dieną, perspėjo PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, kurį citavo prancūzų „Le Monde“ tinklapis.

„Mes žinome, kad pandemija yra daug daugiau nei sveikatos krizė. Tai yra taip pat ekonominė, socialinė, o eilėje šalių dar ir politinė krizė. Jos poveikį jusime dešimtmečius“, – kalbėjo jis per virtualią Dubajuje surengtą konferenciją.

PSO vadovas ragino vyriausybes ir visuomenes ruoštis galimoms ateities pandemijoms, kurios „gali kilti bet kurioje šalyje bet kuriuo metu ir tam nepasiruošus nužudyti milijonus žmonių“.

„Mes nežinome kur ir kada kils kita pandemija, bet mes žinome, kad ji turės milžinišką poveikį gyvenimui ir ekonomikai“, – perspėjo jis.

Virusas apima naujas teritorijas
Mindaugas Stankūnas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas nemano, kad per pasaulį jau ritasi antra koronaviruso banga.

„Jis paprasčiausiai ateina į tas šalis, kuriose jo nebuvo. Matome, kad tas virusas buvo Europoje, dabar ten naujų atvejų skaičius mažėja, jau ir Jungtinėse Valstijose (JAV) nebėra tokio beprotiško augimo, koks buvo prieš kelias savaites.

Visa tai dabar atkeliauja į Pietų Ameriką (Braziliją, Meksiką, Čilę) ir į Azijos regioną (Indiją, Bangladešą, Pakistiną). Tai yra didžiulės šalys. Vien Indijoje – 1,4 mlrd., Pakistane – 220 mln., Bangladeše – 164 mln. gyventojų. Dar turime turėti mintyje, kad, pavyzdžiui, Bangladešas yra šalis, kuriame yra didžiausias gyventojų tankis. Infekcijai plisti ten yra puikios sąlygos“, – pasakojo M. Stankūnas.

Mokslininkas prognozuoja, kad po mėnesio sulauks žurnalistų skambučių, ir teks kalbėti apie dideles problemas Afrikoje.

„Kol kas ten nėra tiek daug atvejų – tik apie visų 5 proc. naujų atvejų fiksuojami Afrikoje. Bet, jeigu pažiūrėtume į atskiras šalis, pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respubliką, tai ji jau pakliūna pagal naujų per vieną dieną diagnozuotų atvejų skaičių į Top 10“, – sakė M. Stankūnas.

Pasak mokslininko, daugiausiai iššūkių šiam žemynui kelia tai, kad ten yra visai kitokie sveikatos priežiūros paslaugų resursai negu čia.

„Sakykime, mes Lietuvoje turime beveik 1000 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, kurie yra būtini šitos ligos sėkmingam gydymui. Tuo tarpu visas Afrikos regionas (tai yra 41 šalis) turi tik 2000 tokių aparatų.

Dar, tarkime, yra tokia Kongo Demokratinė Respublika, anksčiau buvęs Zairas, dar anksčiau – buvusi Belgijos kolonija (tikriausiai skaitėte, kaip Briuselyje buvo apipaišytas paminklas Leopoldui II, kuris labai negražiai elgėsi su kongiečiais). Tame Konge dabar gyvena virš 100 mln. žmonių, o jie turi tik 5 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus“, – sakė M. Stankūnas.

PSO nelinkusi kalbėti apie antrąsias bangas

LSMU profesorius pastebėjo, kad kalbos apie antrą bangą susijusios su Pietų Korėjos vienos iš valdžios atstovių pareiškimu.

„Tačiau pirmadienį aš irgi klausiau PSO vadovų konferenciją, tai jie pasakė, kad Pietų Korėja galbūt truputėlį perdėjo. Naujų atvejų skaičius Pietų Korėjoje yra aiškiai siejamas su tam tikrais židiniais. Kiek žinau, ten Seule, stalo teniso klube, buvo nustatytas židinys, po to – iš to teniso klubo kažkas nuėjo į bažnyčią ir kelis atvejus paskleidė. Dar buvo nustatyta atvejų vienoje kompanijoje, kuri užsiiminėjo prekių pristatymu į namus, keliuose naktiniuose klubuose.

