Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis per programos pristatymą Lietuvos nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje gynė programą, kad ji yra atitinkanti konservatorių identitetą.
„Ji skirta padėti valstybei rasti sutartį, išgryninti tai, kas yra valstybės interesas, ir pamėginti sutelkti kitus bendram darbui“, – kalbėjo G. Landsbergis, prieš tai akcentavęs normalios ir lėtesnės politikos būtinybę.
Pasak partijos pirmininko, „jei konservatoriai pasiduotų identitetų pagundai, tai susilpnintų valstybę“.
„Konservatoriai negali sau to leisti“, – sakė G. Landsbergis.
Konservatoriai, pristatydami savo programą, žada lėtinti įstatymų leidybos procesą, daugiau tartis - tiek su politikais, tiek su ekspertais.
Šimonytė: diskusija apie tai, kokios kokybės viešųjų paslaugų norime, yra visiškai natūrali
TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė akcentavo valstybę kaip identitetą.
„Galime labai siaurai matyti valstybės stiprumą (...), bet visa tai apie ką kalbame, galiausiai, sueina į tą patį tikslą. Didele dalimi yra tai, apie ką man teko kalbėti ir prezidento rinkimų kampanijos metu, – kad mes turime keletą labai silpnų vietų, kurios mus daro įvairiai pažeidžiamus. (…)
Tame yra ir mūsų ekonominis modelis, kuris yra labai priklausomas nuo žemos ir vidutinės vertės, ir nėra kažkokio stebuklingo dalyko, kad mes staiga spragtelėję pirštais, pradėtume tą aukštą pridėtinę vertę kurti. Lygiai taip pat – mūsų viešasis sektorius, kur labai dažnai, kalbėdami apie tai turime tokią dirbtinę klišę – visą laiką naudojome „žuvies“ ir „meškerės“ priešinimą, nesusimastydami, kad žmogui skirtingomis aplinkybėmis gyvenime kartais reikia ir „žuvies“, ir „meškerės“, kad jis truputį pavalgęs su meškere nueitų iki ežero ir pasigautų sau kitą žuvį“, – metaforiškai kalbėjo I. Šimonytė.
Politikė, vertindama padėtį, buvo linkusi remtis ekonomizuotu vertinimu.
„Mes turtėjame kaip visuomenė. (…) Mums turtėjant, mums norisi ne tik geresnės kokybės daiktų, (…) bet ir geresnės kokybės viešųjų paslaugų. Tai yra visiškai normalu.
Jeigu tą suprantame, tada, man atrodo, mūsų diskusija apie tai, kokios tos viešosios paslaugos atitinka mūsų kaip visuomenės išsivystymo lygį, yra natūralios ir svarbios, ir nėra kažkoks konservatorių socialdemokratizavimasis“, – sakė I. Šimonytė.
Programoje – analogija valstybinio banko idėjai
Tarp konservatorių programoje numatytų idėjų galima išvysti ir tai, ką iš esmės galima būtų vadinti valstybiniu banku. TS-LKD žada steigti Lietuvos strateginių investicijų fondą (LSIF), kuris būtų skirtas telkti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir prioritetinėse ekonomikos srityse vykdyti investicijas.
Pagal TS-LKD viziją, fondas būtų finansuojamas Vyriausybės (biudžeto, Kelių direkcijos, Valstybės valdomų įmonių energetikos ir susisiekimo sektoriuose lėšos), Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), Šiaurės investicijų banko (ŠIB) investicijomis.
Ekonomikos srityje konservatoriai numato koncentruoti resursus ir įtvirtinti Lietuvą kaip bio ir sveikatos technologijų centrą.
Medicinoje – ypatingas dėmesys šeimos gydytojams ir rajoninėms ligoninėms
Sveikatos sektoriaus dalyje ypatingas dėmesys skiriamas šeimos gydytojams. TS-LKD žada stiprinti jų savarankiškumą, didinti padėjėjų skaičių, dalį biurokratinio darbo ir su asmens sveikatos priežiūra nesusijusių profilaktinių veiklų perduoti kitiems specialistams.
Taip pat konservatoriai žada ne uždarinėti, bet perprofiliuoti rajonines ligonines, plečiant globos, slaugos, palaikomojo gydymo, terapijos, psichosomatines ir priklausomybių ligų gydymo paslaugas.