Tačiau PSO konstatavo, kad Pietų Korėja labai gerai tvarkosi. Jie visus židinius identifikavo, kontaktus nustatė, seka, ir PSO vadovai tiki, kad tokio protrūkio, kad reikėtų uždaryti visą šalį, nebus“, – kalbėjo M. Stankūnas.

Kalbant apie antrąsias bangas, dažnai minimas Iranas. Tačiau mokslininkas situacijos ten irgi nebūtų linkęs identifikuoti kaip antros bangos.

„Tai yra padidėjimas dėl tam tikrų Irano Vyriausybės sprendimų. Iranas turėjo balandžio pradžioje apie 32 tūkst. atvejų. Po to tas lygis nuolat mažėjo. Po mėnesio, gegužės pradžioje, aktyvių atvejų skaičius buvo stipriai sumažėjęs, siekė tik apie 12 tūkst. atvejų, bet po to, nuo gegužės 3 dienos, pradėjo labai stipriai augti.

Tai yra paaiškinama tuo, kad Irano valdžia gegužės pradžioje atidarė mečetes. O, savaime suprantama, uždara erdvė, ilgas laikas praleistas kartu, yra rizikos faktoriai. Dar be to gegužės viduryje jie atidarė mokyklas“, – dėstė M. Stankūnas.

LSMU profesorius atkreipė dėmesį, kad panašios tendencijos stebimos ir Ukrainoje.

„Ukrainoje buvo nedideli skaičiai. Pats mažiausias atvejų skaičius buvo birželio 1 dieną, siekė kiek daugiau nei 300 atvejų. Tada jie pradėjo atleidinėti ekonomiką, birželio pradžioje pradėjo leisti eiti į restoranus, kavines, maldos namus, ir praeitą savaitgalį, birželio 19 dieną, ten buvo pasiektas didžiausias naujų atvejų skaičius per dieną, tai yra 921 naujas atvejis“, – pasakojo M. Stankūnas.

Prielaidų atsipalaiduoti nėra

Lietuva su savo naujų nustatomų COVID-19 atvejų skaičiumi atrodo lyg ramus užutėkis. Antradienį nustatyti tik du nauji atvejai, pirmadienį – trys. Karantinas šalyje atšauktas birželio 16 dieną, tačiau iki šiol šalyje galioja valstybinio masto ekstremalios situacijos režimas.

„Mes Lietuvoje antradienį turėjome tik du naujus atvejus. Tai labai smagu. Iš kitų šalių pavyzdžių matome, kad sušvelninimai iš tikro gerai veikia, nes žmonėms „stogas pavažiuos“ nuo karantino, bet, jeigu mes neatsakingai elgsimės, nesisaugosime, turėsime tą antrą piką labai greitai. Tas virusas dabar yra suvaldytas, nuramintas, tūno šešėlyje, bet koks nors kvailas poelgis gali sąlygoti proveržį“, – kalbėjo M. Stankūnas.

Panašiomis mintimis dalijosi ir gydytoja epidemiologė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Ji konstatavo, kad koronavirusas niekur neišnyko, todėl atsipalaiduoti dar nėra pagrindo. Specialistė atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį laikotarpį į tai net porą kartų atkreipė dėmesį ir PSO vadovas.

„PSO vadovas ir prieš porą savaičių padarė pranešimą, kad per parą padaugėjo labai daug atvejų, ko nėra buvę nuo pandemijos pradžios. Praėjus dviem savaitėms vėl – pranešimas, kad tas skaičius dar kartą išaugo, nuo pat pandemijos pradžios užfiksuotas paros rezultatas – labai didelis. Pasaulyje, Europoje, taip pat ir Lietuvoje tas virusas cirkuliuoja.

Nepriklausomai nuo mums suteiktų karantino atpalaidavimo galimybių, nereikia pamiršti, kad vis dėlto esame imlūs. Nes persirgusių asmenų dalis yra labai nedidelė, dėl imuniteto įgijimo apskritai dar yra labai daug neaiškumų (kiek laiko jis gali išsilaikyti, per kiek laiko ir kam jis gali susiformuoti). Taigi dabartiniu metu tikrai nereikėtų atsipalaiduoti, žinant, kad pasaulyje dar koronaviruso atvejų daugėja“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Pasak specialistės, dabar karštieji COVID-19 taškai yra Jungtinės Valstijos (JAV), Pietų Amerikos šalys.

„Europoje tokiose šalyse kaip Švedija, Portugalija, Jungtinė Karalystė, irgi atvejų skaičius didėja. Dabar girdime ir apie protrūkį Vokietijoje. Taip, ten „eina“ židiniais, bet tie židiniai yra skaitlingi. Sakykime, Šiaurės Vokietijoje yra daugiau kaip tūkstantis teigiamų atvejų, Portugalijoje ir JK irgi skaičiai auga. Galbūt tie protrūkiai visur yra židininiai, bet tuose židiniuose registruojami asmenys gi turi asmeninį gyvenimą – namus, artimuosius“, – sakė D. Razmuvienė.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvoje, jeigu ankstesniu metu gausesni susirgimo židiniai daugiau buvo fiksuojami sveikatos priežiūros įstaigose, tai paskutiniu laikotarpiu jie yra registruojami daugiau namų, darbo aplinkoje.

„Matome, kad žmonės yra pasiilgę ir švenčių, ir renginių. Kai nesilaikoma rekomendacijų – ypač dėl atstumo laikymosi, ilgesnio bendravimo, tas virusui leidžia išplisti“, – teigė D. Razmuvienė.

Dalis Azijos šalių grįžta prie jau išbandytų priemonių
Daiva Razmuvienė

Specialistė pastebėjo, kad Pietų Korėja, nors ten susirgusiųjų skaičius nėra gausus, jau dabar imasi priemonių.

„Kinijoje, Pekine, irgi yra labai nedaug sergančių – apie 140 asmenų, tačiau jau kelios provincijos yra uždarytos. Jie traktuoja, kad atėjo nauja banga. Sunku dabar pasakyti, ar tikrai tas virusas iš naujo startuoja, ar tiesiog buvo pamažėjęs susirgusiųjų skaičius“, – sakė D. Razmuvienė.

Pasak specialistės, yra mokslininkų, pavyzdžiui, Italijoje, kurie sako, kad pats virusas mutavo, ir jau dabar plinta lengvesnė jo forma. Tačiau PSO griežtai teigia, kad nėra mokslinių įrodymų, kurie tai patvirtintų.

„Pietų Korėja ir kitos šakys prognozavo, kad antra banga ateis rudenį arba žiemą. Bet, kaip sako tam tikrų šalių epidemiologai, toks kalbėjimas – lyg kokie burtai, nes negali nuspėti, kaip virusas elgsis. Tą ir matome šiandien“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Pasak specialistės, kol nėra vakcinos ir specifinio gydymo, šalys, kurios konstatuoja kovoją su antra banga, vėl iš naujo imasi tokių pačių griežtų priemonių kaip ir pirmą kartą.

„Jie komentuoja, kad nauja susirgimų banga prasidėjo todėl, kad nuo karantino pavargę žmonės, panaikinus ribojimus, atsipalaidavo, ir tas galėjo vėl paskatinti virusą plisti. Jau yra patirties, kaip reikia elgtis, todėl ir dabar taikomos tos pačios ribojimo priemonės – uždaromi skrydžiai, mokyklos, vieši renginiai, vėl platinamos tos pačios rekomendacijos. Tačiau dabar jau lengviau – ir rekomenduoti, ir visuomenei priimti, nes tai buvo taikyta du tris mėnesius. Jau žmonės yra įpratę, ir mokslininkai žino, ką reikia rekomenduoti“, – sakė D. Razmuvienė.

Daug vilčių sudėta į vakciną

Daugelio šalių viltys, kad situacija pasieks esminį lūžį, yra susiję su vakcinos atsiradimu. NVSC epidemiologė D. Razmuvienė sakė, kad labai daug šalių vykdo vakcinos tyrimus.

„Oksfordo universiteto mokslininkai žada, kad galbūt vakciną turėsime jau šį rudenį. Dabar atliekami klinikiniai tyrimai su žmonėmis, skiepijama. Tas tyrimas yra labai imlus laikui, nes reikia ne tik, kad būtų žmogus paskiepytas, bet, kad būtų ir toliau sekama jo būklė. Jeigu viskas vyks gerai, galbūt šiais metais gyventojus jau pasieks vakcina.