Švietime – reformos paliesiančios regionus
Dalyje skirtoje švietimui be kitų dalykų TS-LKD žada įgyvendinti valstybinę „Tūkstanmečio“ gimnazijų programą. Po tokią šiuolaikišką gimnaziją veiktų kiekviename šalies rajone, o jų specialistų pagalba galėtų naudotis ir labiau nutolusių mokyklų moksleiviai.
TS-LKD užsibrėžė tikslą mokytojų padėtį keisti iš esmės. Taip pat – susitarti vienodo ugdymo standarto visose Lietuvos mokyklose.
Žada laikytis Astravo AE blokados ir išlaikyti valstybinį stuburą santykiuose su Kinija
Skiltyje, kur aptariamos grėsmės valstybingumui – pažadas laikytis absoliučios Astravo atominės elektrinės blokados. Taip pat – siekis didinti NATO kolektyvinės gynybos pajėgumus, pažadas padėti augti Šaulių sąjungai, didinti visuomenės atsparumą propagandai ir melagingoms žinioms.
Geopolitikos srityje TS-LKD žada likti ištikimi demokratijos vertybėms, ir siekti jas įtvirtinti visoje euroatlantinėje erdvėje. Santykiuose su tokiomis valstybėmis kaip Kinija konservatoriai žada išlaikyti valstybinį stuburą.
„Ši šalis yra svarbi mūsų prekybos partnerė ir didžiausia eksporto rinka Azijoje. Tačiau pagarba Kinijos teritoriniam vientisumui nereiškia, kad užmerksime akis į žmogaus teisių pažeidimus ar būsime abejingi spaudimui, kurį patiria įvairios kultūrinės ir religinės bendruomenės. Neoficialiu lygiu palaikysime draugiškus santykius su autonominiais ir specialiais administraciniais Kinijos regionais.
Lietuva neturi patekti į situaciją, kai Kinijos investicijos ir ekonominė priklausomybė ims veikti mūsų šalies politinius sprendimus. (…) Veikdami ES kursime vieningą Bendrijos požiūrį ir politiką santykiuose su Kinija“, – rašoma programos projekte.
TS-LKD apsibrėžė „sėkmės kriterijus“
Nauja TS-LKD programoje yra tai, kad partija konkrečiais skaičiais apsibrėžė, kokie rodikliai 2025 m. būtų laikomi sėkmingu rezultatu.
Partija mano, kad sėkmė būtų, jei iki to laiko piliečių, manančių, kad dauguma žmonių galima galima pasitikėti, dalis pasieks 45 proc. (šiandien – 32,6 proc.).
TS-LKD be kitų dalykų užsibrėžė, kad Valstybės tarnybos efektyvumo indekse Lietuva pateks į Europos valstybių TOP10 (šiandien – 14 vieta).
Švietimo dalyje TS-LKD kelia tikslą, kad Lietuvos mokiniai pagal pasiekimus tarptautiniame PISA tyrime patektų į dešimtuką (šiandien – 27 vieta).
Taip pat – kad mokytojų atlyginimai būtų 30 proc. didesni nei šalies vidurkis (šiandien-94 proc. vidurkio).
Atskira skiltis yra skirta gyventojų emocinei sveikatai. Be kitų dalykų, TS-LKD laikytų sėkme, jei vidutinė tikėtina vyrų sveiko gyvenimo trukmė pailgėtų iki 61 m., moterų – iki 64 m. (šiandien vyrų – 56,4 m., moterų – 59,8 m.), savižudybių sumažėtų 20 proc. (šiandien-24,4 savižudybės 100 tūkst. gyv.).
TS-LKD siekia, kad darbo užmokestis Lietuvoje siektų 70 proc. EBPO vidurkio (pagal perkamosios galios paritetą) (šiandien – 57 proc.). Jei moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai būtų skiriama 1,5 proc. BVP (šiandien 0,88 proc.), Lietuvos darbo našumas padidėtų iki 85 proc. ES vidurkio (šiandien-75 proc.).
Konservatoriai kelia tikslą, kad gyventojų, susiduriančių su santykiniu skurdu lygis sumažėtų 20 proc. (šiandien-22,9 proc.), gimstamumo rodiklis pasiektų 1,85 proc. (šiandien – 1,63 proc.).
TS-LKD taip pat žada siekti, kad BVP dalis gynybai pasiektų 2,5 proc. (šiandien-2 proc.). Skiltyje skirtoje ekologijoje keliamas toks tikslas, kad nekertamų brandžių miškų plotas būtų dvigubai didesnes nei šiandien.