Europos Komisija sudarė planus-prašymus, kad vakcina pasiektų kiekvieną šalį. Jeigu ji atsiras, bus patvirtinta, registruota, viskas su ja bus gerai, galbūt šiais metais ji pasiektų ir Lietuvą“, – sakė D. Razmuvienė.

Sunkiausiai krizę išgyveno jauni žmonės
Gintaras Chomentauskas

„Žmogaus studijų centras“ kartu visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ yra vykdęs tyrimą apie Lietuvos gyventojų emocinę būseną per karantiną. „Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas darė prielaidą, kad Lietuva, kaip valstybė, per pirmąjį etapą galbūt jau išmoko nekelti bereikalingos panikos tais atvejais, kai reikia mobilizuotis.

„Dabar mobilizacija buvo pasiekta daugiau baimės kurstymu (kas atsitiks) ir disciplinarinėmis priemonėmis. Jeigu dar kartą panaudotume visą tą seną gąsdinimo arsenalą, tada pasekmės būtų dar dramatiškesnės negu turėjome dabar“, – sakė G. Chomentauskas.

Atlikti tyrimai parodė, kad labiausiai tokiai situacijai emociškai pažeidžiami yra jauni (18-29 metų amžiaus) žmonės.

„Jie galbūt dar per gyvenimą nėra patyrę tiek įvairių įvykių, galbūt yra nevisai savarankiški savo mastyme ir yra linkę imituoti tai, kas vyksta aplinkui – tiek madų prasme, tiek emociškai. Tačiau antros bangos atveju neabejotinai neigiamą poveikį patirtų ir kitos visuomenės grupės. Pavyzdžiui, tirdami pastebėjome, kad šios krizės poveikis yra didesnis moterims“, – sakė G. Chomentauskas.

Centro vadovas pastebėjo, kad pirmą mėnesį, kai buvo daromas pirmasis tyrimas, daugiausiai nerimo patyrė žmonės nuo 50 iki 74 metų.

„Bet netrukus jie apsižvalgė, smegenys įjungė kritinį mastymą, ir sparčiai jų emocinis gyvenimas sunormalėjo. Tuo tarpu jauniausiems, atrodo, kad jų fantazija pasitarnavo ne jų labui – pradėjo kurti baubus, o ne analizuoti, kaip yra iš tikrųjų“, – sakė G. Chomentauskas.

Ragina ir sprendimų priėmėjus pasidaryti išvadas

Specialistas per jau buvusį karantiną labiausiai iš sprendimų priėmėjų pusės pasigedo objektyvaus situacijos vertinimo.

„Jeigu pažiūrėtume į tai, kiek dabar yra sergančių ir susergančių kiekvieną dieną, tai jų yra gerokai daugiau negu karantino pradžioje, bet mes dėl to ne tik panikuojame, bet atidarėme daug galimybių veiklai, bendravimui. Tikiuosi, kad kovos su virusu politikos organizatoriai bus atviresni informacijai, kuri yra objektyvi, o ne viską spręs per draudimų ir gąsdinimų prizmę“, – teigė G. Chomentauskas.

Remdamasis tyrimais, kurie buvo daryti SARS, Ebolos epidemijų atveju, specialistas prognozavo, kad ir pirmosios susirgimų bangos poveikis psichologinei žmonių gerovei gali dar atsiliepti ir ateityje.

„Tai susiję su tuo, kad emocija nėra tik greitai kintantis pergyvenimas. Emocija atsiranda, kai mes tam tikru būdu pradedame įprasminti aplinką. Sakykime, jeigu aplinką mes įprasminame kaip grėsmingą – kad niekada nėra saugu bendrauti su žmogumi, arba, kad aplinkui – tik virusai, arba, kaip mano viena klientė sako: „man išeiti į gatvę – tas pats, kaip numirti“, tai šiuo atveju mes girdime ne tik emociją, mes girdime tam tikrą aplinkos suvokimą, naują įprasminimą. Tas taip greitai nesikeičia ir sąlygoja kitų emocinių reakcijų atsiradimą“, – dėstė G. Chomentauskas.

Pasak specialisto, tokio gąsdinančio įprasminimo būdo keitimui reikia tiek paties žmogaus, tiek visuomenės pastangų.

„Visuomenė suinteresuota racionaliu elgesiu, ji nesuinteresuota panikuojančiais žmonėmis“, – teigė G. Chomentauskas.

Specialistas nemano, kad dėl viruso grėsmės gali padaugėti potrauminį stresą arba kitus tokius sutrikimus išgyvenančių žmonių. Tačiau jis neatmetė, kad gali padaugėti savižudybių.

„Dėl savižudybių nenustebčiau, nes yra padidėjęs bejėgiškumo ir beviltiškumo rodiklis. Tai paprastai eina kartu su prislėgta nuotaika, kuri irgi pakyla koronaviruso karantino metu. Tie lydimieji emociniai dalykai, jie yra ir suicidų priežastys.

Dėl potrauminių sindromų ir kitų panašių dalykų aš labai abejočiau, nes mes neturėjome betarpiško sąlyčio su tokiais potyriais, kurie yra virš žmogaus normalaus patyrimo ribų. Mes daugiau girdėjome apie tai, matėme tokių dalykų televizoriaus ekranuose negu patys patyrėme“, – sakė G. Chomentauskas.

Buvo tokių, kurie puolė iš visų jėgų gyventi esamuoju laiku

Kalbėdamas apie gyventojų vartojimo pokyčius pokarantininiu laikotarpiu, specialistas pastebėjo, kad paprastai, kai kyla entuziazmas, kyla ir pardavimai.

„Esu girdėjęs iš kolegų, kad yra pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje, kai žmonės įsigyja daugiau vasarnamių, antrą gyvenamąjį plotą arba prabangių dalykų – kaip katerį arba panašių. Dalis žmonių tikriausiai sprendė savo egzistencines problemas, ir mato, kad gyvenimą reikia gyventi šiandien, o ne kažkada, ta dalis turbūt vartojimo nestabdys (net ir suvokdami, kad gali būti antra banga), netgi – priešingai. Bet bendrai kalbant, tikriausiai vartojimas kris“, – kalbėjo G. Chomentauskas.

Kartu tyrimai rodo ir teigiamą pokytį, kad nuo karantino pradžios padaugėjo ramiai besijaučiančių žmonių.

„Intravertai turbūt apsidžiaugė, kad jiems reikia mažiau bendrauti, ir gali dirbti iš namų. Bet kartu tai rodo, kad žmonės rado būdą kaip sutarti su savimi, artimaisiais, kaip užpildyti laiką“, – sakė G. Chomentauskas.

Situacija – visai kitokia nei pavasarį
Nerijus Mačiulis

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad siekiant suvaldyti viruso plitimą, klausimas, ar pakeliamas ekonomikai būtų dar vienas lokalus arba platesnio masto karantinas.

„Bet kuri eurozonos valstybė gali pakelti bet kokio ilgio ir sunkumo karantiną su tokiomis atsako priemonėmis, kokių ėmėsi Europos centrinis bankas ir nacionalinės vyriausybės. Juk iš esmės yra spausdinami pinigai, skolinamasi milžiniškos sumos, ir jų pagalba (per tiesiogines išmokas, mokestines lengvatas, valstybines investicijas) palaikomas ekonominis aktyvumas“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas apibendrino, kad pinigų netrūksta eurozonoje. Esminis klausimas yra, ar valstybės vėl imtųsi tokio karantino ir tokių viruso plitimo stabdymo priemonių, kokių ėmėsi šių metų pavasarį?

„Atsakymas yra, kad turbūt ne. Tą labai aiškiai indikuoja visos valstybės. Kodėl – ne, net ir matant antrąsias bangas daugelyje pasaulio valstybių? Karantinas buvo reikalingas tam, kad būtų galima sustabdyti labai didelį staiga susirgusių asmenų skaičių, kurio nesugebėtų priimti ir apsaugoti sveikatos apsaugos institucijos.

Dabar, po pirmosios bangos, sveikatos apsaugos institucijos yra pasiruošusios, turi daug didesnius pajėgumus, patirtį, apsisaugojimo priemonių, ventiliatorių, tai yra tokių priemonių, kurių daugelis valstybių neturėjo pakankamai prieš pirmąją pandemijos bangą“, – sakė N. Mačiulis.

Kartu ekonomistas konstatavo, kad gyventojai, įmonės, irgi yra prisitaikę, ir žino, kad padidėjus viruso plitimo rizikai reikės kaukių, skydelių, laikytis atstumų parduotuvėse ir kitose susibūrimo vietose.

„Tai reiškia, kad mes jau turime patirties, kaip sustabdyti virusą, nesustabdant ekonomikos. Panašu, kad būtent tokį kelią renkasi visos Europos Sąjungos valstybės. Turbūt jau pasiruošus, prisitaikius, įsigijus apsaugos priemonių, įgijus patirties, būtų visai kitaip valdoma viruso plitimo antroji banga, jeigu ji mus pasiektų“, – sakė N. Mačiulis.

Vienintelis ekonomikos stabdymo instrumentas, kurį ekonomistas įsivaizduotų kaip galimą antros bangos atveju, būtų sienų kontrolė, kuri apribotų viruso patekimą į šalį.

„Visos kitos priemonės – kaip prekybos, paslaugų vietų uždarymas yra mažiau tikėtinas“, – sakė N. Mačiulis.

Svarbi ne tik vakcina, bet ir efektyvūs vaistai

Ekonomistas sakė, kad ekonominiu požiūriu yra svarbus ne tik vakcinos, bet ir efektyvių vaistų, kovojančių su ligos pasekmėmis, klausimas.

„Praėjusią savaitę paviešintas tyrimas apie deksametazoną irgi yra labai svarbus atradimas, kuris leidžia nebe taip bijoti viruso. Nes, jei net ir labai plintant virusui, gali sumažinti jo pasekmes, mirtingumą, yra natūralu, kad alternatyvieji kaštai sumažėja, ir tuomet gali nebūtinai taikyti labai griežtas ekonomikos ir gyvenimo sustabdymo priemones“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, nelabai kas turi lūkesčių, kad vakcina jau šiemet taps visiems prieinama.

„Net optimistiniu scenarijumi, jeigu ji būtų išrasta ir pasiteisintų šių metų pabaigoje, plačiai visuomenei ji būtų prieinama tik antroje kitų metų pusėje. Tai reiškia, kad mes dar metus gyvensime su tokiais išradimais ir tokiais vaistais, kokius turime dabar. Tai yra kovosime su viruso sukeltų ligų pasekmėmis, o ne sustabdysime viruso plitimo su vakcinos pagalba – bent jau kol kas“, – sakė N. Mačiulis.

Skvernelis: tokių griežtų priemonių taikyti neplanuojama

Vyriausybė turi parengtą planą, kaip reikėtų elgtis antros COVID-19 bangos atveju, teigia premjeras Saulius Skvernelis. Pasak jo, tokių griežtų ekonomikos suvaržymo priemonių, kokios buvo pritaikytos įvedus karantiną kovo mėnesį, visoje šalyje taikyti neplanuojama, būtų dirbama su atskirais viruso židiniais, rašė BNS.

„Aš manau, kad daug kas elgtųsi šiek tiek kitaip, nes mes turėjome skaudžias pamokas, visa Europa ir pasaulis, dėl valdymo, dėl nustatymo, dėl pačios elgsenos tiek visuomenės, tiek mūsų prevenciškai valdant pandemiją. (…) Būtų kalbama apie atskirus lokalizuotus židinius – miestus, rajonus, galbūt apskritis. Dirbtume su taikiniais, jeigu ten tikrai būtų židinys ir jis plistų, tektų vėl panaudoti maksimalias uždarymo priemones“, – Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad pati taikliausia koronaviruso prevencinė priemonė išlieka socialinio „kontakto nebuvimas ir tam tikrų asmens higienos taisyklių laikymasis“.

„Reikėtų tą daryti ir ateityje, bet aš manau, kad mes dabar tikrai kalbame apie lokalizuotus židinius, kas ir dabar beje vyksta (…) Toks planas yra parengtas, tikiuosi, kad net ir jo nereikės naudoti, bet turime būti pasiruošę“, – tvirtino S. Skvernelis.